Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl 2024 metais gegužės 9 d. Vilniuje įvykdyto prekybos centro IKEA padegimo.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamas veikas įvykdė tuo metu buvęs nepilnametis Ukrainos pilietis. Jis veikė Rusijos karinių struktūrų ir saugumo tarnybų interesais, iš anksto sukurtoje organizuotoje teroristinėje grupėje, turėjusioje tikslą įvykdyti teroristinius nusikaltimus Lietuvoje ir Latvijoje, kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas atskirai.
„Pasirašytas kaltinamasis aktas, byla keliauja į Vilniaus apygardos teismą, kaltinant vieną asmenį dėl teroristinio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.
Pasak jo, įtariamasis kaltinamas trimis veikomis – teroro akto įvykdymu, mokymusi teroristiniais tikslais ir neteisėtu disponavimu sprogmenimis.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad betarpiški vykdytojai buvo du asmenys, jauno amžiaus, iki 20 metų. Vienas jų, kurį mes perduodame teisminiam nagrinėjimui, buvo nepilnametis“, – teigė A. Urbelis.
„Tai jauno amžiaus žmonės, akivaizdžiai neturintys gyvenimiškosios patirties, dėl žinomų aplinkybių atsidūrę pakankamai sunkioje materialinėje situacijoje. Populiaru tokius asmenis verbuoti tokioms užduotims. Asmenys supranta, ką daro, bet nesupranta tų galutinių tikslų, matyt. Bet veikos pavojingos“, – pridūrė prokuroras.
Už nusikalstamų veikų įvykdymą asmenims pažadėta apie 10 tūkst. eurų ir BMW automobilis.
„Automobilis BMW lyg penktos klasės buvo perduotas, bet toks gal jau pagyvenęs automobilis, ko gero“, – sakė prokuroras A. Urbelis.
Generalinės prokuratūros prokuroras informavo, kad abu teroro akto vykdytojai Ukrainos piliečiai. Ukrainietis į Lietuvą atvyko per Lenkiją. Vienas kaltinamasis šiuo metu sulaikytas Lenkijoje, o abiejų šalių teisėsaugos institucijos bendradarbiauja, veiksmai koordinuojami.
„Šių veiksmų organizatoriai yra Rusija, tai susiję su karine žvalgyba, su saugumo pajėgomis“, – pabrėžė A. Urbelis.
Kaip tvirtino jis, šiuo metu įtariamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Jis suimtas nuo gegužės mėnesio.
Prokuroro teigimu, IKEA taip pat buvo pasirinkta neatsitiktinai. Rusijoje buvo uždarytos IKEA parduotuvės, taip pat kelios gamybos vietos. Tai, pasak A. Urbelio, Rusijoje palietė apie 15 tūkst. žmonių, o IKEA grupė taip pat stipriai prisidėjo prie paramos Ukrainai.
„Manome, šis objektas buvo pasirinktas neatsitiktinai“, – sakė A. Urbelis.
Prokuroras pridūrė, kad Vilniaus IKEA padegęs asmuo taip pat vyko ir į Šiaulių IKEA, kur vykdė vietovės žvalgybą, darė atitinkamas nuotraukas, tačiau vėliau jis gavo pavedimą vykti į Vilnių.
„Akivaizdu, kad mūsų nustatyti asmenys, vykdytojai, matyt, susiję ir su nusikalstamomis veikomis, padarytomis Lenkijoje“, – sakė A. Urbelis.
Nustatyta platesnė teroristinė grupė
Generalinės prokuratūros prokuroras pridūrė, kad nustatyta teroristinė grupė, todėl dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra ir daugiau įtariamų asmenų. Tarp nustatytos grupės yra ir Lietuvos, ir Rusijos piliečių, patvirtino A. Urbelis.
„Ši grupė buvo koordinuojama per įvairius socialinius tinklus, naudojo kitas šifruoto ryšio priemones, nurodymai ir pavedimai buvo duodami betarpiškai vykdytojams. (...) Kalbame dešimtimis, ko gero, jei kalbame apie visas grandines ir kuratorius, nes čia visa grandinė“, – vardijo A. Urbelis.
„Labai daugiapakopė nurodymų davimo sistema, labai sudėtinga, todėl tyrimas ir kvalifikuojamas kaip sudėtingas, akivaizdžiai turėjome informaciją riboti, nes susiduriame su rimtu priešininku, kuris veikia be taisyklių, be įstatymų“, – tvirtino prokuroras.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas spaudos konferencijos metu pažymėjo, kad tai – ne pirmasis ir ne paskutinis Kriminalinės policijos biuro atliekamas tyrimas, kai išaiškinami ir sulaikomi asmenys dėl planuojamų, rengiamų ar padarytų teroristinio pobūdžio nusikaltimų, kurie turi diversijos elementų arba tikslų.
Kaip tvirtino A. Urbelis, šis IKEA padegimas yra susijęs ir su tam tikrais kitais buvusiais padegimais.
Nusikaltimus kruopščiai planavo
Įtariama, kad kaltinamasis, kuris sistemingai rinko specialias žinias bei įgijo specialių įgūdžių, būtinų teroristiniams nusikaltimams vykdyti, 2024 m. pavasarį atvyko į Lenkiją. Varšuvoje įvykusio slapto susitikimo metu jis bei dar vienas asmuo įsipareigojo už 10 tūkst. eurų padegti bei susprogdinti prekybos centrus, esančius Lietuvoje bei Latvijoje.
Pasak prokuratūros, šiais teroro aktais buvo siekiama stipriai įbauginti abiejų valstybių visuomenę, neteisėtai priversti Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitas valstybes mažinti arba nutraukti paramos teikimą Ukrainai, taip pat – destabilizuoti svarbiausias valstybės politines, ekonomines, socialines struktūras.
Surinkti duomenys leidžia įtarti, kad planuodamas bei rengdamasis įgyvendinti teroristinius aktus kaltinamasis ne kartą lankėsi Lenkijoje bei Lietuvoje, rinko bei šifruoto ryšio kanalais perdavinėjo kitiems grupės nariams informaciją, svarbią planuojant teroro aktus, atsiskaitydavo už atliktas užduotis, analizavo ir būdamas vietoje ne kartą tikrino teroristinio akto įgyvendinimo galimybes bei atsitraukimo kelius.
Duomenys taip pat leidžia įtarti, kad kaltinamasis tikslingai keitė gyvenamąsias vietas, transporto priemones, naudojo itin konspiratyvius teroristiniams aktams skirtų medžiagų, kitų nusikaltimo įrankių ir priemonių perdavimo, įsigijimo, laikymo bei atsikratymo jais būdus, naudojosi viešose vietose įrengtomis slaptavietėmis.
Įtariama, kad kaltinamasis, įgyvendindamas keletą mėnesių kruopščiai planuotą teroro aktą, gegužės 8 d. vakare atvyko į prekybos centrą „Ikea“ ir viename iš skyrių paslėpė padegamąjį mechanizmą su laiko užtaisu, kuris buvo aktyvuotas gegužės 9 d. apie 4 val. ryto.
Nufilmavęs sukeltą gaisrą ir persiuntęs vaizdo įrašą, kaltinamasis kartu su kitu asmeniu, toliau vykdydami nurodymus, nedelsiant atsikratė likusių elektrinių uždegėjų, nusikaltimo vietoje vilkėtų drabužių, kitų smulkių daiktų bei tą pačią naktį išvyko iš anksto paruoštu automobiliu į Varšuvą, kur kaip atlygį už įvykdytą užduotį kaltinamasis gavo automobilį „BMW 530“.
Gegužės 13 d., toliau vykdydamas bendrininkų nurodymus, kaltinamasis grįžo į Lietuvą ir iš slaptavietės pasiėmęs priemones, skirtas dar vienam teroro aktui įgyvendinti, tą pačią dieną autobusu išvyko į Rygą.
Tačiau nei Latvijos sostinės, nei planuotų nusikalstamų tikslų kaltinamasis nepasiekė – sėkmingai surengtos operacijos metu netoli Panevėžio jį sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Sulaikymo metu buvo rastos ir Rygoje planuotam teroro aktui surengti skirtos priemonės.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti itin detalūs duomenys apie šios organizuotos teroristinės grupės naudotus komunikacijos kanalus, šifruoto ryšio priemones, pasirengimo teroristiniams išpuoliams etapus, kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus veiksmus, daugiapakopes finansinės bei aprūpinimo nusikaltimo priemonėmis schemas, naudotas transporto priemones, kaltinamojo ir kitų asmenų apsigyvenimo Lietuvoje bei Lenkijoje vietas, nusikalstamoms veikoms skirtų priemonių perdavimui naudotas slaptavietes bei kitus duomenis.
Nustatyta, kad per įslaptintus tarpininkus kaltinamasis bei kiti organizuotos teroristinės grupės nariai gaudavo detalias instrukcijas bei specialių žinių, būtinų išpuoliams rengti bei įgyvendinti, finansavimą transporto priemonėms, kelionėms, pragyvenimo, apgyvendinimo, ryšio priemonių ir paslaugų išlaidoms bei kitoms reikmėms.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis siekė rengti ir daryti teroristinius nusikaltimus, dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, rengėsi padegti, padegė bei rengėsi susprogdinti įmonių turtą, dėl ko atsirado ir galėjo atsirasti sunkių padarinių bei teroristiniais tikslais sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai ir yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje 250 straipsnio 2 dalyje, 250-5 straipsnio 1 dalyje, 250-6 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje 253 straipsnio 1 dalyje.
Šiuo metu kaltinamajam yra skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
