Demokratijos šventė – taip konservatoriai vadina partijos pirmininko rinkimus, kuriuose dalyvauja politinės jėgos nariai ir rėmėjai – jie įvyko vasarį, partijos pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas, o šeštadienį jis patvirtintas oficialiai. Ir šiandien Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas „Savaitėje“.
– Pone Kasčiūnai, už jus balsavo 78 proc. partijos narių ir rėmėjų. Ar tai reiškia, kad labai didelis yra tų balsuotojų noras matyti jus ne tik partijos vadovu, bet ir noras didelių partijų partijoje?
– Manau, kad noras versti naują puslapį tikrai yra. Ir tikrai turėsime daug ką nuveikti. Pirmiausia, tapti tikra nacionaline partija, nebebūti tik Vilniaus partija, turėsime grįžti į kauniečių širdis, užsitarnauti vėl kauniečių širdis. Be pergalių Kaune, negali tikėtis pergalių visoje Lietuvoje. Be jokios abejonės, ką jau pradėjau daryti tik būdamas išrinktas, važiuoti aktyviai per regionus ir belstis į regionų žmonių širdis. Tikrai, manau, tokį naują puslapį pažadu.
Bet kartu būsiu ir telkiantis lyderis. Vertinu tai, ką esame padarę kaip politinė bendruomenė kalbant apie valstybės gynybą, energetinę nepriklausomybę, ekonominį tvarų augimą. Tikrai nuveikti dideli darbai, pastatyta valstybė ant gerų bėgių. Tačiau yra vietų, kur reikės pastiprinti.
– Didžiausias priekaištas jūsų partijai jau ne pirmus metus tai yra arogancija ir tautiečių skirstymas į savus ir priešus. Ar tas iš tikrųjų, jūsų požiūriu, yra problema jūsų partijai ir ar tai kenkia jūsų partijai?
– Na, kai žiūri į balsavimus antrame ture, pavyzdžiui, Seimo rinkimuose, mes matome, kiek daug tikrai profesionalių, pajėgių mūsų žmonių patenka į antrus turus daug kur, ir regionuose, ir miestuose. Daugelyje apygardų mes tuos turus pralaimime, nepaisant to, kad pirmame ture gal net parodėme geresnį rezultatą. Vyksta balsavimas prieš. Dažnai renkamasi bet kas tik ne konservatorius. Be jokios abejonės, šitą reikia išgydyti, šitą reikia sutvarkyti.
Per atvirą širdį, aktyvumą, dėmesį žmogui, galbūt netgi labiau dabar nekalbant, ką mes planuojame daryti, bet klausantis jo, suprantant poreikius, ir po to formuluojant sprendimus, galima išspręsti. Tai mums reikės įveikti šitą barjerą ir įrodyti, kad mes verti didesnės dalies visuomenės pasitikėjimo.
– Ar darytina išvada iš to, ką jūs sakote, kad konservatoriai, kurių pirmininkas yra Kasčiūnas, turėtų gerokai skirtis nuo tų konservatorių, kurių pirmininkas buvo Gabrielius Landsbergis?
– Manau, bus dalykų, kurių bus daugiau. Tikrai saugosiu tai, kas, manau, yra svarbu ir yra geras rezultatas – ką mes esame padarę jau mano minėtose srityse.
Bet, kalbant apie atvirumą visuomenei, apie atvirą širdį, apie tai, kad turime parodyti žmogui dėmesį, to tikrai darysiu daugiau. Kalbant apie kai kurias sritis, kuriose turėsime būti stipresni, aš nė neabejoju, kad tai yra imigracijos procesų valdymas, čia matau tikrai ateities iššūkį, kuris gali keisti mūsų ateities visuomenės sanklodą ir mes negalime kartoti kitų valstybių ir tautų klaidų, kur leido susiformuoti paralelinėms visuomenėms valstybėse. Ir mes dabar jau turėsime daryti žingsnius, kad to neleistume susiformuoti bendruomenėms viduje, kurios nesiintegruoja į mūsų politinį, kultūrinį, socialinį gyvenimus. Valstybinės kalbos apsauga ir ugdymas ja bus dar viena sritis, kur judėsime į priekį energingiau.
Tai yra tie dalykai, kur galbūt bus labiau iš mano pusės pasiūlyta, padėta ant darbotvarkės stalo. Man atrodo, mes būsime tikra valstybinė partija.
– Ką jūs darysite su klausimu, kuris, galėčiau sakyti, skaldė jūsų partiją – partnerystės įstatymas. Kai suprantu, jūs visada buvote toje pusėje, kad pasisakėte prieš šį įstatymą. Vėliau jis buvo pervadintas į civilinės sąjungos įstatymą. Ką jūs dabar darysite, kokia bus partijos politika?
– Vakaruose yra daug centro-dešinės politinių jėgų, kaip pavyzdžiui, Vokietijos krikščionys demokratai, kur irgi yra dažnai skirtumų. Tai tie skirtumai valdomi principu: sutarti dėl ko nesutari ir balsuoti laisvai pagal įsitikinimus. Mes taip ir darysime – balsuosime laisvai pagal įsitikinimus.
Aš turiu savo įsitikinimus, toliau jų tvirtai laikysiuosi, bet, be jokios abejonės, ieškosime ir kokio nors trečio, kompromisinio kelio. Mes turime šiuo klausimu turime trečiąjį kelią – tai artimo ryšio įstatymas, kuris galėtų išspręsti praktines kartu gyvenančių žmonių problemas. Be to, noriu pasakyti, šiame Seime balsų civilinei sąjungai nėra.
– Kalbant apie gynybą, jūsų partija yra paskelbusi Lietuvos gynybos planą, ten išdėstyta daug, ką Lietuva turėtų padaryti. Pirmas mano klausimas – kodėl jūs patys to nedarėte kaip partija?
– Ir daug padarė. Padvigubinome gynybos biudžetą, pradėjome kai kuriuos labai svarbius kariuomenės modernizacijos projektus. Bet mes su pasiūlymais praeitą savaitę išėjome matydami tektoninius geopolitinius lūžius. Dabar mūsų gynybos planavimas vyksta pagal NATO katalogą – yra NATO gynybos planavimo procesas ir mes įsiintegruojame su savo planavimu į visa tai. Tai yra svarbu ir efektyvu, kai visa tai veikia. Bet jeigu įvyksta tektoniniai lūžiai, jeigu pasikeičia Amerikos pozicija, mes turime tam ruoštis. Nesakau, kad tai įvyks. Tikiu, kad tai neįvyks, planas A ir bus planas, kuriuo turėsime gyventi. Bet mes turime galvoti ir apie planą B – kaip gintumėmės pasikeitus aplinkybėms.
Čia tie siūlymai ir buvo padėti ant stalo specifiškai ką reikia daryti valstybei čia ir dabar, kad mes dabar galėtume gintis esant tektoniniams lūžiams. Tai sprogmenų gamyba Lietuvoje, užpildymas sprogmenimis dronų, kurių mes irgi galime pasigaminti. Kuo greičiau, ką mes pasiūlėme, Otavos konvencijos denonsavimas, minų gamyba Lietuvoj, čia įvyko penktadienį minų dienos, tai dar mano pasiūlytos idėjos. Dėl ko džiaugiuosi, kad ir krašto apsaugos ministrė, kuri penktadienį išėjo su savo matymu, daug dalykų, kuriuos mes siūlėme, siūlo tą patį. Kai socialdemokratų atstovė jau kalba apie visuotinę gynybą, pavyzdžiui, komendantūras, kurias pradėjau, tai yra džiugu. Tai požiūris keičiasi.
Mes būsime dalykiška opozicija. Tai reiškia, kad mes ne tik kritikuosime, vien kritikoje nėra prasmės. Aišku, mes principingai vertinsime, bet ir siūlysime idėjas, remsime valdančiuosius ten, kur jie siūlys išmintingus sprendimus. Gynyboj ir nacionaliniame saugume ypatingai.
– Paminėjote pasikeitusią Amerikos poziciją. Dabar jau galima sakyti, kad dauguma Europoje kalba, kad jau nebegalima kliautis Amerika kaip buvusiu patikimu partneriu, kokia yra jūsų paties nuomonė – Amerika tebėra patikima partnerė?
– Mūsų visų interesas, kad Amerika ir toliau būtų integrali transatlantinio saugumo dalis. Nes Amerikos karinė galia ir pajėgumas ypatingai didelis, tai mūsų jėga ir atrama. Todėl mes suinteresuoti, kad amerikiečių kariai ir toliau būtų čia. Jei yra galimybė jų skaičių padidinti, valio, judame į priekį.
Bet, be jokios abejonės, turime aiškiai suprasti, jeigu europietiškas visos NATO ramstis nebus stiprus, tai bus blogai. Todėl turime visokeriopai stiprinti bet kuriomis formomis Europos karinę galybę. Čia ir gynybos pramonė, grįžimas prie kariuomenių kūrimo, juk kariuomenės Europoje sumažėjo nuo Šaltojo karo laikų 3-4 laikus. Be jokios abejonės, čia reikia daug darbų padaryti. Tai mes tikrai labai atvirai žiūrime į tai, kad Europa dabar stiprėtų gynyboje. Ir kad kiekviena šalis rūpintųsi savo saugumu.
