Ką tyrinėja jaunieji mokslininkai, kurie dabar trečiokai–aštuntokai? Jie aiškinasi, ar galima namie pasigaminti termometrą, ar ravėjimas turi įtakos svogūnų didesniam derliui, kaip tuos pačius svogūnus veikia muzika ir kaip nustatyti žuvies amžių iš žvynų. Arba kaip apsaugoti plaukus šiuolaikiniame mieste, naudojant senovinius apsaugos metodus bei dabartines priemones?
Penktadienį apdovanoti nacionalinio jaunųjų tyrėjų konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ nugalėtojai. Kiekvienoje amžiaus grupėje pelnyta po tris pirmas, tris antras ir tris trečias vietas.
„Ne, mokslininkai nebūsim. Būsime policininkas ir pasienietis. Saugosim tėvynę“, – sakė vieni iš pirmąją vietą jaunųjų mokslininkų konkurse pelnę pradinukai Ignas Šileikis ir Deividas Rutkauskas iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos.
Šie ketvirtokai – geriausi draugai, tad pasitikėjo vienas kitu ir laboratorijoje. Berniukai skaičiavo žuvų amžių mikroskopu tyrinėdami jų žvynus. Šią idėją jiems pasiūlė jųdviejų mokytoja Danguolė Savičienė, o ir šiaip žuvys arti, mat tiek tėvai, tiek seneliai – žvejai. Be to, ir pačiam Deividui patinka žvejoti.
„Mikroskopu skaičiavome metinius žiedus žvyne. Uždėjome žvyną ant objektyvo stiklelio ir skaičiavome linijas. Tamsi linija reiškia, kad pragyventa viena vasara ir viena žiema – vieni metai. Vyriausias buvo karpis, jauniausia – auksaspalvė dorada“, – pasakojo jaunieji tyrėjai.
Žuvis pradinukai įsigijo prekybos centre. Paaiškėjo, kad karpiui – ketveri, o doradai – metai.
„Tyrimas užtruko tris su puse valandos, o schemas piešėme dvi dienas“, – pasakojo vaikai.
Tiesa, jų mokytoja šypsosi: berniukai neįskaičiavo pasirengimo šiam darbui, teko ir daug skaityti apie žuvis, apie patį tyrimą, o ir mikroskopu naudotis mokėsi, tad darbas užtruko kur kas ilgiau. O tyrimo idėja gimė per pamokas skaitant apie Žemutinės pilies grunte rastas žuvų liekanas, kurias tyrinėdami mokslininkai iš žvynų nustatė jų amžių.
Mokytoja D. Savičienė dėl to, kad vaikai nedega noru ateityje būti gamtininkais, nesijaudina. Pirma, sako ji, dar daug laiko prabėgs iki tol, kol jie rinksis studijas, o antra – jų trokštamos profesijos labai garbingos.
„O svarbiausia, kad vaikai tyrinėdami gamtą plečia akiratį, parodo pavyzdį kitiems vaikams, kad reikia mokytis, siekti. Mano tikslas, kad jie plėstų akiratį, susidomėtų“, – kalbėjo pedagogė.
Mokytoja D. Savičienė per apdovanojimus triskart su savo vaikais kopė į sceną. Be pirmąją vietą pelniusių Igno ir Deivido, laimėjo dar dvi jos mokinės.
Ketvirtokė Sofija Vaikutytė, pelniusi antrąją vietą mažųjų grupėje, tyrė, ar ravėjimas turi įtakos svogūnų didesniam derliui. Mergaitė išsiaiškino: jei nori užsiauginti didesnių svogūnų galvų, reikia ravėti, o jei nori didesnių laiškų – ravėti nereikia.
Antrąją vietą vyresniųjų grupėje užėmusi aštuntokė Livija Jatkevičiūtė atliko darbą „Gėlių laikrodis“. Ji matavo, kada gėlės žiedas išsiskleidžia ir susiskleidžia – taip galima gana tiksliai apskaičiuoti laiką. Per vasarą mokinė stebėjo net tris gėlių laikrodžius. Livijos tyrimas užtruko beveik pusmetį, o aštuntokė jau dabar žino – ateityje studijuos mediciną.
Ši mokinė – jau seniai nebe pradinukė, bet, kaip sakė D. Savičienė, net ir dabar jos dirba ir mokosi drauge.
„Ir mokytojui ne taip lengva surasti tyrimus norintį atlikti vaiką“, – sakė pedagogė.
Konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį 2025“ nugalėtojai
3–4 klasės
I vieta
Timofejus Bykovas („Gamtiniai indikatoriai“, darbo vadovė Vilma Martinkėnienė, Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla)
Martynas Morkūnas („Biodujų gamyba“, Ilona Bublienė, Kauno Veršvų gimnazija)
Ignas Šileikis, Deividas Rutkauskas („Žuvies amžiaus nustatymas iš žvyno“, Danguolė Savičienė, Visagino „Verdenės“ gimnazija)
II vieta
Patricija Pūraitė, Ąžuolas Stanislauskas („Natūralūs produktai, stabdantys mielių dalijimąsi“, Rūta Stanislauskienė, Lina Kašėtienė, Vilniaus Balsių progimnazija)
Justas Savickis, Simonas Pumputis („Burnos ertmės skalavimo skysčių ir eterinių aliejų antimikrobinių savybių įvertinimas“, Elena Černienė, Vilniaus Senvagės gimnazija)
Sofija Vaikutytė („Ar ravėjimas turi įtakos svogūnų didesniam derliui?“, Danguolė Savičienė, Visagino „Verdenės“ gimnazija)
III vieta
Rita Baranauskaitė („Duonos apsaugojimo nuo pelėsio tyrimas“, Aldona Klebonaitė. Panevėžio r. Dembavos progimnazija)
Antanas Gulbinas („Muzikos ir žodinės intervencijos poveikis svogūnų augimui: eksperimentinis tyrimas“, Lolita Ulerienė, Kauno mokykla-darželis „Rūtelė“)
Emilija Onaitytė, Gustas Baltušis („Kuršių nerijos prigimtinės galios“, Dalia Šidlauskienė, Eurika Kontarienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazija) (*Patikslinta 2025-03-17 09:00)
5–6 klasės
I vieta
Vilius Valiauga („Duonos pelijimo procesas“, Dominyka Ratkutė, Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla)
Indrė Adamavičiūtė, Rugilė Adamavičiūtė („Kelionė į drugelių karalystę Janavo ežero pakrančių pievose“, Tatjana Radzevičienė, Kalvarijos sav. Jungėnų pagrindinė mokykla)
Povilas Kažys, Melita Dereviankaitė („Išmanieji akiniai“, Ligita Minkauskienė, Kauno Petrašiūnų progimnazija)
II vieta
Smiltė Narbutaitė, Viltė Mačytė („Nuo kiaušinio iki sraigės“, Rūta Šuliauskienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija)
Saulė Barčaitė, Miglė Šlickytė („Vabzdžiai apdulkintojai ekosistemų superherojai: kas jie ir kaip juos išsaugoti?“, Rasa Vaišvilienė, Raseinių Viktoro Petkaus progimnazija)
Dominyka Tamulevičiūtė („Kazeininių klijų gamyba ir jų kokybės palyginimas su komerciniais klijais“, Kolomba Bulotienė, Kauno r. Kulautuvos pagrindinė mokykla)
III vieta
Kotryna Jakštaitė, Gretė Glemžaitė („Elektros krūvis“, Teofilius Kilmonis, UAB „Geresnė mokykla“)
Julius Juodžbalis, Aleksandras Laurynas Lisovas („Bernulio dėsnis“, Teofilius Kilmonis, progimnazija „Magis“)
Liepa Jusevičiūtė („Kalio karbonato gavimas iš medžio pelenų“, Kolomba Bulotienė, Kauno r. Kulautuvos pagrindinė mokykla)
7–8 klasės
I vieta
Paulina Meškytė, Lukrecija Petrikaitė („Bioaktyvių polimerinių tvarsčių gavimas ir tyrimas“, Dalia Razguvienė, Gargždų „Minijos“ progimnazija)
Laima Marija Kairytė, Kamilė Mončytė („LED šviesos spektras ir mirksėjimo dažnis kaip veiksniai, lemiantys augalų fotosintezės efektyvumą ir energijos sąnaudų mažinimą“, Gintvilas Baranauskas, Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla)
Gražvydas Miknys („Mikroplastikas Baltijos jūros žuvyse“, Auksė Dapkevičienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazija)
II vieta
Rytis Belovas („Kodėl geriamą vandenį išlikimo sąlygomis būtina ne tik filtruoti, bet ir virinti“, Virginija Kriaučiūnaitė, Vilniaus Gabijos progimnazija)
Urtė Urbonaitytė („Kaip apsaugoti plaukus šiuolaikiniame mieste, naudojant senovinius apsaugos metodus bei dabartines priemones?“, Virginija Kriaučiūnaitė, Vilniaus Gabijos progimnazija)
Livija Jatkevičiūtė („Gėlių laikrodis“, Danguolė Savičienė, Visagino „Verdenės“ gimnazija)
III vieta
Agnė Klungytė, Gustė Kasakauskaitė („Prieskonių poveikis pelėsinių grybų vystymuisi duonoje“, Albina Šakėnienė, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla)
Morta Meilūnaitė („Gleivūnai – paslaptingieji grybų giminaičiai“, Agnė Gasiūnė, UAB „Pažinimo medis“)
Ema Mockutė, Arijus Latakas („Želdynų reikšmė gyvenamuosiuose rajonuose“, Dalia Razguvienė, Gargždų „Minijos“ progimnazija)
Apie konkursą
„Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ – tai tiriamųjų ir inžinerinių darbų konkursas, skirtas 3–8 klasių mokiniams, norintiems išbandyti mokslininko ar išradėjo batus ir pristatyti savo atliktus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos ar žemės ūkio mokslo sričių tiriamuosius ar inžinerinius darbus visiems.
Kaip teigia konkurso organizatoriai, tai pirmas žingsnis mokiniams norint geriau pažinti tyrinėjimų ar inžinerijos pasaulį ir sužinoti, ar tokia veikla artima. Konkurso tikslas – skatinti mokinius tyrinėti aplinką ir padėti atskleisti jų prigimtines galias, ugdyti kūrybinius, intelektinės ir praktinės veiklos gebėjimus, formuoti mokinių mokslinio mąstymo ir tiriamojo darbo įgūdžius.
Šiemetiniam konkursui pateikta 60 tiriamųjų darbų, kurių autoriai – 96 mokiniai (vieną darbą atlieka 1 arba 2 mokiniai). Į baigiamąjį etapą pakviesti 43 darbų autoriai: 66 mokiniai ir 30 jų vadovų mokytojų. Konkursą organizuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.
„Labai džiaugiamės šiemet sulaukę gausaus mokinių būrio, pateikusio darbus konkursui. Nuostabus pasiekimas tokiame amžiuje įgyvendinti tiriamąjį ar inžinerinį projektą nuo pradžios iki pabaigos. Ypač įvertinus tai, kad jį dar reikia išdrįsti pateikti vertinimo komisijai ir bendraamžiams klausytojams.
Ir jis nebūtų įmanomas be mokytojų – darbų vadovų atidos, skirto laiko ir pasišventimo. Tad dėkojame ir džiaugiamės visais dalyviais ir jų vadovais. Tikimės, kad tokia veikla mokiniams patiks, joje jie atras save ir toliau tęs kelią tyrimų ir išradimų kelyje“, – LINEŠA cituoja konkursą organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros STEAM plėtros ir inovacijų skyriaus vadovę Ievą Šablevičiūtę-Visockienę.
Jaunųjų mokslininkų tyrimų temos:
3–4 klasių grupė
• Ar galima namie pasigaminti termometrą?
• Ar ravėjimas turi įtakos svogūnų didesniam derliui?
• Biodujų gamyba
• Burnos ertmės skalavimo skysčių ir eterinių aliejų antimikrobinių savybių įvertinimas
• Duonos apsaugojimo nuo pelėsio tyrimas
• Gamtiniai indikatoriai
• Kaip išsaugoti ledą?
• Kristalų auginimas iš baltojo cukraus ir steviolio
• Kuršių nerijos prigimtinės galios
• Muzikos ir žodinės intervencijos poveikis svogūnų augimui: eksperimentinis tyrimas
• Natūralūs produktai, stabdantys mielių dalijimąsi
• Vandens laikrodis
• Vietinio augalo prisitaikymas prie aplinkos sąlygų
• Žuvies amžiaus nustatymas iš žvyno
5–6 klasių grupė
• Aerodinaminis tunelis
• Anglies dioksido kiekio priklausomybė nuo transporto intensyvumo
• Bernulio dėsnis
• Dulkės aplink mus
• Duonos pelijimo procesas
• Elektros krūvis
• Geriamojo vandens kokybės tyrimai
• Išmanieji akiniai
• Kalio karbonato gavimas iš medžio pelenų
• Kazeininių klijų gamyba ir jų kokybės palyginimas su komerciniais klijais
• Kelionė į drugelių karalystę Janavo ežero pakrančių pievose
• Nuo kiaušinio iki sraigės
• Triukšmo bei jo poveikio tyrimas aplinkoje
• Vabzdžiai apdulkintojai ekosistemų superherojai: kas jie ir kaip juos išsaugoti?
7–8 klasių grupė
• Aptinkamų paukščių plunksnų ypatybės skirtingose Lietuvos vietovėse
• Augalų auginimas hidroponikoje ir žemėje
• Bioaktyvių polimerinių tvarsčių gavimas ir tyrimas
• Gėlių laikrodis
• Gleivūnai – paslaptingieji grybų giminaičiai
• Kaip apsaugoti plaukus šiuolaikiniame mieste, naudojant senovinius apsaugos metodus bei dabartines priemones?
• Kodėl geriamą vandenį išlikimo sąlygomis būtina ne tik filtruoti, bet ir virinti
• Kompostinės jėgainė
• LED šviesos spektras ir mirksėjimo dažnis kaip veiksniai, lemiantys augalų fotosintezės efektyvumą ir energijos sąnaudų mažinimą
• Micelio ir mikorizinių grybų nauda augalams
• Mikro plastikas Baltijos jūros žuvyse
• Naftos likvidavimas
• Pelenų ir kiaušinių lukštų panaudojimas dirvos rūgštingumui mažinti
• Prieskonių poveikis pelėsinių grybų vystymuisi duonoje
• Želdynų reikšmė gyvenamuosiuose rajonuose
