Akibrokštas Jurbarko rajone – Tauragės lopšelio-darželio direktorius Zigmas Mozuraitis vasario viduryje šunį nusprendė „pavedžioti“ pririšęs prie automobilio. Policija aiškinasi įvykio aplinkybes – švietimo įstaigos vadovui gresia bauda už žiaurų elgesį su gyvūnais. Savivaldybė vertins, ar Z. Mozuraitis gali toliau vadovauti ugdymo įstaigai.
Tauragės lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorius Z. Mozuraitis vasario 15 d. aplinkinius nustebino šunį nusprendęs „pavedžioti“ pririšęs prie automobilio kablio ir tempęs keliu Tauragė–Jurbarkas.
Apie šią istoriją pranešęs portalas „Tauragės kurjeris“ skelbia, kad taip pasielgti Z. Mozuraitis nusprendė, nes normaliai vedžioti augintinį tądien jam pasirodė tiesiog per šalta.
Apie „Žvaigždutės“ vadovo veiksmus policijai pranešė tai pastebėję pro šalį važiavę žmonės.
Nepaaiškinamą Z. Mozuraičio elgesį pamatęs gyventojas „Tauragės kurjeriui“ pasakojo, kad buvo matyti, jog gyvūnui buvo sunku – jam iš snukio bėgo seilės, virvė buvo įsitempusi.
Žmogus įspėjo lopšelio-darželio vadovą, kad taip elgtis negalima, tačiau šis pastabų nesiklausė ir nuriedėjo toliau.
Kalbėti nepanoro, bet atsiprašė internete
Informacijos apie įvykį sulaukę policijos pareigūnai pradėjo administracinę teiseną – Z. Mozūraičiui gresia atsakomybė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Justė Vasiliauskienė teigė, kad policija pranešimo apie įvykį sulaukė vasario 15 d. Pareigūnams pranešta, kad Avitiškių kaime, Jurbarko rajono savivaldybėje, pranešėjas mato, kad prie automobilio „Volvo“ yra pririštas ir tempiamas šuo.
„Pranešėjas, gimęs 1997 m., įvykį nufilmavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Pareigūnai atvyko pas pranešėją, peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir ją išanalizavę, pagal automobilio numerius identifikavo vairuotoją ir nuvykę pas jį į namus bandė išsiaiškinti šį įvykį. Jis neneigė, paaiškino, kad, cituojant vairuotoją „Volvo“, taip jis „vedžiojo“ savo šunį ir nedideliu greičiu tempė jį prisirišęs prie automobilio iš paskos. Vairuotojas buvo blaivus“, – sakė J. Vasiliauskienė.
Z. Mozuraičiui buvo surašytas protokolas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. „Žvaigždutės“ vadovui gresia nuo 150 iki 2 tūkst. eurų dydžio bauda.
„Šiuo metu vis dar yra atliekama administracinio nusižengimo teisena ir sprendimas dėl nuobaudos kol kas nėra priimtas“, – teigė J. Vasiliauskienė.
Pats Z. Mozuraitis apie įvykį su LRT kalbėtis nepanoro.
„Jo, nieko negaliu komentuoti, atsiprašau“, – išgirdęs, kad jam skambina žurnalistė, pasakė Z. Mozuraitis ir padėjo telefono ragelį.
Tiesa, po kurio laiko savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje R. Mozuraitis paskelbė įrašą, kuriame atsiprašo už savo elgesį ir informuoja pervedęs pinigų gyvūnų gerove besirūpinančioms organizacijoms.
„Jaučiu pareigą viešai atsiprašyti. Puikiai suvokiu, kad mano elgesys vedžioti šunį prisirišus prie automobilio yra nepateisinamas, už jį atsakysiu pagal visus teisės aktus.
Visiškai sutinku su Tauragės rajono savivaldybės administracijos vadovais: savo neapgalvotu elgesiu sukėliau grėsmę savo gyvūnui. Dabar, kai turėjau daug laiko apgalvoti savo poelgį, imu matyti, kaip tai, ką padariau, skaudina visus, ypač mažiausius gyvūnų mylėtojus. Poelgis yra nepateisinamas, apgailestavimas dėl jo bus pamoka visam gyvenimui.
Gailėdamasis ir norėdamas bent šiek tiek prisidėti prie gyvūnų gerovės skiriu 1500 eurų VšĮ „SOS gyvūnai“, pinigus į įstaigos sąskaitą pervedžiau šiandien. Taip pat 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio pervedžiau šunų prieglaudai VšĮ „Penkta koja“, – socialiniame tinkle rašo R. Mozuraitis.
Vertins, ar gali eiti pareigas
Apie situaciją jau informuota ir Tauragės rajono savivaldybė. Meras Dovydas Kaminskas Z. Mozuraičio elgesį vertina neigiamai.
„Žmogiškai žiūrint, sunku išvis suprasti, kaip galima sugalvoti tokią nesąmonę ir kodėl taip sugalvojo. Labai gaila, kad yra toks požiūris. Mūsų tikrai žmogiškai netenkina tokie vadovo veiksmai“, – dėstė meras.
Savivaldybė vertins, ar šunį prie automobilio pririšęs ir taip „vedžiojęs“ Z. Mozuraitis gali toliau eiti jam patikėtas ugdymo įstaigos vadovo pareigas. Šiuo metu direktorius nėra nuo jų nušalintas.
„Reaguojame. Dabar paprašėme policijos komisariato medžiagos ir žiūrėsime, ar atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl einamų pareigų“, – sakė D. Kaminskas.
Anot mero, savivaldybei Z. Mozuraitis aiškinosi manęs, jog taip elgtis yra tinkama, o šuo fiziškai nenukentėjo.
Iki šiol lopšelio-darželio vadovas nebuvo neigiamai pasižymėjęs. Pasak D. Kaminsko, Z. Mozuraitis buvo žinomas kaip pozityvus žmogus, kuris neblogai organizuoja įstaigos darbą.
„Tarnybinių nuobaudų tikrai nebuvo, vertinamas pastaruosius kelerius metus buvo labai gerai. Neturėjome tarnybinių nuobaudų ar skundų šio žmogaus darbu“, – sakė Tauragės rajono meras.
Tokie atvejai – reti
Viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigė, kad tokie atvejai, kaip minimas Jurbarko rajone, dažnai nepasitaiko – per visą įstaigos gyvavimo laiką būta vos kelių.
„Man atrodo, kad tokie atvejai yra gana reti dėl to, kad labai jau reikia būti susipykus su sveiku protu tai daryti. Visų pirma, pačiam sugalvoti tokį dalyką daryti, visų antrą – neįvertinti, kad visuomenė tikrai pasmerks tokį elgesį“, – sakė pašnekovė.
B. Vaitiekūnaitė pastebėjo, kad žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais tai, ar skriaudėjas bus nubaustas, priklauso nuo poros faktorių. Vienas jų – tiriančių pareigūnų požiūris, kitas – įrodymų gausa.
„Yra daug atvejų, kur tiesiog nepakanka įrodymų. Nemažai yra atvejų kai praneša kaimynai, bet patys nesutinka liudyti, nenori veltis į situacijas. Jeigu nėra pakankamos vaizdinės medžiagos ir liudininkai nesutinka liudyti, tada nėra ką iš teisinės pusės ir padaryti“, – akcentavo įstaigos vadovė.
B. Vaitiekūnaitės teigimu, žvelgiant iš šalies gali atrodyti, kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje nesikeičia ir žiauraus elgesio atvejų yra labai daug, tačiau dirbantieji šioje srityje fiksuoja teigiamus pokyčius.
„Atvejų, mūsų akimis, mažėja. Tiesiog lygiagrečiai daugėja žmonių, kurie praneša apie juos. Tai pranešimų mes gauname daugiau bendrai, bet matome, kad dėl to, kad žmonės tampa mažiau abejingi, taip pat dėl to, kad jie mato, kad yra nubaudžiami gyvūnus skriaudžiantys asmenys, taip pat ir komunikacijos yra daugiau. Tai ir skatina žmones, kad nereikia tylėti. <...> Kad pačių atvejų labai daugėtų – nepasakyčiau. Mūsų organizacija pranešimų gauna kiekvieną dieną, bet tikrai nemaža dalis jų praeina pro mūsų filtrą ir mes matome, kad teisinio pagrindo kreiptis toliau nėra“, – kalbėjo „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė.
Didžiausia dalis atvejų, kurie laikomi kai peržengę įstatymo ribas, yra susiję su gyvūnų nepriežiūra – pranešama apie prie būdų pririštus laikomus gyvūnus, kurie kenčia dėl prastų sąlygų: būdos būna kiauros, aplink telkšo vanduo, vasarą nebūna pavėsio, į kaklą įaugę antkakliai ir pan.
„Didžioji dalis mūsų gaunamų pranešimų yra būtent apie tai. Pasitaiko ir kitokių atvejų. Nedažnai, bet būna smurto, <...> pasitaiko tragiškų atvejų, kai gyvūnai būna užmušami piktybiškai, pasitaiko nepriežiūros ar žiauraus elgesio, kada gyvūnai yra girdomi alkoholiniais gėrimais“, – pavyzdžius vardijo B. Vaitiekūnaitė.
