Aukštosiose mokyklose mažėja studentų. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, per 14 metų studijuojančiųjų sumažėjo daugiau nei 65 tūkst. Anot ekspertų, tokia situacija susiklostė dėl mažėjančio gimstamumo šalyje.
Azerbaidžanietė Maryam į Vilnių prieš pusmetį atvyko studijuoti rinkodaros. Kaip pati sako, Lietuva pati ją pasirinko.
„Atrodo, kad ne aš pasirinkau, o ji mane pasirinko. Čia gyvena ir studijuoja mano šeimos draugai. Jie ir pasiūlė daugiau pasidomėti Lietuva“, – pasakoja mergina.
Pagal žurnalo „Reitingai“ duomenis, kasmet vis daugiau užsieniečių nusprendžia studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiemet jų įstojo daugiau nei 10 tūkst. Švietimo žurnalistės Jonės Kučinskaitės teigimu, universitetams vis dar sunku pritraukti europiečių.
„Universitetai išgyvena dėl to, kad jiems labai sunku pritraukti Europos šalių studentus. Lietuvoje dominuoja, vis dėlto, Indijos, Pakistano, Bangladešo, taip pat buvusių posovietinių šalių studentai“, – teigia J. Kučinskaitė.
Nors studentų iš užsienio vis daugiau, bendrai įstojusiųjų į universitetus mažiau, nei prieš keturiolika metų. Lyginant 2011-aisiais prasidėjusius ir šiuos mokslo metus, studentų universitetuose sumažėjo 45 tūkst., kolegijose – apie 20 tūkst. Toks pokytis – dėl mažėjančio gimstamumo, sako švietimo žurnalistė.
„2023 metais gimė 20 tūkst. vaikų. Kai tuo tarpu mes prisimename 1994-uosius metus, kai gimė virš 42 tūkst. naujagimių. Taigi matom, kad tas gimstamumas sumažėjo kone perpus“, – konstatuoja ji.
Mykolo Romerio (MRU) ir Klaipėdos universitetuose studentų sumažėjo kone trigubai. Pasak MRU vicerektoriaus Sauliaus Spurgos, studijuojančiųjų gretos retėja ne tik dėl mažėjančio naujagimių skaičiaus, bet ir dėl į socialinius mokslus koncentruoto studijų programų portfelio.
„Mūsų universitetas yra socialinių mokslų universitetas. Atitinkamai valstybės finansavimas, palyginus, socialiniam mokslui šiek tiek sumažėjo. Keitėsi pačių studentų struktūra, turiu omeny, tie, kurie moka už mokslą, ir tie, kurie nemoka“, – aiškina S. Spurga.
Tačiau Sveikatos mokslų, ISM universitetuose, Muzikos ir teatro bei Karo akademijose studentų daugiau, nei prieš keturiolika metų. Vilniaus universitete jų skaičius išaugo daugiausia – 3 tūkst., bet per šį laikotarpį prie universiteto buvo prijungta Tarptautinė verslo mokykla ir Šiaulių universitetas. Pasak studijų prorektoriaus Valdo Jaskūno, visas aukštąsias mokyklas veikia mažėjantis gimstamumas, bet studijų programų įvairovė pritraukia daugiau norinčiųjų studijuoti.
„Mes, kaip universitetas, turim tikrai didžiausią studijų programų portfelį ir įvairiausią iš visų universitetų. Ir ta įvairovė tikrai traukia studentus“, – įsitikinęs V. Jaskūnas.
Tuo metu kolegijos duris atveria suaugusiesiems, neturėjusiems galimybės studijuoti anksčiau. Žurnalo „Reitingai“ surinkti duomenys rodo, kad vyresni studentai sudaro nuo pusės iki keturių penktadalių visų ten besimokančiųjų.
