Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė stebisi, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas greitai perėmė Kremliaus diktuojamą dezinformacinį naratyvą ir sako, kad tai nėra gera žinia Vakarams.
„JAV prezidento pareiškimas pastarasis tikrai buvo gana didelis siurprizas, manau, ne tik mums, bet ir visoms JAV sąjungininkėms. Kad vyksta derybos, norima taikos, šitą dar buvo galima suprasti, bet kad taip bus greitai perimtas Rusijos naratyvas ir akivaizdžiai dezinformuojantis, neatitinkantis tikrovės naratyvas, šitas trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
Taip ji kalbėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos ir pavadino Ukrainos vadovą „diktatoriumi be rinkimų“.
„Sakyti, kad Ukraina kalta dėl karo yra tiesiog neteisinga, neatitinka faktų. Sakyti, kad prezidento Zelenskio reitingai yra 4 proc., vėlgi neteisingai, jo reitingai yra gerokai virš 50 proc., sakyti, kad jis turi kuo greičiau pasitraukti, surengti rinkimus ir tik su nauju prezidentu galima vesti derybas, sudaryti taikos susitarimus – tai tiesioginis kišimasis į suverenios valstybės reikalus“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
„Tai rodo, kad šiuo atveju nugalėjo rusiškai naratyvas ir tai nėra gera žinia demokratiniam pasauliui“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, dalis Europos lyderių yra sunerimę dėl taikos derybų eigos ir pasikeitusios D. Trumpo vykdomos JAV politikos Rusijos atžvilgiu. Jie baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų kaip Šaltojo karo laikais susitarimą.
Trečiadienį Paryžiuje vyko Europos lyderių susitikimas, kuriame Lietuvai atstovavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Jame taip pat dalyvavo Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
„Kaip tik konferencijos metu atsirado tas D. Trumpo įrašas apie Ukrainą, tikrai buvo daug nuostabos aplink stalą“, – teigė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, „aplink stalą vyravo suvokimas“, kad sąjungininkės turi remti Ukrainą įvairiomis priemonėmis, stiprinti savo pačių saugumą.
„Nors formalių sprendimų nebuvo priimta, tačiau pasitikrinimas, ar visi taip pat galvojame, įvyko ir labai gerai, kad jis įvyko, nes paaiškėjo, kad bent jau tos susirinkusios šalys yra bendramintės“, – sakė patarėja.
Panašus žemyno viršūnių susitikimas vyko ir pirmadienį.
Europos lyderiai susitiko Rusijai ir JAV susitarus sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje užbaigimo.
Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.
Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių, premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, kad taip neatsitiktų.
Skaisgirytė: rinkimų Ukrainoje klausimas gali būti keliamas tik įsivyravus taikai
Prezidento rinkimų klausimas Ukrainoje gali būti iškeltas tik įsivyravus taikai, sako prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė.
„Rinkimų klausimas gali būti iškeltas tik tada, kai įsivyraus taika, žmonės galės normaliai eiti į rinkimus ir balsuoti“, – LRT RADIJUI ketvirtadienį kalbėjo A. Skaisgirytė.
Pasak jos, šiuo metu Ukrainoje yra paskelbta karo padėtis ir rinkimai yra negalimi pagal šalies įstatymus.
„Kaip tuos rinkimus daryti, kai vyksta karas, kaip užtikrinti, kad bus galima eiti balsuoti, kaip užtikrinti, kad rinkimuose galės dalyvauti visi piliečiai, įskaitant ir tuos, kurie šiuo metu kariauja fronte“, – teigė šalies vadovo patarėja.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikavo Ukrainos vadovą, teigdamas, kad jis sugriovė demokratiją, ir kaltino jį pradėjus karą, kilusį po to, kai prieš trejus metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Diktatorius be rinkimų – Zelenskiui geriau paskubėti, kitaip jis nebeturės šalies“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.
V. Zelenskis buvo išrinktas 2019-aisiais penkerių metų kadencijai, bet liko eiti pareigas, Ukrainoje vis dar galiojant karo padėčiai.
