Jungtinėms Amerikos Valstybėms pareiškus, kad Europai reikia prisiimti daugiau atsakomybės dėl saugumo regione, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad toks pareiškimas yra suprantamas ir tai yra tarsi raginimas Europos lyderiams priimti sprendimus, dėl kurių iki šiol buvo ilgai diskutuojama. Prezidentas akcentuoja, kad dabartiniame kontekste Lietuvos saugumo situacija nėra suprastėjusi, o neseniai priimti sprendimai atliepia Amerikos duotą toną.
Pastarosiomis dienomis pasaulyje įvyko ryškių pokyčių, kurių centre – Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimai.
JAV aiškiai išdėstė savo poziciją, kad JAV Europoje bus mažiau ir jos saugumas pirmiausia yra pačios Europos reikalas. Taip pat pareikšta, kad Europa turi labiau įsitraukti ir sprendžiant situaciją Ukrainoje, užsimenama, kad prisiimant įsipareigojimus dėl ilgalaikės taikos užtikrinimo pirmiausia įsitraukti turėtų Europa.
Vis dėlto, vertinant dabartinį kontekstą, prezidentas G. Nausėda LRT diskusijų laidoje „Lietuvos ateities forumas“ teigia nemanantis, kad Lietuvos saugumo situacija pablogėjo, bei akcentavo, kad tokie JAV pareiškimai yra suprantami, mat iki šiol būtent JAV tekdavo demonstruoti lyderystę.
„Man atrodo, kad JAV pasakė daug dalykų, kurie gali nervinti, gali sukelti prieštaringų reakcijų, bet vis dėlto pasakymas, kad pačiai Europai reikia prisiimti daugiau atsakomybės už saugumą jų pačių regione, yra labai suprantamas, kad tas galbūt ilgus dešimtmečius vykęs bendradarbiavimas buvo šiek tiek disbalansuotas, kadangi JAV prisiėmė liūto dalį išlaidų. Kalbant apie NATO gynybos biudžetą ir kitas finansines injekcijas, JAV visomis prasmėmis buvo aiški lyderė. Dabar ji nori pasakyti, kad Europai reikėtų prisiimti atitinkamą atsakomybės dalį“, – sako G. Nausėda.
Metas priimti sprendimus
Lietuvos prezidentas mano, kad JAV pozicija yra tarsi tam tikras šaižus skambutis kai kuriems lyderiams, jog atėjo metas priimti sprendimus, dėl kurių iki šiol buvo labai ilgai diskutuojama.
„Mūsų sprendimai, Lietuvoje visai neseniai priimti, yra pataikantys į taktą su šitokia naujai kintančia situacija“, – teigia prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad šiuo metu kur kas konstruktyviau yra ne protestuoti ir piktintis, o priimti būtinus sprendimus. Prezidentas taip pat sakė, kad dabartinė situacija kiek spartina diskusijas dėl sprendimų Europoje, susijusių su gynybos finansavimu.
„Ir Miunchene aš mačiau labai smarkiai besikeičiančią nuotaiką. Anksčiau sakė, kad „kokie ten 3 proc., galbūt kada nors“. Jau nebegero tono ženklas buvo kalbėti apie 3 proc. net kalbant apie Vakarų valstybes, kad gynybos išlaidos turi sudaryti bent tokią dalį. Kalbama apie 4–5 proc., tai yra apie tai, ką kalbame mes. Šitie sprendimai, dėl kurių mes dabar diskutuojame Europos Sąjungoje dėl lankstesnio išlaidų gynybai traktavimo skaičiuojant fiskalinį deficitą, dėl įgalinimo Europos investicijų banko, dėl bendro skolinimosi – visa tai, man atrodo, visa šita diskusija dabar vyksta kur kas sparčiau, kur kas energingiau ir tai yra geroji viso šito ažiotažo pasekmė“, – sako G. Nausėda.
Atskiri aljansai – pavojus NATO
Vis dėlto Lietuvos prezidentas tvirtina tikintis NATO ir mano, kad bandymai jungtis į regioninius ar dvišalius aljansus galėtų būti žalingi ir griaunantys NATO.
„Jeigu mes kalbame apie tokias iniciatyvas kaip Vokietijos brigados dislokavimas, tai yra visiškai pozityvus ir labai sveikintinas dalykas. Tačiau jeigu mes pradėsime kalbėti apie saugumo garantijas, substitutus NATO, tai yra pavojingas kelias, kadangi tai suardys NATO ir padarys tai per labai trumpą laiką, nes iš tikrųjų šiuo metu tas detonatorius yra čia, jeigu mes klaidingus sprendimus priimsime arba pradėsime žvalgytis į skirtingas puses, arba pradėsime kalbėti apie strateginę autonomiją, kuriai, patys privalome pripažinti, nesame pasirengę šiandien. <...>
Štai kodėl aš būsiu paskutinis, kuris išjungs lemputę tikėjimo, kad transatlantinė sąranga ir transatlantinis mūsų ryšių stuburas yra būtent NATO stiprybės garantas. Tikrai nepasiduosiu provokacijoms arba pasakymams, kad mums jau reikia alternatyvaus NATO. Tai yra labai pavojingas kelias, už kurį mes galėtume brangiai sumokėti“, – neabejoja G. Nausėda.
Skola gynybai ir finansų paieška
Jau kurį laiką kalbama apie tai, kaip teks patenkinti išaugusius Lietuvos gynybos poreikius. G. Nausėda teigia, kad šiuo metu pirminis pajamų, kurių reikia greitai, šaltinis – skolinimasis. Prezidentas taip pat akcentuoja nesantis mokesčių didinimo šalininkas.
„Dabar mes negalime įveiklinti tų pasiūlymų arba rekomendacijų, kurios yra susijusios su tam tikrų vidinių finansinių išteklių išlaisvinimu ir per juos mūsų ekonomikos paspartinimu, jau atsiėmimu papildomų pajamų, kurias galėtume skirti gynybai per šį langelį. Viską reikia padaryti greitai ir tų konkrečių išlaidų mums reikia šiandien. Todėl pradžioje didesnis svorio centras būtų skolinimasis. Tam yra visos prielaidos. Net ir Europos Komisijos prezidentė visai neseniai pareiškė jau labai drąsiai ir atvirai, kad išlaidos gynybai bus traktuojamos visiškai kitaip negu standartinės išlaidos“, – sako G. Nausėda.
Anot prezidento, ieškant finansų gynybai teikiami siūlymai yra nukreipti į indėlių įveiklinimą. Pasak G. Nausėdos, indėlių yra labai daug ir jie šiuo metu dirba ne Lietuvos naudai, nes indėlių apimtis yra kur kas didesnė negu paskolų apimtis.
„Įveiklinkime pensijų fondų turtą, kuris šiuo metu dauguma atvejų plaukia į užsienio rinkas. Be to, yra ir kitų sprendimų, kurie konkrečiai susiję su Lietuvos banko pelno įmokomis. Aš ketinu pateikti įstatymo pataisą jau šių metų pavasario sesijoje, kuri kiek kitaip traktuos Lietuvos banko atskaitymus į biudžetą ir tikrai čia galėtume tikėtis reikšmingų papildomų pajamų. Yra ir daugiau pasiūlymų, kurie leistų mums išvengti to mokesčių didinimo, kuris, mano įsitikinimu, diskredituotų pačią idėja, kad tada visi automatiškai suprastų, kad gynybai, kaip visada, valstybė nesugalvojo nieko geresnio kaip tik dar kartą padidinti mokesčius. Tikrai turime daug kitų šaltinių, kuriuos galėtume įveiklinti, bet pačioje pradžioje – didesnis skolinimasis, negaliu šito paneigti ir meluoti, tikrai būtų pradinis kelio etapas“, – sako G. Nausėda.
Tiesa, prezidentas akcentuoja, kad žmonės turi jausti momento reikšmingumą ir savo asmeninį santykį su valstybės saugumu, tačiau tai esą nebūtinai turi būti išreiškiama sumokant didesnius mokesčius.
„Kaip ekonomistas sakau, kad žmonės gali prisidėti tiesiog mokėdami didesnius mokesčius ir turbūt didelio proto įvesti papildomus mokesčius nereikia. Bet yra būdų, kaip žmonių santaupas panaudoti. Ne nacionalizuojant, žinoma, o mokant už jas didesnes palūkanas ir žmonės galėtų pirkti ir vertybinių popierių, ir padėti indėlius žinodami, kad šie pinigai veiks ne kažkur užsienio rinkose, o veiks čia, Lietuvoje, ir didins mūsų saugumą, didins atgrasymo efektą. Reikalingos įvairios prisidėjimo formos.
Žmonės turi jausti momento reikšmingumą ir savo asmeninį santykį su valstybės saugumu. Tai yra labai gerai, nes tai pasiteisina visomis prasmėmis. Net ir prisiimant atsakomybę už savo valstybės gynimą“, – aiškina G. Nausėda.
