Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.
„Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – akcentavo jis.
Ministras pirmininkas tikino, kad tiek Lietuva, tiek kitos regiono valstybės sparčiai didina gynybos finansavimą.
„Jeigu būtume 10 metų nuosekliai ir sistemiškai tuos namų darbus darę, matyt, rezultatas būtų šiek tiek geresnis. Dabar turime per trumpesnį laiką padaryti daugiau, tuos klausimus sprendžiame nepaisant įvairiausių samprotavimų“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Reikia pabrėžti, kad regione tie klausimai taip pat yra sprendžiami. Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, nepaisant to, kad JAV į Europą žiūri kaip į gerokai ištežusią ir nelabai gebančią priimti reikalingų sprendimų – žingsnis po žingsnio judame į priekį“, – pabrėžė jis.
G. Paluckas sako, kad uždaras Seimo posėdis apie saugumo padėtį yra reikalingas: reikia suvienodinti žinojimą
G. Paluckas viliasi, kad kovo 18 d. šaukiamas uždaras Seimo posėdis leis parlamentarams „suvienodinti žinojimą“ apie saugumo padėtį ir taip nuramins kylančią sumaištį. Anot socialdemokrato, Seimo nariams apie grėsmių vertinimą bei kariuomenės poreikius geriau žinoti daugiau nei mažiau.
„Toks posėdis yra reikalingas. Tai nėra nei cirkas, nei spektaklis, nes reikia suvienodinti žinojimą. Nepaisant to, kad mes visi turime nuomonę, ar reikia tankus pirkti, ar dronus, bet kai kurie dalykai – kaip sąveikauja atskiros ginkluotės rūšys, ką reiškia vystyti diviziją, kas sudaro diviziją – tikrai nėra bendro išsilavinimo dalis. Ir kai kuriuos dalykus paaiškinus, galbūt bus mažiau natūralaus, visiškai nepiktavališko samprotavimo, kuris įneša sumaištį. Aš tikrai palaikau (idėją – ELTA)“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.
„Nemanau, jog tai yra kažkoks baimės skatinimas. Dar kartą noriu pabrėžti – situacijos grėsmės tikrai nėra kažkaip pakitusios dramatiškai. Iš esmės yra informacinė, edukacinė iniciatyva, kurią parodė Seimo pirmininkas ir valdyba, ir aš ją tikrai palaikau. Be abejo, slaptą informaciją eliminuojant, bet daugiau žinojimo yra geriau negu mažiau“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, kovo 18 d. bus rengiamas uždaras Seimo posėdis. Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, uždaro posėdžio metu bus aptartas grėsmių vertinimas ir papildomo finansavimo krašto apsaugai poreikis, kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai su parlamentarais pasidalintų riboto naudojimo informacija.
Paluckas: situacija dėl Ukrainos taikos derybų kelia nerimą
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad situacija dėl artėjančių Ukrainos taikos derybų kelia nerimą, nes neaišku, kiek apie JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos ir Rusijos pokalbius yra informuojamas Kyjivas.
„Situacija iš tiesų kelia tam tikrą nerimą, nes pastarojo meto visos pastangos, ir ne tik Lietuvos, bet ir, pirmiausia, Europos Sąjungos, buvo nukreiptos į tai, kad naujoji JAV administracija, pradėdama derybas su Rusija dėl taikos, pirmiausia nepamirštų Ukrainos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Paluckas.
„Ta dinamika, kai JAV prezidentas pirmiausia bendrauja su Rusijos prezidentu, ir mes tikrai neturime visos informacijos, apie kokias sąlygas, kokius derybų terminus šnekasi, tačiau, neapisant to, pastangas ir toliau reikia didinti, (...) jog JAV vis dėlto nepastumtų Ukrainos iš derybų formato“, – pridūrė jis.
„Tokiu atveju turėsime daug gilesnę problemą“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Taip jis kalbėjo D. Trumpui trečiadienį pirmą kartą šioje kadencijoje pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV prezidentas pranešė, kad su V. Putinu turėjo „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, per kurį jie susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti Saudo Arabijoje.
JAV ir Rusijos prezidentų pokalbis ir užsienyje sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo, o D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
V. Putinas teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO, tačiau JAV prezidentas neigia teiginius, jog jis siekia pašalinti Ukrainą iš tiesioginių Vašingtono ir Maskvos derybų.
Pasak G. Palucko, trumpalaike prasme nutraukti ugnį kuo greičiau yra naudinga visiems, tačiau tariantis dėl taikos svarbu susiderėti dėl saugumo garantijų.
„Ilgalaikė taika, saugumo garantijos ir tikimybė, kad Rusija atnaujins karo veiksmus, tai yra pagrindiniai klausimai. Jeigu į taikos procesą nebus įtraukta Ukraina, nebus įtraukta Europa ir nebus įtraukta visa NATO, tokia tikimybė (blogo scenarijaus – BNS) augs“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo nutraukti kovas per 24 valandas, vėliau šį pažadą pakeitė – teigė nutrauksiąs karą per pusmetį nuo atėjimo į valdžią.
