Lietuvoje

2019.02.26 21:15

M. Puidokas: Lietuvai trūksta tokios politinės jėgos, kokia yra J. Kaczynskio Lenkijoje

Audrius Matonis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.02.26 21:15

LRT tęsia pokalbius su pretendentais šiemet gegužę dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Mindaugas Puidokas yra jauniausias iš paskelbusių apie prezidentines ambicijas. Jis privalomų 40 metų dar tik sulauks, bet rinkimų startą pasiektų jau būdamas „pilnametis“. Pareiškęs ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose, jis neteko vietos Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, o galiausiai – ir partijoje.

Dabar M. Puidokas yra vienas iš 12 pretendentų, renkančių privalomus 20 tūkst. parašų jo kandidatūrai paremti.  Elektroniniu būdu surinkta beveik 9 tūkst. – tai mažiau, nei turi du reitingų lyderiai – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, bet daugiau nei Sauliaus Skvernelio sąskaitoje. Registruodamasis pretendentu M. Puidokas sakė, kad parašų rinkimas taps pirmuoju iššūkiu. Antradienio vakarą laidoje „Dienos tema“ jis pasakojo, kaip sekasi su tuo dorotis ne tik internete, bet ir popieriuje.

– Iš tikrųjų sekasi dorotis labai gerai. Šiuo metu turime išdaliję lakštus 35 tūkst. parašų. Kaip tik šiandien su komanda pasiėmėme iš Vyriausiosios rinkimų komisijos lakštų dar 35 tūkst. parašų ir tikimės, kad būtent per savanorius, per tą visą platų naują mūsų tinklą visoje Lietuvoje pavyks surinkti tikrai daugiau negu pakankamą kiekį parašų tam, kad turėčiau galimybę tapti kandidatu.

– Kaip vertinate tai, kad kai kurie ne jūsų rėmėjai pasirašinėja už jus tam, kad sudarytumėte konkurenciją tiems, kas konkuruos su jų kandidatu?

– Tie, kurie renka parašus ranka, tai tie žmonės, kurie labai palaiko mane asmeniškai. Esu tikras, kad parašų vien tik iš tų žmonių, kurie renka parašus lapuose, paramos užteks tam, kad galėčiau išsklaidyti visas abejones dėl pakankamo mano kandidatūros palaikymo. Kalbant apie elektroninę erdvę, tikrai sudėtinga nustatyti, kiek parašų yra tikrųjų rėmėjų, kiek yra kitų, bet, manau, gyvename demokratinėje šalyje, ir labai smagu, kad skirtingų politinių pažiūrų, skirtingų politinių jėgų kandidatai turi galimybę dalyvauti debatuose, dalyvauti diskusijose, nes tai yra tikra demokratijos šventė.

– Juo labiau, kad galima pasirašyti už visus pretendentus į kandidatus, svarbiausia nepasirašyti du kartus už tą patį. Prarasta narystė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje ir partijoje. Tokiam iššūkiui jūs buvote pasiruošęs? Nemanote, kad sumokėjote per didelę kainą?

– Dariau tiktai tai, ką privalėjau kaip Seimo narys. Įvardijau, kad privalome savo pažadus, įsipareigojimus rinkėjams vykdyti. Atėjome su labai puikia, stipria programa, su kuria laimėjome Seimo rinkimus, ir normalu, kad įvardyti, jog tam tikrus dalykus švietimo srityje, socialinėje apsaugoje, kultūroje, gamtos apsaugoje, kalbant apie miškų apsaugą ir kitus dalykus, mes privalome vykdyti, nes tai buvo mūsų pažadai. Jeigu už tai, kad reikalavau vykdyti mūsų pažadus ir įsipareigojimus rinkėjams, buvo priimtas sprendimas mane šalinti iš partijos, iš frakcijos, iš visų pareigų Seime, tai mano, kaip žmogaus, vertinimu, tai yra tų žmonių, tų lyderių tam tikras apsisprendimas. Bet jis man, kaip jaunam politikui, yra tikrai gera pamoka. Manau, visi politikai visų pirma turėtų vadovautis vertybėmis.

– Narystė dar sakytum nieko tokio. Bet dar buvusių bendražygių abejonės adekvatumu ir stabilumu. Kaip tai vertinate?

– Tų abejojančių buvo labai ribotas skaičius – vos 2 lyderiai, kurie įvardijo tas abejones. Labai gaila, kad mes grįžtame į tokią situaciją, kaip kad buvo tarybiniais laikais. Jeigu kritikuoja, jeigu ta kritika nepatinka, tai mėginamas tas žmogus pateikti kaip galbūt kažkoks neadekvatus, kažkoks gyvenantis kitoje realybėje. Aš vertinu kovą idėjomis, kovą dėl vizijos, kokia turėtų būti mūsų ateities Lietuva. Bet kai neturi argumentų ir pereini prie tokių dalykų – tai tegul vertina mūsų žmonės.

BNS nuotr.

– O kaip jūs argumentuotumėte savo adekvatumą, ambicijų adekvatumą, jeigu jūsų reitingas, pagal paskutines apklausas, yra ties pačiu dugnu ir nesiekia nė 0,5 procento?

– Apklausos yra toks dalykas, kuris dažniausiai Lietuvoje tikrai nenusako rinkimų laimėtojų. Aš pats, kaip politikos ekspertas, dirbau ilgai šioje srityje, ir mes matėme praeitų Seimo rinkimų apklausas, kai turėjo laimėti socialdemokratai, bet jie patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Taip, kad vertinsiu rezultatą, kokį pavyks pasiekti tada, kada žmonės ateis prie balsadėžių, priims sprendimą, ir tada mes pamatysime, kokia yra tikroji situacija, ir galiausiai turėsime tikrai rimtus debatus, turėsime galimybę išsakyti savo nuomones, kokia turėtų būti mūsų šalies užsienio politika, vidaus politikos esminės nuostatos. Būtent po to žmonės ir priims sprendimą. Natūralu, kad daugelis žmonių galbūt tiek mano politinės programos, tiek vertybių, tiek kitų dalykų kol kas pakankamai nežino. Manau, tikrosios apklausos, ko gero, bus balandžio mėnesį. Tada, kada jau būsiu visų žmonių žinomas kaip kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.

– Stebėtojai sako, kad politinį kapitalą susikrovėte garsiai priešindamasis dabartinei vaikų paėmimo iš pavojingos aplinkos tvarkai. Ar jūs ir taikotės į tą elektoratą, kuris buvo nepatenkintas ligšioline visiškai nauja vaikų apsaugos politika?

– Neskirstyčiau žmonių į „apačias“ ir „viršūnes“, visą laiką kalbu apie visą Lietuvą. Kalbant apie šią situaciją, esu tas politikas, kuris visada pasisakė už stiprią tradicinę šeimą, kuriam labai svarbu vaikų ir šeimų saugumas. Mano pareiga, kai į mane, kaip į Seimo narį, kreipiasi žmonės, buvo į tai reaguoti. Nes tie žmonės mane buvo išrinkę mano vienmandatėje apygardoje, ir būtų labai blogai, jeigu Seimo narys vien dėl to, kad tema yra opi ir skaudi, į tai nereaguotų ir bijotų imtis atsakomybės tas problemas spręsti. Visą laiką renkuosi sunkesnį kelią ir, net nežinodamas, kuo visa ši situacija tiek teisine prasme, tiek kitomis prasmėmis baigsis, ėmiausi aktyviai padėti šioms šeimoms. Lygiai taip pat pasielgčiau ir kitą sykį.

– Viena mergaitė neišvažiavo pas naujus globėjus į Naująją Zelandiją. Iš dalies ir jūsų pastangomis. Sąžinė dabar jūsų negraužia dėl to?

– Esu tas žmogus, kuris mano, kad Lietuva yra valstybė, gebanti pasirūpinti savo vaikais. Šios mergaitės globos siekia tikrai labai stipri materialiai šeima, kuri kitą berniuką nuo 9 metų užaugino, suteikė jam galimybę išsimokslinti Jungtinėje Karalystėje, sportuoti profesionaliai. Bet mes matome, kad vėlgi mūsų biurokratai užmiršo, kad jie yra valstybės tarnautojai. Šiandien ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir Kauno globos namai ne tik, kad nesudaro šiai puikiai šeimai galimybių bendrauti su mergaite, bet neleidžia net trumpai jos aplankyti, net su ja pasikalbėti. Net suderinti dėl viešnagės, kad ji pati galėtų pamatyti, kokiomis, vadinkime, geromis sąlygomis ji galėtų gyventi tėvynėje. Ar mes esame tokia valstybė, kuri gali pasirūpinti savo vaikais ir šeimomis, ar mes tokie nesame? Labai norėčiau, kad mes būtume tokia valstybė, kuri sugeba tą padaryti.

– Sprendimas dabar teismo rankose. Kokio procento balsų jūs tikitės rinkimuose?

– Siekis yra labai aiškus, kad Lietuvoje susitelktų tie rinkėjai, kurie kovoja ir pasisako už tradicines vertybes, už krikščionišką moralę. Manau, tokių rinkėjų mūsų valstybėje yra dauguma. Lietuvai tikrai labai trūksta tokios tvirtos politinės jėgos, kokia yra pono L. Kaczynskio Lenkijoje arba jaunojo 32 m. kanclerio S. Kurzo Austrijoje.

– Tai kiek, jūsų manymu, yra norinčių tokių politikų Lietuvoje? Kiek procentų jūs tikitės?

–Manau, tikrai yra galimybė, jeigu rinkimų kampanija vyks sklandžiai, jeigu pavyks pateikti savo idėjas, ir žmonės jas išgirs, kad tikrai jie norės naujos kartos politikos, ir turėsiu galimybę patekti į antrą turą ir kovoti dėl pergalės.

– Kiek? Tiek, kad patektumėte į antrą turą?

– Tiek, kad patekčiau į antrą turą.

– Jeigu nepatektumėte į antrą turą, be kurio veikiausiai neapsieisime, ką paraginsite remti tuos, kurie balsavo už jus pirmame ture?

– Kol nežinau, kas pateko į antrą turą, labai sudėtinga būtų politiškai įvertinti šią situaciją ir būti objektyviam. Bet, be abejonės, paremčiau tą kandidatą, kuris būtų artimiausias mano įvardytoms tradicinėms vertybėms, kuris tikrai atstovautų žmonėms, kuris pasisakytų už jautrią socialinę politiką, už socialinės atskirties mažinimą, progresinius mokesčius ir kitus tokius pat svarbius dalykus. Bet ne vienas iš šių politikų labai seniai dalyvauja politikoje ir nieko nepadarė savo realiais darbais, kad būtent šios programinės nuostatos virstų kūnu. Taip kad linkiu rinkėjams būti atsakingiems ir vertinti žmogų ne tik pagal tai, ką jis sako, bet ir pagal jo vertybes ir atliktus darbus.

BNS nuotr.

– Ką galvojate apie referendumus, kurie siūlomi per prezidento rinkimus: dviguba pilietybė ir Seimo narių skaičiaus sumažinimas iki 121? Už ką raginsite balsuoti savo rinkėjus?

– Raginčiau rinkėjus priimti sprendimą, kuris būtų atsakingas. Manau, užsienio lietuviai tikrai nusipelnė.

– Ta prasme už dvigubą pilietybę?

– Tikrai taip. Jie tikrai nusipelnė, kad būtų išspręstas šis klausimas. Kalbant apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tai paliksiu tą žmonių apsisprendimui, nes manau, kad pagal mūsų valstybės dydį, pagal žmonių skaičių, Lietuvoje galėtų būti parlamento narių ir mažiau.

– Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad po nuotykio su prezidento rinkimais galėtumėte grįžti į partiją, jeigu norėtumėte. Ketinate pasinaudoti tuo pasiūlymu?

– Labai gerbiu Seimo pirmininką ir džiaugiuosi, kad jis teigiamai vertina galimybes bendradarbiauti ir dirbti kartu toliau. Labai gaila, kad tokių galimybių nemato šiandien mūsų frakcijos lyderis ir partijos naujai perrinktas vadovas.

– Bet jeigu duris atvers, grįšit?

– Šioje vietoje vis dėlto viskas priklausys nuo mūsų kolegų. Tikiu, kad, atsižvelgiant į vertybinę liniją, esu tas kandidatas, kuris atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų vertybėms, su kuriomis mes laimėjome Seimo rinkimus.