Jau kelerius metus keičiasi antrosios užsienio kalbos pasirinkimai bendrojo ugdymo mokyklose. Rusų kalba vis dažniau traukiasi iš pamokų tvarkaraščio, o ją bent jau Vilniuje keičia ispanų, iš lėto mokyklose atgimsta vokiečių ir prancūzų kalbos. Ten galima surasti ir lenkų bei italų kalbas.
Rusijos karas Ukrainoje lėmė, kad tėvų ir pačių vaikų pasirinkimai pastaraisiais metais smarkiai keičiasi. Vis rečiau būsimų šeštokų tėvai renkasi rusų kalbą. O sostinėje išvis tokio pasirinkimo būsimiems šeštokams nebeliko, nebent išimtiniais atvejais.
Ispanų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos populiarumui augant, ji bus įrašyta ir tarp pirmųjų.
„Norime sudaryti galimybes, kad mokiniai mokytųsi kuo įvairesnių ES šalių kalbų. Nuo 2026 metų rugsėjo greta pirmųjų anglų, prancūzų, vokiečių užsienio kalbų mokyklose atsiras ir ispanų kalba. Mokiniai galės rinktis jos mokytis nuo pat antros klasės, jei mokykla tokią galimybę pasiūlys. Matyti, kad pokyčiai, pasirenkant užsienio kalbas, jau vyksta. Nemažai prie to prisideda ir savivaldybės, siūlydamos ir įgyvendindamos savo sprendimus“, – taip pakomentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Mažėja ir rusų kalbos mokytojų
Vilniuje praėjusiais mokslo metais rusų kalbą kaip antrąją užsienio mokėsi 14,8 tūkst. vaikų. Per metus šis skaičius susitraukė 4,3 tūkst. ir pasiekė 10,5 tūkst.
„Tai lėmė sprendimas, kad einant į šeštą klasę pasirinkti rusų kalbos nebebuvo galima. Tik atskirais atvejais buvo galima rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Jis sako, kad rusų kalbos pasirinkimas yra „nuaugantis dalykas“ ir tai patvirtina rusų kalbos mokytojų statistika.
„Vilniuje rusų kalbos mokytojų sumažėjo nuo 80 iki 69. Tai daugiausia pedagogai, sulaukę pensinio amžiaus ir jie vienaip ar kitaip baigia pedagogo karjerą. Kitus labai raginame persikvalifikuoti ir rasti kaip išsilaikyti sistemoje“, – kalbėjo vicemeras, atsakingas už bendrąjį ugdymą.
Pasak vicemero, kitais metais rusų kalbos mokymas dar susitrauks ir tai bus „ir dramatiška, ir tinkama, ir netgi pakankama“.
Išimtiniai atvejai, kai penktokai šiemet mokosi rusų kalbos kaip antrosios užsienio, nutinka tuomet, kai vaikai į naują mokyklą atvyksta iš rusakalbių mokyklų. Pasak V. Mitalo, daugiausia tai ukrainiečių ir romų tautybių vaikai. Tokių penktokų, pasirinkusių rusų kalbą, per visą Vilnių yra 91.
Ispanų kalbos moko ir ispanai
Šiais mokslo metais 600 mokinių išaugo gretos tų, kurie mokosi vokiečių kalbos, ir 300 mokinių – prancūzų kalbos.
Didžiausiu proveržiu Vilniaus mieste galima vadinti ispanų kalbos populiarumą. Šiai kalbai kelią pradėjo tiesti ankstesnis vicemeras Arūnas Šileris.
Ispanų kalbos paklausa per metus smarkiai paaugo – nuo 200 iki 2700 mokinių.
„Ši kalba pasaulyje gana populiari. Bet man atrodytų, kad tokių kalbų kaip vokiečių ir prancūzų populiarumas turėtų ir galėtų konkuruoti. Vokiečių kalba yra seniai Lietuvoje mokoma antroji užsienio kalba, o dabar ji galėtų tapti populiaresnė, turint galvoje strateginės partnerystės su Vokietija aspektus. Analogiški argumentai taikytini ir prancūzų kalbai.
O ispanų kalbos populiarumas buvo didžiausias ir jis mus tikrai stebina“, – sakė vicemeras.
Ispanų kalbos mažuosius ir jaunuosius vilniečius dažnai moko ispanai pedagogai.
Tuo tarpu tų, kurie kaip antrąją pasirinko mokytis lenkų kalbą, reta, nors ir pamažu gausėja. Kaip ir besimokančiųjų italų kalbos.
Lenkų kalbos besimokančiųjų kaip užsienio per metus padaugėjo sostinėje nuo 30 iki 46. O italų kalbos kaip antrosios mokosi 9 mokiniai.
„Akivaizdu, kad tai yra iššūkis. Lenkų kalbos norėtųsi daugiau, suprantant, kad yra ir Vilniaus tam tikrų kultūrinių klodų, ir Vilniaus istorijos dalis“, – kalbėjo V. Mitalas.
Vicemeras pabrėžia, kad drauge yra svarbu skirti didelį dėmesį lietuvių kalbai.
„Tuo pat metu būtina, kad visų Vilniaus vaikų ateitis ir išsilavinimas nenukentėtų dėl nepakankamai gero lietuvių kalbos išmokimo, kad ir kokią mokyklą jie baigtų. Dabar daliai moksleivių uždedamos stiklinės lubos, nes jų mokyklose lietuvių kalbos mokymas nėra pakankamai kokybiškas.
Būtent dėl to Vilniuje visokeriopai remiu ir remsiu pastangas stiprinti lietuvių kalbos mokymą nepriklausomai nuo mokyklos tipo. Jau dabar su tuo dirbame, o mokyklų vadovams tai akcentuoju kviesdamas įsitraukti į procesą ir siūlydamas visokeriopą pagalbą“, – aiškino V. Mitalas.
Jis sakė, kad šiemet Vilniuje numatytas bandomasis projektas, kuris bus skirtas ugdymo netolygumams spręsti. Pasak jo, lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų netolygumas tarp visų dalykų Vilniuje yra per 20 proc. ir dar yra gerokai didesnis nei visoje šalyje.
34 vaikai mokosi italų kalbos
Rusų kalbą besirenkančiųjų gretos traukiasi ir Panevėžyje.
2024–2025 mokslo metais Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklose daugiau mokinių, tiek pradedančiųjų, tiek vyresniųjų klasių, renkasi vokiečių ir prancūzų kalbas kaip antrąją užsienio kalbą, o besimokančiųjų rusų kalbos skaičius mažėja.
Remiantis Švietimo informacine sistema (ŠVIS), šiais mokslo metais vokiečių kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokosi 1185 5–12 klasių mokiniai (46 penktokai ir 124 pirmųjų gimnazijos klasių mokiniai), prancūzų kalbos – 151 mokinys (32 šeštokai ir 27 pirmųjų gimnazijos klasių mokiniai). Tuo tarpu rusų kalbą renkasi 2932 mokiniai (36 penktokai ir 631 pirmųjų gimnazijos klasių mokinys). Be to, plečiant užsienio kalbų pasiūlą, buvo priimtos ispanų kalbos mokytojos, o 34 šeštų klasių mokiniai pradėjo mokytis italų kalbos.
Palyginimui, 2021–2022 mokslo metais vokiečių kalbos mokėsi 862 mokiniai (28 penktokai ir 169 pirmųjų gimnazijos klasių mokiniai), prancūzų kalbos – 104 mokiniai (16 šeštokų ir 42 pirmųjų gimnazijos klasių mokiniai), o rusų kalbos – 3318 mokinių (140 šeštokų ir 540 pirmųjų gimnazijos klasių mokinių).
„Šiuos pokyčius daugiausia lėmė geopolitiniai veiksniai, tokie kaip Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, sukėlęs neigiamą požiūrį į šią šalį ir jos kalbą. Ši situacija paveikė tėvų ir mokinių sprendimus, be to, mažėjantis rusų kalbos pritaikymas darbo rinkoje paskatino rinktis vokiečių, prancūzų ar kitas perspektyvesnes kalbas. Dėl mažėjančios paklausos kai kuriose mokyklose rusų kalbos pamokų skaičius mažinamas arba jos visiškai naikinamos“, – aiškino Panevėžio Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Gabrėnienė.
Pasak jos, šiuo metu prancūzų ir vokiečių kalbos mokytojų šiame mieste pakanka. O ispanų kalbos mokytojų trūkumo problema sprendžiama priimant neseniai studijas baigusius specialistus.
Kauno miesto ugdymo įstaigose mažėja mokinių (6 proc.), kurie renkasi rusų užsienio kalbą. Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Artūras Akelaitis, šiemet daugiau mokinių mokosi vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbų.
Pasak jo, mokinių pasirinkimai dažniausiai svyruoja iki 10 klasės, vyresnio amžiaus mokiniai linkę nekeisti pasirinktos antrosios kalbos arba tai daroma žymiai rečiau. 11–12 klasių mokiniai dažniau atsisako pasirinktos antrosios užsienio kalbos ir pasilieka tą užsienio kalbą, su kuria ruošiasi valstybiniam brandos egzaminui.
Kaune mokytojų netrūksta: šiuo metu visi užsienio kalbų mokytojams skirti etatai užimti, švietimo įstaigos nėra pateikusios darbo skelbimų.
Visoje šalyje populiarėja ispanų kalba
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), maždaug nuo 2019 metų pastebima tendencija, kad didžiuosiuose miestuose ispanų kalba, kaip antroji pasirenkamoji užsienio kalba, populiarėja.
Pavyzdžiui, 2019–2020 m. m. ją rinkosi 60 šeštokų, dar po metų – 165, visais tolesniais metais ispanų kalbos pasirinkimas didėjo. 2022–2023 m. m. buvo daugiau negu 300 mokinių, o 2023–2024 m. m. jau turėjome daugiau negu 600 mokinių, pasirinkusių mokytis ispanų kaip antrosios užsienio kalbos.
Šiais mokslo metais ispanų kalbos mokosi panašus skaičius mokinių, per visas klases – 6288 mokiniai. ŠMSM atstovai mato, kad, 9 (I gimnazinėje) klasėje keisdami antrąją užsienio kalbą, mokiniai noriai renkasi ispanų kalbą.
Nuo 2026–2027 m. m. III gimnazijos klasių mokiniai vidurinio ugdymo programoje iš užsienio kalbų dalykų grupės galės rinktis mokytis ispanų kalbą, šio dalyko bus organizuojamas valstybinis brandos egzaminas (2027 m. birželį vyks ispanų kalbos VBE I dalis, 2028 m. birželį – ispanų kalbos VBE II dalis).
Mokytojų dar stinga, bet sako, kad gausėja studentų
Mokykloms, ypač rajonuose, stinga retesnių užsienio kalbų mokytojų. Ministerija į 2022–2025 m. m. prioritetines pedagogikos specializacijas yra įtraukusi prancūzų kalbą ir vokiečių kalbą, tad tikimasi, kad augs šių studentų gretos. Prioritetinių specializacijų studentai turi galimybę gauti stipendijas: įstojus į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos specializacijų bakalauro studijas ir gretutines studijas, yra galimybė kas mėnesį gauti 455 eurų dydžio stipendijas. O tie, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ir (ar) savivaldybės mokykla ar valstybine mokykla ir įsipareigoja baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 m. per 5 m. laikotarpį ne mažiau kaip 0,7 etato, kas mėnesį gali gauti 770 eurų stipendijas.
Sudaromos sąlygos ir pasirinkti gretutines pedagogikos modulio studijas, taip tikimasi rengti daugiau kalbų mokytojų: ispanų, prancūzų, vokiečių, anglų, lenkų, taip pat lietuvių kalbos.
Vytauto Didžiojo universiteto siūlomoje mokomojo dalyko pedagogikos studijų programoje viena iš specializacijų yra anglų ir kita užsienio kalba, kurią pasirinkę studentai renkasi ir antrąją užsienio kalbą (prancūzų, vokiečių ar ispanų). Šią studijų programą 2023 m. baigė 13 absolventų, 2024–2025 m. m. studijuoja 30 studentų. Taip pat Vytauto Didžiojo universitetas vykdo bakalauro studijų programą – pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas. 2023 m. šią studijų programą baigė 50 absolventų, 2024–2025 m. m. studijuoja 167 studentai.
Vilniaus universitete dalyko pedagogikos užsienio kalbos specializaciją (vokiečių, prancūzų kalba) 2024–2025 m. m. studijuoja 67 studentai.
Kaip aiškino ŠMSM, galima ir jau turintiems aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją įgyti kito mokomojo dalyko kompetencijų, pvz., kalbų. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ nuo 2023 metų vokiečių kalbos modulyje studijuoja 43 asmenys, prancūzų kalbos modulyje – 50, lenkų kalbos modulyje – 5. Jie modulio studijas baigs 2025 m. vasarą. 2024 m. rugsėjo mėn. kalbų modulio studijas pradėjo 168 mokytojai: ispanų k. – 51, prancūzų k. – 21, vokiečių k. – 27, anglų k. – 27, lotynų k. – 12, lietuvių k. – 30. Jų modulio studijos baigsis 2026 m. vasarą.
