Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje, antradienį vyks kariuomenės Pirmosios divizijos atkūrimo ceremonija.
Jos metu šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybė atidengs divizijos ženklą. Ceremonijoje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Iki 2030 metų siekiamai visiškai įkurti divizijai vadovaus brigados generolas Aurelijus Alasauskas.
Vienetas kuriamas jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“, rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų, priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų ir kitų padalinių.
Apie 20 tūkst. karių turinčią diviziją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas.
Kariuomenė divizijos steigimą vadina atkūrimu, pastebi, kad šalies ginkluotųjų pajėgų skirstymas į tokio dydžio vienetus yra susiklostęs istoriškai.
Lietuvos kariuomenė BNS nurodė, kad dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais dvi pagrindinės ginkluotųjų pajėgų dalys – didžiojo ir lauko etmonų sparnai – kartais jau būdavo vadinamos divizijomis dar XVII amžiuje.
Oficialiai nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigtos 1775 metais balandžio 11–12 dienomis, Seime patvirtinus etatus. Faktiškai jų formavimas, senuosius dalinius transformuojant į naują struktūrą, prasidėjo 1777-aisiais.
Šių laikų diviziją Lietuva siekia visiškai išvystyti iki 2030 metų, todėl Valstybės gynimo taryba prieš kelias savaites įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto.
