Leidykla „Obuolys“ vasarį Knygų mugėje ketina pristatyti knygą apie tariamą skiepų žalą vaikams. Tai sukritikavo ne vienas mokslininkas, tačiau leidyklos atstovai sako, kad jie esą taip skatina diskusijas.
Sako, kad skiepytis nereikia
Zelandietės Wendy Lydall knyga „Auginu vaiką be skiepų“ lietuvių kalba šiuo metu kainuoja beveik 15 Eur – tiesa, kol kas ir užsisakyti jos negalima, tik rezervuoti iš anksto. Žadama, kad knyga brangs.
Leidyklos puslapyje anonsuojama, kad knyga „padeda tėvams apsaugoti vaikus ir nuo vakcinų pramonės klastų“, ir nuo „kenksmingų mikroorganizmų“. Be to, tvirtinama, kad persirgti ligomis, nuo kurių skiepijami vaikai, yra net naudinga.
„Garantuojame, jog perskaitę knygą „Auginu vaiką be skiepų“ suabejosite daugeliu populiarių mitų apie vakcinas ir – svarbiausia! – gausite daug sunkiai prieinamos, įslaptintos ir „mokslu tikinčios“ žiniasklaidos ignoruojamos informacijos apie plačiai paplitusių vakcinų naudos ir žalos santykį“, – rašoma leidyklos puslapyje.
Knygoje vakcinacija vadinama ritualu ir mitu, kurio istorija klaidina, kalbama, esą vakcinos naudingos ne žmonių sveikatai, o medicinos pramonei. Taip pat tvirtinama, kad vakcinų šalutiniai efektai yra itin dažni, jose gausu „nuodų“, jos gaminamos nesteriliai.
Knygai įžangą parašė Seimo narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Rimas Jankūnas, išpopuliarėjęs COVID-19 pandemijos metu dėl kritikos jos valdymo priemonėms, vakcinacijai.
Sukritikavo mokslininkai
Žinutė apie knygą netrukus sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose, leidykla sulaukė LRT.lt kalbintų mokslininkų kritikos.
Lietuvoje vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, gripo, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos. Visuomenės sveikatos priežiūros institucijos įspėja, kad tėvų noras skiepyti vaikus nuo užkrečiamų ligų mažėja, dėl to Lietuvoje ir Europoje pastebimas seniau išnykusių ligų sugrįžimas.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas LRT.lt sakė, kad pirmiausia abejonių kelia knygos autorės kompetencija. Pavyzdžiui, ji neturi išsilavinimo su visuomenės sveikata ar medicina susijusioje srityje, nurodoma, kad studijavo antropologiją. Knyga daugiausia remiasi jos asmenine patirtimi ir svarstymais.
Reklamuojamus autorės teiginius apie vaikų ligas G. Dudas vadina „atsainiais“.
„[Šios ligos] vaikams pernelyg dažnai baigiasi tragiškai. Labiausiai iškalbingi teiginiai apie tymus, kurį sukeliantis virusas yra ne tik užkrečiamiausias mokslui žinomas virusas, bet taip pat nužudo 2–3 iš tūkstančio susirgusių vaikų, iš dalies sunaikina imuninės atminties ląsteles, todėl didėja tikimybė vėl sirgti persirgtomis ligomis, gali sukelti įvairių kitų komplikacijų, o itin tragiškais atvejais maždaug 1 iš tūkstančio infekciją išgyvenusių vaikų po 5–10 metų išsivystys sklerozuojantis panencefalitas, 100 proc. mirtina komplikacija“, – atkreipė dėmesį jis.
„Obuolio“ leidyklos knygoje tvirtinama, kad ne visi tyrimų apie tymus faktai buvo paviešinti, kad „vaikai nemiršta nuo tymų, nebent su jais kažkas yra blogai“. Taip pat knygos autorė tvirtina, kad nuo tymų pagyjama savaime, todėl skiepai nėra būtini.
„Teigti, kad persirgimas tymais gali būti kažkuo naudingas, yra mažų mažiausiai idiotiška ir linksta prie nusikalstamo elgesio“, – sakė G. Dudas.
Anot G. Dudo kolegės Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, galima sutikti su knygos teiginiu, kad natūralus persirgimas užkrečiamomis ligomis iš tiesų palieka tik stipriausius individus, tačiau siūlė pagalvoti, kaip reaguotume, jei dėl paprastos ligos mirtų mūsų artimasis ar vaikas.
„Tarsi kalbama, kad ligos labai naudingos. Yra tyrimų, kurie rodo, kad maro epidemijos žmonijos mastu buvo savotiškai naudingos, atliko evoliucinę atranką, kaip bet kuri infekcinė liga. Yra įrodymų, kad kai kurių genų, kurie susiję su imunine sistema, turėjimas padėjo išgyventi marą. Tie žmonės buvo labiau ilgaamžiai, lyginant su šalimis, kurių maro epidemijos nepalietė. Ar tai reiškia, kad turėtume džiaugtis, jog maro epidemijos buvo? <...> Bepigu samprotauti: tai naudinga, nes suveikia natūrali atranka. Bet kažkodėl medicina stengiasi gelbėti gyvybes“, – retoriškai klausė mokslininkė.
Ji knygos teiginius pavadino „manipuliacijomis“ ir kritikavo anotacijos informaciją, kad užkrečiamas ligas galima gydyti taikant holistinį požiūrį, t. y. pasitelkiant ir netradicinę mediciną.
„Mane nustebino teiginiai, kad gydant tokias ligas kaip poliomielitas ir stabligė reikia holistinio įsikišimo, tarsi nieko tokio, galima ligas išgydyti užkalbėjimais ir maldomis. Pritariu holistiniam požiūriui, kad į žmogų reikia žiūrėti kaip į visumą, bet manau, kad čia perlenkta. Neįmanoma paneigti, kokios tai baisios ligos – ta pati stabligė, kuri yra mirtina. Arba poliomielitas, kuriuo persirgus žmogus lieka neįgalus, iki masinės vakcinacijos persirgę vaikai likdavo luoši <...>. Tai faktai, kurių neįmanoma paneigti, ir pradėjus masinį skiepijimą tų ligų atvejų tiek sumažėjo, kad, pavyzdžiui, Europoje poliomielito buvo ilgai neregistruojama. Bet pasaulyje natūralių židinių neišnyko, kai kuriose Afrikos, Azijos šalyse grėsmės išliko, kadangi pasaulis dabar taip susijęs <...>, todėl vaikai vis dar skiepijami“, – sakė A. Žvirblienė.
Anot jos, knygą leidžiančiai leidyklai „Obuolys“ ji rekomenduotų bandyti rasti ir prikalbinti recenzuoti vaikų gydytoją, kuris ryžtųsi pritarti tokiems teiginiams. Pašnekovės teigimu, knygų Lietuvoje leisti nedraudžiama ir cenzūruoti negalima, tačiau raginti tėvus neskiepyti vaikų – neatsakinga.
„Tai tas pats, kas sakyti, kad Holokausto nebuvo, kad Stalinas padarė gerų darbų, kad Žemėje gyvena driežažmogiai <...>.
Yra ciniška reklamuoti tokias knygas, jas leisti, kelti visuomenėje sumaištį. Reikia suprasti, kad jei perskaitę knygą tėvai atsisakys skiepyti vaikus ir po to bus mirtis, kas tokiu atveju bus atsakingas? Gal ir nieko tam vaikui neatsitiks, nes didžioji visuomenės dalis vaikus skiepija. Patogenų plitimas nėra tokio masto kaip prieš šimtą metų. Tai gyvenimas kitų sąskaita ir sakymas, kad čia nieko tokio“, – sakė ji.
NVSC ragina tėvus konsultuotis su gydytojais
LRT.lt pasiteiravus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pozicijos dėl knygos, centras to neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad skiepai apsaugo tiek vaikus, tiek visuomenę.
„Skiepijimas yra pagrindinė mokslu grįsta priemonė, kuri apsaugo tiek kiekvieną vaiką, tiek visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų ir jų keliamų pavojų. Paskiepijus didelę dalį visuomenės, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris ne tik saugo paskiepytus asmenis, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis, pavyzdžiui, mažus vaikus ar kitus asmenis su susilpnėjusia imunine sistema. Be to, skiepijimas padeda užkirsti kelią ligų atsiradimui ar net protrūkiams. Skiepai taip pat padeda išvengti komplikacijų, kurias sukelia užkrečiamosios ligos“, – teigiama NVSC atsakyme.
Anot centro, jei tėvams kyla klausimų dėl skiepų, jie turėtų tartis su šeimos gydytojais ar kitais kompetentingais specialistais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos.
„Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai“, – teigia NVSC.
NVSC duomenimis, 2023 m. nuo rotavirusinės, meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų paskiepyta šiek tiek daugiau vaikų nei 2022 m. Nuo kitų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo arba išliko nepakitęs, tačiau visų 14 ligų kategorijose skiepijimo mastas nesiekia rekomenduojamų 95 proc.
„Didžiausią susirūpinimą vis dar kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės aprėptys, kurios jau trečius metus iš eilės nesiekia 90 proc. 2023 m. šia vakcina septynmečių paskiepyta mažiau nei 2022 m. ir tai sudaro tik 85,72 proc. šios amžiaus grupės vaikų“, – teigiama atsakyme.
Leidykla: informacija neturėtų būti ribojama
LRT.lt pašnekovai atkreipė dėmesį, kad nors prieš skiepus nukreipti šaltiniai dažnai sako besiremiantys mokslu, reikėtų tai vertinti kritiškai.
„Jei, jų manymu, tai yra mokslas, labai patarčiau, kad komentaras būtų vaikų infektologų ir pediatrų, kurie savo praktikoje susiduria su [neskiepytais vaikais]. Pavyzdžiui, dabar dėl nukritusių skiepijimo apimčių yra daug kokliušo atvejų. Be abejo, gydytojai tuos vaikus gelbsti, nors jiems sunku žiūrėti, kai tie vaikai galėjo taip sunkiai nesirgti, jei būtų juos paskiepiję“, – sakė A. Žvirblienė.
Tuo metu leidyklai vadovaujantis verslininkas Paulius Virbickas LRT.lt sakė, kad knyga ragina kelti naujus klausimus, kritikavo „drastišką informacijos ribojimą“ vakcinų klausimais.
„Esu tikras, kad ne informacijos laisvė, bet jos ribojimas skatina „sąmokslo teorijų“ plitimą ir didina nepasitikėjimą vakcinomis bei apskritai medicinos mokslu“, – komentare sakė jis.
P. Virbickas taip pat akcentavo, kad knygai įžangą parašęs Seimo narys Rimas Jankūnas yra biomedicinos mokslų daktaras, farmakologas, tai esą suteikia knygai svarumo. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad P. Virbickas finansiškai parėmė R. Jankūno bendražygį Igną Vėgėlę pavasarį vykusiuose prezidento rinkimuose.
G. Dudas kritikavo R. Jankūną ir atkreipė dėmesį į jo mokslinės veiklos apimtį.
„Pagal publikavimo ar jo darbų citavimo rodiklius iš esmės jokioje mokslo srityje nėra nuveikęs nieko prasmingo“, – sakė jis.
Jankūnas: neteigiu, kad viskas šioje knygoje yra tiesa
LRT.lt susisiekus su R. Jankūnu, jis aiškino, kad prie knygos prisidėjo, norėdamas paskleisti daugiau informacijios apie vakcinas.
„Nusprendžiau parašyti įžangą šiai knygai, kadangi kiekvienas žmogus prieš bet kurią medicininę intervenciją turi teisę žinoti visą informaciją apie ją – palankią ir nepalankią.
Tai – pagrindinis bioetikos principas, vadinamas informuotu sutikimu. Šis principas atsirado Niurnbergo kodekse po nacių eksperimentų su belaisviais. Jis buvo perkeltas į Pasaulinę medikų deklaraciją, geros klinikinės praktikos taisykles ir Europos Sąjungos teisę, bet buvo pamirštas COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai milijardinius pelnus generuojantis vakcinų verslas pajungė savo interesams nemažą dalį politikų, žiniasklaidos ir net mokslo pasaulio. Nėra duomenų, kurie rodytų, jog panašaus išsivystymo valstybėse, kurių vakcinacijos kalendoriuje yra daugiau skiepų, žmonės būtų sveikesni negu tose, kuriose jų mažiau (pvz., Danijos kalendoriuje skiepų daug mažiau negu JAV).“, – raštu pateiktame atsakyme sakė Seimo narys.
Tačiau, R. Jankūno teigimu, jis ir pats nesutinka su „kai kuriomis“ knygos vietomis.
„Neteigiu, kad šioje knygoje viskas yra tiesa. Su kai kuriomis vietomis ir aš nesutinku. Tačiau tai yra moksliniais faktais ir šaltiniais pagrįsta, pagarbos verta nuomonė. Jokiu būdu neraginu atsisakyti visų vakcinų, nes negalime prognozuoti pasekmių, kurios galėtų kilti, jei žmonės tą darytų masiškai.Tikiuosi, kad mano parašyta įžanga padės skaitytojui susiorientuoti, paskatins susimąstyti ir apsaugos nuo skubotų sprendimų“, – sakė jis.
