Šventiniai sveikinimai ne elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis, o telegramomis. Šventines pamaldas apkartinę vagišiai, o Kūčių vakarienės kaina šiandien primintų nedidelį pirkinių krepšelį. Tiesa, ir atlyginimai buvo kitokie.
Kaip buvo pasitiktos svarbiausios metų šventės prieš 30 metų, pasakoja išsaugoti reportažai, kuriuose kalbama ne tik apie to meto aktualijas, į kadrą papuolė ir pasikeitusių miestų bei žmonių kasdienybės vaizdai.
Straipsnių ciklas „Prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
Kaip pasaulis sutiko Kalėdas 1994 metais? Didieji pasaulio miestai puošėsi, tačiau konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos temdė švenčių nuotaiką Betliejuje.
Kiek kainavo Kūčių vakarienė?
Prieš 30 metų rengtas reportažas leidžia pažvelgti į 1994 metų kasdienybę, uždarbius ir socialinę padėtį. Šalies turgavietėse tuo metu zujo šventėms besiruošiantys pirkėjai, o ant prekystalių buvo išrikiuoti šventiniam stalui reikalingi produktai.
Šiandien keistai gali skambėti to laiko prekių kainos. Atlyginimų vidurkis tuo metu siekė 389 litus. Daugiausiai uždirbo bankuose ir naftos produktų įmonėse dirbantys asmenys – jų atlygis sudarė apie 800 litų.
„Jeigu vasarą prisigrybavote, prisirinkote spanguolių, šaldytuvo kameroje užšaldėte sugautą žuvį, turite savo bulvių ir morkų, jūsų vakarienė bus labai pigi – viskas kainuos apie 20 litų“, – teigiama reportaže.
Kur kas daugiau pinigų teko išleisti šeimoms, kurioms pirkti reikėjo viską. Tokiu atveju vakarienė 4 asmenų šeimai kainuotų 48 litus Vilniuje. Kituose miestuose kainų vidurkis šiek tiek didesnis.
Primityviai konvertuojant to meto kainas į eurus, tokia vakarienė atsieitų apie 15 eurų, tačiau ir perkamoji galia tuo metu buvo kitokia.
Kitas svarbus švenčių akcentas – kalėdinė eglutė – to meto prekyvietėse metro aukščio eglutė turėjo kainuoti 4 litus, tačiau prekybos aikštelėse jos kainavo po 6 litus.
Vien Vilniuje veikė 62 pardavimo vietos. Tuo metu pagrindinė miesto eglė buvo įžiebiama tik antroje gruodžio pusėje. Į Rotušės aikštę buvo atgabenta 20 metrų aukščio ir 75-erius metus skaičiavusi eglė.
Kalėdų šventės miestuose
Kalbėta „Panoramoje“ ir apie Kūčių papročius bei prietarus. Nuo Kūčių orų priklauso ir visų metų orai. Jeigu Kūčios šaltos, bus saulėtas pavasaris, karšta vasara ir geras derlius. Kūčių naktį pamačius mirksinčią žvaigždę, seksis visus metus.
1994 metais šventinė Kalėdų eglutė buvo statoma ne Katedros, o Rotušės aikštėje. Kalėdų dieną joje vykdavo ir šventinis renginys su muzika, vaidinimais ir fejeverkais. Tuo laikotarpiu renginiai prie kalėdinės eglutės vykdavo būtent pirmąją Kalėdų dieną.
Klaipėdoje miesto puošimus inicijavo bankai, kurie finansavo kalėdinius papuošimus pagrindinėse gatvėse ir skveruose, vyko koncertai, o gatvėse siautė Kalėdų Seneliai.
Populiarios tuo metu buvo ir žiemos puokščių ar kitokių šventinių dekoracijų parodos, vykusios tiek Marijampolėje, tiek Plungėje.
Ne itin smagiai Kalėdos prasidėjo Arkikatedroje, kurią šventinę naktį apšvarino vagys, nupjaustė kelis metrus nutekamųjų varinių vamzdžių. Pamaldų metu ir pačioje Arkikatedroje sukosi ilgapirščiai, kurie švarino į mišias susirinkusiųjų kišenes.
Žinutės į užsienį keliaudavo kelias dienas
Viena svarbiausių komunikacijos priemonių buvo telegrafas. Šiandieniniams vartotojams turbūt sunku suprasti, jog skubi žinutė anksčiau užsienį pasiekdavo per 4 valandas, o vienas žinutės žodis kainavo lygiai 1 litą.
Įprasta tvarka keliaujančios telegramos adresatus pasiekdavo per kelias paras. Kai kurios telegramos buvo perduodamos ir telefonu, tačiau tokia galimybė buvo ribota. Tam reikėjo ir užsienio kalbomis gebančių kalbėti operatorių.
Tiesa, telegrafo populiarumas Lietuvoje tuo metu jau mažėjo, nes atsirado daugiau fakso aparatų. Lietuvoje telegramos buvo populiarios siunčiant tokias žinutes tarp miestų. Atsiradus mobiliesiems telefonams ir SMS žinutėms, telegrafais siunčiamų žinučių buvo atsisakyta.
Kai kuriose valstybėse telegrafai vis dar naudojami, o 2020 metais pasaulyje buvo išsiųsta 17 mln. telegramų. Šios paslaugos pasitelkiamos svarbiems dokumentams persiųsti, kai reikalaujama fizinio dokumento. Telegrafas kartais gali būti greitesnė priemonė nei paštas.
Skaitmenizacija pasiekė ir dalį telefonų stočių. Įprastai telefoninius skambučius sujungdavo operatoriai, vėliau telefonų stotys skaitmenizuotos. Pirmoji tokia buvo Klaipėdoje.
Tačiau laidinius telefonus taip pat greit išstūmė į Lietuvą atėję mobilieji telefonai. Jau 1995 metais Lietuvoje atsirado GSM ryšys.
Fejerverkai, skolos ir agresija prieš Čečėniją
Jau tada buvo bandoma pažaboti prekybą pirotechninėmis priemonėmis. Buvo draudžiama sprogdinti petardas po 22 valandos, išskyrus Naujųjų metų naktį.
Prekybininkai taip pat buvo apriboti ir negalėjo prekiauti petardomis neturėdami priešgaisrinės apsaugos dalinių pažymos. Jau tada kalbėta apie pirotechnikos sukeliamas nelaimes ir jų sukeliamas sunkias traumas.
Švietimo įstaigos susidūrė su rimtomis problemomis. Darželiuose temperatūra pasiekdavo vos 14 laipsnių, o kai kurios mokymo įstaigos dėl susidariusių skolų neteko net ir šilto vandens.
Šiauliuose viename iš autoservisų nugriaudėjęs didžiulis sprogimas sugriovė pastatą, kurio metu nukentėjo ir du darbininkai. Buvo spėta, kad sprogimą sukėlė neatsargus elgesys darbo metu – esą viename iš dažomų automobilių buvo likę benzino ir dėl to esant aukštai temperatūrai kilo sprogimas.
Dar 1993 metais pasirodė pirmieji planai dėl „VIA Baltica-2“ projekto, kuris geležinkeliais turėtų sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Diskusijos tęsėsi ir 1994 metais, tačiau, kaip teigiama reportaže, tam mažai dėmesio rodė Estija.
Naujas transporto kelias turėjo palengvinti krovinių srautus. Alternatyvą siūlė ir ta pati Suomija, kuri iš Vakarų Europos keliaujančius krovinius siūlė kreipti šiaurės keliu per Suomiją.
Ankstyvuoju kapitalizmo laikotarpiu dauguma įmonių susidūrė su finansinėmis problemomis. Skelbta, kad įmonėms nebankrutuoti padeda valstybė, o nutarimais 284 įmonėms leista delspinigius sumokėti vėliau. Bendra įmonių skola biudžetui siekė 476 mln. litų.
Tęsėsi Rusijos invazija į Čečėniją. 1994 m. gruodžio 21 dieną Rusija artėjo prie sostinės Grozno, jis buvo bombarduojamas ir atkirstas iš šiaurės, pietų ir vakarų. Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas kreipėsi į pasaulio bendruomenę, ragindamas užsienio šalis įtikinti Rusiją dėl taikaus situacijos sureguliavimo.
Daugiau praeities archyvų rasite LRT puslapyje: https://www.lrt.lt/paveldas
