Žiniasklaidos atstovai plaka „Metos“ vadovą Marką Zuckerbergą, antradienį paskelbusį apie faktų tikrinimo programos pabaigą. Tuo metu politikai ir visuomenės veikėjai, ne kartą bandę skleisti melagienas, džiaugiasi esą pasibaigusiu jų žodžio laisvės varžymu. Kas laukia po naujausio socialinių tinklų milžinės sprendimo?
„Esu nusivylęs“
Portalo „Politifact“ vykdomasis direktorius Aaronas Sharockmanas sako, kad žinia iš „Metos“ ankstų antradienio rytą JAV laiku jam buvo tikra staigmena. Šis portalas buvo vienas pirmųjų faktų tikrinimo programos dalyvių, o ji pati atsirado po 2016 metų JAV prezidento rinkimų, kai susirūpinta Rusijos ir klaidinančios informacijos įtaka politikai, ir „Meta“, tuomet dar „Facebook“, sulaukė ypač daug kritikos.
„Aš nusivylęs. JAV faktų tikrintojai, taip pat ir mes, „Politifact“, prisidėjome kuriant sveikesnę informacinę ekosistemą socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“. Manau, kad kai nebus faktų tikrintojų, situacija bus kitokia“, – pasakojo jis.
Bet dar labiau vieno didžiausių JAV faktų tikrinimo portalų vadovą ir ne vieną žiniasklaidos atstovą nustebino M. Zuckerbergo tonas. Kompanijos vadovas, dar prieš kelerius metus Kongrese gyręs „Metos“ faktų tikrinimo programą kaip „beprecedentę“, šįkart aiškino, kad faktų tikrintojai politiškai šališki, kad esą reikia grąžinti žodžio laisvę.
„2016 m. išrinkus D. Trumpą, tradicinė žiniasklaida nuolat rašė, kad dezinformacija kelia grėsmę demokratijai. Mes sąžiningai bandėme spręsti šias problemas, netapdami tiesos arbitrais, tačiau faktų tikrintojai buvo pernelyg politiškai šališki ir sugriovė daugiau pasitikėjimo nei sukūrė, ypač JAV“, – antradienį išplatintame vaizdo įraše sakė M. Zuckerbergas.
Žadama, kad nuo šiol socialiniuose tinkluose bus ir mažiau trikdžių rašyti apie migrantus, politiką, lytį ir kitas jautrias temas, kurias paprastai lydi ir banga klaidinančios informacijos. Kompanija net ketina perkelti vieną padalinį iš liberalios Kalifornijos į respublikonišką Teksaso valstiją, kad nekiltų abejonių dėl darbuotojų šališkumo.
„Mane nuvylė M. Zuckerbergo viešas pasakymas, kad faktų tikrintojai cenzūruoja turinį, kad mes politiškai šališki ir sukūrėme problemą. Noriu pasakyti labai aiškiai: portalas „Politifact“ necenzūruoja socialinių tinklų turinio. Mes suteikiame informaciją „Facebookui“ ir „Metai“, ir ši kompanija sprendžia, ką daryti su įrašais. „Politifact“ niekada nesakė, kad įrašas turėtų būti pašalintas. Taisykles sukūrė „Meta“ ir „Facebook“, o ką darėme mes – teikėme tikslią, kokybišką, išsamią informaciją tikėdamiesi, kad žmonės, žinodami geresnę informaciją, leis demokratijai klestėti“, – sako A. Sharockmanas.
Jis prisimena, kad, prieš aštuonerius metus kuriant faktų tikrinimo programą, žurnalistų įsivaizdavimas buvo optimistiškas.
„Mes tiesiog manėme, kad žurnalistai <...> turi būti diskusijos dalis. Mes nenorėjome sėdėti kamputyje ir sakyti: o ne, tinklas „Facebook“ turi problemų su klaidinančia informacija, bet ką aš galiu padaryti, čia ne mūsų bėda. Mes manome, kad galime padėti, tai mūsų duona. Mes teikiame kokybišką žiniasklaidą ir prisijungėme būtent su šia mintimi“, – aiškina pašnekovas.
Ką daro faktų tikrintojai?
Lietuvoje taip pat kilus diskusijoms, kas laukia socialinių tinklų, kai juose nebeliks faktų tikrinimo, paaiškėjo, kad daug gyventojų nežino, kaip jis veikia, sako LRT.lt kalbinti šioje srityje dirbantys žurnalistai. Dažnai manoma, kad žurnalistai turi galios cenzūruoti, ištrinti įrašus, kad yra politiškai šališki.
Pavyzdžiui, „Politifact“ jau vien šią savaitę demaskavo kelis klaidinančius pranešimus socialiniuose tinkluose. Tai ir gąsdinimas, neva ne visos valstijos patvirtins prezidento rinkimų rezultatus, ir melaginga žinia, kad Naujajame Orleane kartojasi išpuolis, kai pirmą Naujųjų metų dieną į minią įvažiavo sunkvežimis. Rinkimų debatų metu kandidatų pasisakymus čia, kaip ir didžiosiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse, realiu laiku tikrina dešimtys žurnalistų.
„Meta“ 130 valstybių teikia finansavimą žiniasklaidos priemonėms – iš viso 90 naujienų organizacijų – už tai, kad jų žurnalistai tikrintų socialinių tinklų įrašus, kuriuos algoritmai ar vartotojai pažymi kaip keliančius įtarimų. Kai kurios temos, kaip katastrofos, pandemija, karai, pritraukia ypač daug melagienų.
Tikrindami naujienas „Metai“, finansavimą gavo ir maži portalai iš valstybių, kuriose žiniasklaidos tradicijos netvirtos, ir tokie tarptautiniai žiniasklaidos gigantai kaip AFP ir „Reuters“. Naujienų portalai paskelbia straipsnius, o socialiniai tinklai šalia klaidinančių įrašų rodo įspėjimą, riboja jų matomumą, siūlo paskaityti apie tai parengtą straipsnį.
Visą šią sistemą „Meta“ žada keisti į „X“, buvusio „Twitter“, politiką, vadinamą bendruomenės pastabomis (angl. „community notes“), kai prie įrašo kiti socialinių tinklų vartotojai gali pridėti papildomos informacijos. Būtent „X“ ir jo savininkas Elonas Muskas yra kritikuojami kaip itin mažai kontroliuojantys čia skelbiamą turinį.
A. Sharockmanas sako, kad siūlytų „Metai“ greta skelbti ir faktų tikrintojų, ir bendruomenės pastabose skelbiamą informaciją.
„Būtų įdomus eksperimentas ar tyrimų projektas: kaip dažnai šios dvi grupės sutaria, o kada nesutaria ir kodėl? Tai būtų labai, labai įdomu, bet tai nebus padaryta. To nedarė ir „X“, – atkreipia dėmesį jis.
Lietuvoje „Metos“ programoje dalyvauja naujienų portalai „Delfi“ ir „15min“ – pastarasis faktų tikrinimo žanrą publikuoti ėmė pirmasis Lietuvoje.
„Pranešame, kad radome tokį įrašą, kad jis klaidingas ar iš dalies klaidingas, ir jų sistemos pažymi įrašą kaip klaidingą, neteisingą ar iš dalies neteisingą. To įrašo niekas netrina, ištrinti gali nebent pats žmogus.
Tų įrašų sklaida po to yra truputėlį sumažinama. Žmonės gali skaityti įrašus, jų pasirinkimas, bet juos reikia perspėti“, – sako „15min“ žurnalistė Eglė Zicari. Ji atkreipia dėmesį, kad visai kitu principu veikia pačios „Metos“ vykdomas įrašų blokavimas. Socialiniai tinklai blokuoja įrašus, pavyzdžiui, jei juose rodomas smurtas, reklamuojami finansiniai sukčiai, tačiau tai nesusiję su faktų tikrinimu.
„Mūsų komandoje yra apie 20 žmonių, visu etatu dirbančių žurnalistų. Jie stebi internetą ir randa įvairiausių teiginių, kurie plinta masiškai. Jie klausia, ar tai yra tiesa. Iš esmės tai, ką ir jūs darytumėte, atidarę savo paskyrą. Jūs žiūrite į tą turinį ir klausiate: „Įdomu, ar tai tiesa?“ <...>. Mūsų darbas iš esmės gana smagus ir paprastas“, – aiškina A. Sharockmanas.
LRT.lt kalbinti žiniasklaidos atstovai sako, kad nors žinios kelia nerimo, faktų tikrinimas kaip naujienų žanras neišnyks. Didelė dalis didesnių žiniasklaidos priemonių, pavyzdžiui, „The Washington Post“, turi savo pačių finansuojamas faktų tikrinimo skiltis ir tikrina tiek politikų žodžius, tiek gandus.
„Delfi“ faktų tikrinimo skilties „Melo detektorius“ redaktorė Aistė Meidutė atkreipia dėmesį, kad sprendimas kol kas galioja tik JAV. Jos teigimu, iš „Metos“ niekada nebuvo girdima, kad faktų tikrintojų darbas blogas, nekokybiškas.
„Be abejonės, atsirado netikrumo, kokia bus ateities partnerystė su „Meta“, ar ji apskritai bus. Bet mes dirbame ir kovojame su klaidinančia informacija toliau. Atsižvelgiant į geopolitines įtampas, mūsų darbas kaip niekada svarbus. „Meta“ vadovo teiginius vertiname kaip grynai politinius, atspindinčius JAV politinius procesus“, – sako pašnekovė.
Kas laukia toliau?
Kritikai atkreipia dėmesį, kad M. Zuckerbergo žingsnis – paslauga išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui, kuris ne kartą skundėsi interneto kompanijomis ir jį kritikuojančiais žurnalistais.
Anot A. Sharockmano, nepaisant nieko, „Metos“ žingsnis buvo skaidrus: iškart pasakyta, kad sąlygas keičia D. Trumpo išrinkimas.
„Jie viešai pareiškė, kad ateina naujas prezidentas, kuris nepalaiko tokių iniciatyvų ir kad jie orientuosis į žodžio laisvę“, – atkreipia dėmesį jis.
Tačiau „Metos“ sukurta sistema išties nebuvo be priekaištų, tą ne kartą išsakė ir patys žurnalistai. Pavyzdžiui, faktų tikrintojams neleidžiama tikrinti politikų pasisakymų. Kilo abejonių ir dėl platformos nuoširdumo: ar pastangos stabdyti socialiniuose tinkluose sklindančią klaidinančią informaciją nebuvo minimali priedanga ir kompanijos viešųjų ryšių projektas, nors ir dosniai finansuojantis žiniasklaidą.
Anksčiau šiais metais socialinis tinklas uždarė ir žurnalistams bei tyrėjams skirtą platformą „Crowdtangle“, kuri leido sužinoti, kaip plinta konkreti žinutė, kas ja pasidalijo pirmasis.
Tačiau ekspertai įspėja, kad socialiniai tinklai turėtų ne laisvinti, o griežtinti atsakomybę už veiklą internete, tuo labiau kad baiminamasi, kad D. Trumpo valdymo metu išaugs radikalizacija internete, vedanti prie tragiškų nusikaltimų ir teroristinių aktų.
„Retai kada matome, kad platformų bandymai kovoti su klaidinančia informacija yra idealūs. Bet geriau bandyti ir įgyvendinti bent ką nors, o ne vadinti juos (faktų tikrintojus – LRT.lt) cenzoriais ir atsisakyti, nedaryti visai nieko“, – LRT.lt sakė Helsinkyje veikiančio Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centro analitikas Jakubas Kalenský.
Jis atkreipia dėmesį, kad faktų tikrinimo programos likimas Europoje priklausys nuo ES institucijų pozicijos. Prieš beveik metus įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas įpareigoja interneto kompanijas geriau moderuoti socialinių tinklų turinį, kitaip joms gresia baudos.
M. Zuckerbergas antradienį nepraleido progos to sukritikuoti: anot jo, Bendrijos taikomos taisyklės technologijų milžinėms prilygsta „cenzūrai“, todėl kartu su D. Trumpu sieks palankumo. EK vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho savo ruožtu pakomentavo, kad Komisija tokius teiginius „visiškai atmeta“.
„Pasekmės priklausys nuo to, kaip reaguos ES, ar įgyvendinsime Skaitmeninių paslaugų aktą, ar atsitrauksime“, – sako J. Kalenský.
Tuo metu A. Sharockmanas atkreipia dėmesį, kad savo kalboje M. Zuckerbergas užsimena, jog JAV – tik pradžia.
„Jis pasakė: pradedant JAV. Koks yra planas, aš nežinau, taip pat nežinau, kaip bus kitose valstybėse. Galima tik spėlioti. Bet remiantis jo paties žodžiais, akivaizdu, kad M. Zuckerbergas tikisi išplėsti naują sistemą ir ja pakeisti nepriklausomą žiniasklaidą“, – sakė jis.
