Padažnėjus atvejams, kai Baltijos jūroje nutraukiami kabeliai, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau stebėti tokia veika užsiimančių kompanijų laivus bei skirti technologines priemones jų veiksmų sekimui. Anot jo, minėtiems laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų, juos būtų galima palydėti bei patruliuoti Baltijos jūroje.
„Galvoju, kad (...) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti. Ir reikia atidžiai analizuoti, kokių kompanijų laivai vykdo tokius reidus, jei juos taip galima pavadinti ir iš anksto žinant, kad tokios kompanijos laivas plaukia Baltijos jūra iš uosto A į uostą B, skirti tam tikras technologines priemones pasekti jo veiksmus, pažiūrėti, ar jis nepriartėja prie kritinės infrastruktūros objektų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu taip atsitinka, jį galima palydėti ir patruliuoti Baltijos jūroje“, – tvirtino jis.
G. Nausėda teigė, kad tam, jog būtų išdiskutuoti galimi šios problemos sprendimai, kitą savaitę Suomijoje susitiks Šiaurės Europos ir Baltijos šalių atstovai.
„Apie tai kalbame ir šiai problemai bus skirtas netrukus Suomijoje įvyksiantis susitikimas, į kurį ketinu vykti kitą savaitę. Jis bus skirtas būtent kritinės infrastruktūros apsaugai ir mūsų galimiems reakcijos modeliams. Susirinkime Šiaurės ir Baltijos šalys, nes mums tai aktualiausia, svarstysime tai, o po to mintis bus galima panaudoti vasario 3 d. įvyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, Briuselyje, kuriame kalbėsime apie gynybą ir atgrasymą“, – sakė šalies vadovas.
„Ne paslaptis, kad mes demokratiniame pasaulyje kartais užsidiskutuojame ir pradedame įvardinti teisinio pobūdžio problemas, kurios mums iškyla. Tie politikai, kurie mato mūsų veikimo būdus, tuo ir naudojasi, žino, kad greitos reakcijos nebus, ji paskęs ginčuose (...). Aš manau, kad atgrasyti tokio pobūdžio veiksmus galima tik per griežtą reakciją“, – tikino jis, akcentavęs dėmesio poreikį prevencijai bei atgrasymui.
Prezidentas pabrėžė, kad nuostoliai, kurie yra patiriami dėl kabelių pažeidimo, turi būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl padarytų veiksmų. Anot jo, nėra sunku įrodyti, kokios kompanijos laivas ir kokiu metu sukėlė žalą kritinės infrastruktūros objektui.
„Nuostoliai turėtų būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl jų padarymo. Įrodyti tai, daugeliu atveju, būtų nesudėtinga, nėra taip, kad toje pačioje vietoje sukinėjasi daugybė laivų ir neįmanoma nustatyti, kuris laivas konkrečiai pažeidė. Net ir tais incidentais, kurie neseniai įvyko, turime savo hipotezes, informaciją, kokios kompanijos, koks laivas, net ir kokiu laiku nutraukė kritinės infrastruktūros kabelį ir yra atsakingas. Net jeigu tai padarė nesąmoningai“, – aiškino G. Nausėda.
ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.
Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Šalies vadovas: gynybos išlaidų didinimas užprogramuotas, tad turėsime mažesnę erdvę socialinės politikos pokyčiams
G. Nausėda sako pirmadienį su premjeru Gintautu Palucku aptaręs galimus mokestinius pokyčius šioje kadencijoje, tarp jų – papildomą neapmokestinamų pajamų dydį vaikus auginančioms šeimoms bei progresinį apmokestinimą ne pagal pajamų rūšį, o pagal jų dydį. Vis tik šalies vadovas sako, kad dėl didinamų išlaidų gynybai, erdvės socialinės politikos pokyčiams bus mažiau.
„Tai (pajamų progresinis apmokestinimas pagal jų dydį – ELTA) idėja, kurią diskutuojame nuo 2018-2019 m. (...) Kol kas sprendimų nėra, tikėtina, kad gali būti. Įvertinant tai, kad ši Vyriausybė deklaruoja siekį laikytis fiskalinės disciplinos ir aš tai sveikinu, reiškia bus pastangos balansuoti sprendimus tiek išlaidų, tiek pajamų pusėje“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu tam tikri socialiniai dalykai bus būtini įgyvendinti ir bus numatyti, reikės ieškoti kitoje pajamų pusėje šaltinių, kurie leis tai padaryti, nedidinant fiskalinio deficito“, – tikino jis.
Šalies vadovas aiškino, kad įgyvendinus pokyčius, progresyvumas neturėtų tapti dideliu ir Lietuva „nebadys akių“ maksimaliais pajamų apmokestinimo tarifais. Vis tik G. Nausėda ragino pradžioje sutarti dėl paties idėjos įgyvendinimo principo.
„Veikiausiai progresyvumas nebūtų didelis ir mes nenorėtume tapti valstybe, kuri badytų akis itin dideliais, maksimaliais pajamų apmokestinimo tarifais. Kalba, aišku, yra ne tik apie pačius tarifus, bet ir pajamų rėžį, nuo kurio įsigalioja aukštesnis tarifas. Šiandien (su G. Palucku – ELTA) mes apie tai kalbėjome tik bendrais bruožais ir pradžioje turime sutarti dėl paties principo – ar toliau plepame apie tai, ar darome“, – sakė prezidentas.
„Jei darome, antras klausimas ir bus technikalijos, į kokius parametrus orientuojamės. Atsižvelgdami į tai, kad gynybos išlaidų didinimas yra praktiškai užprogramuotas, turėsime mažesnę erdvę socialinės politikos pokyčiams, negu norėtume turėti. Kalbos apie NPD, jo didinimą, paskatas investicijoms, visa tai pageidautina, bet tai turėsime daryti atsižvelgdami į galimybes“, – tikino jis.
G. Paluckas yra sakęs, kad šiemet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.
Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
