„Financial Times“ teigimu, Donaldo Trumpo atstovai jau perdavė neoficialią žinią Europos Sąjungos ir NATO narėms, kad gynybai turės būti skiriami 5 procentai bendrojo vidaus produkto (BVP).
9 NATO narės iki šiol nėra pasiekusios net ir 2 procentų. Lietuvos krašto apsaugos ministrės teigimu, kitąmet Lietuva skolindamasi papildomai gali pasiekti 4 procentų BVP ribą. Tačiau esminė problema išlieka – ar kitos Europinės NATO narės imsis permainų?
„Vokietija, kiek man svarbu, yra Rusijos įkaitė, nes ji gauna tiek daug savo energijos iš Rusijos. Tai mes turime ginti Vokietiją, bet jie energiją gauna iš Rusijos. Paaiškinkit tai. Tai negali būti paaiškinta ir jūs tą žinot“, – šis D. Trumpo smūgis Vokietijai dar per pirmąją kadenciją apnuogino esminę Europinių NATO narių problemą – priklausomybę nuo Rusijos ir garantiją, kad Jungtinės Valstijos gintų jas.
Karas Ukrainoje privertė europiečius pradėti keistis, bet tik iš dalies. 23 iš 32 NATO narių kol kas atitinka minimalų reikalavimą skirti gynybai bent 2 procentus BVP. Dabar „Financial Times“ teigimu, D. Trumpo komanda europinėms NATO narėms perdavė, kad prezidentas po inauguracijos kels tikslą gynybai skirti 5 procentus.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kol kas anksti spėlioti, kokių siūlymų NATO narėms gali turėti D. Trumpas, kol jis nepradėjo eiti pareigų. Tačiau jau aišku, kad europinės narės privalės ieškoti lėšų gynybai ir mažinti atskirtį tarp savo ir Jungtinių Valstijų indėlio į Aljansą.
„Matyt tam tikri ir nacionalinių biudžetų pertvarkymai, ir skolinimosi mechanizmai per nacionalinį kelią. Tuo pačiu – ir tarptautiniai: investicijų, paskolų tam tikri modeliai, kaip specialios paskirties priemonių variantai. Mes negalime ir toliau turėti tą disbalansą“, – nurodo ji.

Krašto apsaugos ministrė sako, kad atsirado prielaidų, kad kitąmet biudžetas gali pasiekti 4 proc.
Už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, jog reikia stebėti Vladimiro Putino siunčiamą žinią, o ne D. Trumpo.
„Rusija bus pajėgi gamintis tiek ginklų, kiek ir dabar gaminasi. O, kaip NATO generalinis sekretorius sako, per tris mėnesius Rusija pasigamina tiek ginklų, kiek Europos Sąjunga per visus metus. Na tai, štai tą skirtumą mes turime labai greitai įveikti“, – pabrėžia jis.

Seime – A. Kubiliaus ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio susitikimas. Jų aptariami iššūkiai – būdai tvariai ir pakankamai finansuoti gynybą.
„Skolinimasis labai lengvas momentas – smagus, greitai pasiskolini. Atrodo: „Va, pinigai įkrito ir smagu.“ Bet tai nėra smagu, nes juos reikės, pirma, grąžinti, o, antra, mokėti palūkanas. Dėl to vien tik tai statyti ant skolinimosi sprendimo, vienintelio būdo, yra klaida. Reikia ieškoti tvarių finansavimo šaltinių“, – pažymi S. Skvernelis.

Krašto apsaugos ministrė praėjusią savaitę Berlyne pasirašė dokumentus patvirtinančius 44 naujausių tankų „Leopard 2A8“ įsigijimą. Esą biudžete numačius didesnį limitą skolintis gynybai, atsiranda galimybė ankščiau mokėti avansus ginkluotės gamintojams. Ministrė pabrėžė, kad tikslas – tankų sulaukti dar iki 2030-ųjų.
Kariuomenės gynybos štabas yra parengęs ginkluotės prioritetų sąrašą, tačiau kariuomenės vadas yra teigęs, kad po daugybės metų, kai kariuomenė buvo nepakankamai finansuojama, stiprinti reikia visas sritis.






