Naujienų srautas

Lietuvoje2024.12.17 13:23

Nausėda: Mockus apie vakarėlį turėjo pranešti pats, bet gali dirbti, jeigu pasimokė

atnaujinta 13.37
00:00
|
00:00
00:00

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad teisingumo ministras Rimantas Mockus turėjo pats pranešti apie savo praeitį, kai dalyvavo klausimų sukėlusiame vakarėlyje, tačiau gali eiti pareigas, jeigu pripažįsta klydęs.

Šalies vadovas sakė, kad R. Mockus jam per susitikimą nepasakojo apie vakarėlį, kuriame galėjo būti prostitutės.

„Jeigu žmogus būtų pripažinęs šį savo jaunystės paklydimą arba nuotykį ir apie tai prabilęs tiek per susitikimą su manimi, tiek pasakęs apie tai visuomenei, na, visa tai būtų atrodę vienaip. Kadangi žmogus slėpė, dabar iš to išsirutuliojo pakankamai nemažas skandalas“, – antradienį BNS Taline sakė G. Nausėda.

„Aš manau, kad jeigu žmogus iš esmės pasikeitė, jeigu tai yra žmogus, kuris tiesiog traktuoja tai kaip jaunystės klaidą, aš manau, kad žmogus turi teisę antrą kartą pakilti ir užimti atsakingas pareigas, bet apie tai reikėjo kalbėti anksčiau ir reikėjo labai aiškiai ir suprantamai pripažinti savo klaidą“, – pridūrė jis.

Taip prezidentas kalbėjo pirmadienį TV3 Žinioms pranešus, jog praėjusią savaitę pareigas pradėjęs eiti R. Mockus prieš 18 metų galėjo dalyvauti vakarėlyje su prostitutėmis.

Televizijos teigimu, 2006 metų rudenį švęstas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų skyriaus vadovo Algimanto Minkausko gimtadienis, o jame policijos pareigūnams striptizą šoko ir juos kitaip linksmino merginos, parsiduodančios už pinigus.

Teisingumo ministras R. Mockus nei patvirtina, nei neigia dalyvavęs tokiame vakarėlyje, tačiau teigia, jog gimtadienio šventėje dalyvavo šokėja, o ne prostitutės.

R. Mockų į teisingumo ministrus delegavo „aušriečiai“, kuriems pagal koalicinę sutartį ir priklauso šis postas. Šios politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis minėta istoriją vadina nereikšminga.

Apgailestauja, kad valdantieji darbą pradeda nuo ultimatumų

Prezidentas taip pat pareiškė apgailestaujantis, kad naujųjų valdančiųjų darbo pradžią žymi „Nemuno aušros“ grasinimai trauktis iš valdančiosios koalicijos.

Pasak jo, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis neturėtų tapti Seimo vicepirmininku, kol nėra išsisprendęs problemų su teisėsauga.

Taline viešintis G. Nausėda BNS sakė, kad nesibaigiant „Nemuno aušros“ kaprizams Vyriausybei bus sunku normaliai dirbti.

„Gaila, kad ši valdančioji koalicija prasideda nuo ultimatumų, – BNS teigė šalies vadovas. – Aš jau pasakiau: tai buvo klaida pakviesti šią partiją į valdančiąją koaliciją.“

„Dabar mes matome vis daugiau pavyzdžių, kad reiškiamos pretenzijos, reiškiami tam tikri kaprizai ir jeigu jie nesibaigs, pradėti vykdyti normalią veiklą Vyriausybei bus labai sunku“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaitis teigia, kad „Nemuno aušra“ svarsto galimybę palikti valdančiąją koaliciją, nes daugumos partneriai nesilaiko lapkritį pasirašytos sutarties.

Pasak politiko, partija buvo žeminama formuojant Vyriausybę, o jam pačiam nepavyksta tapti Seimo vicepirmininku, nors „aušriečiai“ turi kvotą į dvi vicepirmininkų pozicijas.

G. Nausėda ragino partiją „grįžti prie normalaus dialogo, susiturėti nuo savo pernelyg didelių ambicijų ir dirbti taip, kad žmonės įsitikintų, kad jie padarė teisingą sprendimą (balsuoti už „Nemuno aušrą“ – BNS)“.

„Kviečiu „Nemuno aušrą“ prisiimti politinę atsakomybę, kurią suteikė jai nemaža dalis Lietuvos žmonių. Aš nemanau, kad „Nemuno aušros“ rinkėjai norėjo skandalų politinėje arenoje, jie norėjo normalaus darbo ir nereikėtų badyti pirštais į visus ir sakyti, kad trukdo dirbti“, – kalbėjo prezidentas.

Pagal koalicijos susitarimą, „Nemuno aušrai“ priklauso du parlamento vadovo pavaduotojo postai.

Anksčiau į šias pareigas paskirta frakcijos narė Agnė Širinskienė. Į antrąsias partija norėtų skirti R. Žemaitaitį, tačiau Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad R. Žemaitaitis nebus teikiamas nesant teismo sprendimo baudžiamojoje byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus, nes tik taip galimas „teisinių problemų sprendimas“.

G. Nausėda sakė, kad R. Žemaitaičio teisinės problemos yra pernelyg didelės, kad jis galėtų dirbti Seimo vadovybėje.

„Jam pačiam būtų tikslingiau kol kas susilaikyti nuo pretenzijų tapti Seimo vicepirmininku, išsispręsti tuos teisinius klausimus, kurie yra aplink jį, ir tada, jeigu viskas tvarkoje, pretenduoti į šitą postą nesukeliant bereikalingų aistrų“, – teigė šalies vadovas.

R. Žemaitaitis pirmadienį BNS sakė, kad dar rudens sesijoje gali pretenduoti į Seimo vicepirmininkus, nes išsisprendė teisines problemas Seimui panaikinus jo teisinę neliečiamybę byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.

R. Žemaitaičio teisinė neliečiamybė panaikinta gruodžio 3 dieną, byla dėl jo pasisakymų yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Dėl to paties Konstitucinis Teismas R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, tačiau apkaltos proceso jis išvengė atsisakydamas parlamentaro mandato. Spalį jis vėl išrinktas į parlamentą.

Be to, lapkritį prokuratūra pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį R. Žemaitaičiu – dėl galimo neapykantos kurstymo, kviečiant žmones uždegti žvakutes prie konservatoriaus Vytauto Landsbergio namų ir dėl galimo premjerės Ingridos Šimonytės šmeižimo.

Prezidentui anksčiau atsisakius skirti „Nemuno aušros“ narius ministrais, šios partijos atstovais Vyriausybėje tapo teisingumo ministru paskirtas Rimantas Mockus, aplinkos ministru – Povilas Poderkis, žemės ūkio ministru – Ignas Hofmanas.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi