Lietuvoje

2019.02.05 14:04

„Huawei“ telefonais naudojasi ir Seimo nariai: įvardija kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.02.05 14:04

„Huawei“ telefonais naudojasi Seimo nariai ir darbuotojai, kas gali tapti grėsme nacionaliniam saugumui, nes ši įmonė prisideda prie Kinijos žvalgybinio darbo. Taip LRT RADIJUI sako Seimo Narys Juozas Olekas. Jo teigimu, Kinija naudoja ramią metodiką, tačiau jos interesų ratas plečiasi.

„Jie [Kinija] į Vakarų šalių rinkas ateina labai agresyviai. Mes matėme, kad JAV blokavo „Huawei“ veiklą, tą patį dėl šnipinėjimo padarė norvegai. 2017 m. Kinijoje buvo priimtas įstatymas, nurodantis net ir privatiems asmenims ar kompanijoms prisidėti prie Kinijos žvalgybinio darbo. Tad, kad ir kaip įvairios kompanijos sakytų, kad yra laisvos ir nepriklausomos, mes turime labai rimtai tai įvertinti. 5G pradėtas diegti ir Lietuvoje, todėl iškyla klausimas, ar viskas gerai, kai tai daroma remiantis „Huawei“ technologijomis“, – akcentuoja L. Kasčiūnas.

J. Oleko aiškinimu, Seimo darbuotojų ir Seimo narių patarėjų telefonai yra būtent „Huawei“ produkcijos. Pasak pašnekovo, ši įmonė pasiūlė geriausias sąlygas ir mažiausią kainą, dėl ko laimėjo viešuosius pirkimus, tačiau reikia suprasti, kad toks pigus pirkinys gali tapti grėsme saugumui. Šiuo klausimu, Seimo nario teigimu, abejones išsako ir specialiųjų tarnybų atstovai: „Tai gali būti Trojos arklys – kas nors įkėlęs koją gali pasinaudoti ir taip diktuoti savo sąlygas.“

J. Oleko teigimu, Kinijos galybė – auga. Ši šalis naudoja ramią metodiką, per daug negrasina, tačiau jos interesų ratas plečiasi. Politikas pabrėžia kibernetinės erdvės saugumo svarbą, tačiau neatmeta ir investicinių Kinijos grėsmių.

„Džiugu, kad VSD ataskaitose atkreipiamas dėmesys į kibernetinį saugumą, nes mes matome ir Kinijos įtaką Europos sąjungoje (ES), konfliktus su JAV, tai turime suprasti, kad prieiga prie informacijos, tiek informacinėje erdvėje, tiek ekonominėje, egzistuoja. Kalbėdami apie galimas Kinijos investicijas į Klaipėdos uostą mes turime tai labai stipriai tai pasverti: investicijos yra mums labai reikalingos, bet neturime pamiršti ir saugumo aspektų“,  – sako J. Olekas.  

J. Olekas, BNS nuotr.

L. Kasčiūno nuomone, Kinijos įtaka ES yra jaučiama. Kaip teigia pašnekovas, praėjusiais metais ES buvo svarstoma sukurti monitoringo instrumentą, prižiūrintį galimų Kinijos investicijų į ES atitikimą. Tačiau tam mechanizmui labiausiai priešinosi šalys, turinčios daug Kinijos investicijų.

„Geriausias to pavyzdys yra Graikija, kurie patyrė stiprią ekonominę krizę ir pardavė Pirėjaus valstybinį jūrų uostą. Pirmi to metai buvo sėkmingi, o šiandien 90 proc. Pirėjo uosto darbuotojų yra Kinijos piliečiai. Kinija naudoja labai paprastą taktiką: jie ateina, pasiima mažą dalį ir tada perima visą kontrolę. Kur Kinijos investicijos yra reikšmingos, iškart jaučiasi kaip tų šalių pozicija Kinijos atžvilgiu minkštėja [...]. Mūsų valstybė turi labai aiškiai apsispręsti, ar išvis leidžiame jiems [Kinijai] ateiti. Jeigu leidžiame, tai kokia apimtimi, ar  mes esame tam tinkamai pasirengę“, – svarsto L. Kasčiūnas.

Anot L. Kasčiūno, šiais metais bus aišku, ar Kinijos valstybinių kompanijų investicijos pasieks Klaipėdos uostą, kuomet teks priimti svarbius valstybei sprendimus. Grįždamas prie kibernetinio saugumo klausimo, L. Kasčiūnas sako kreipęsis į atsakingas Lietuvos institucijas, norėdamas išsiaiškinti, ar atitinkamos rizikos yra valdomos, ir ar valstybė įvertino visas galimas grėsmes.

„Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija, vertinanti tam tikrų investicijų atėjimą į mūsų šalies įmones, atitikimą nacionaliniam saugumui, tikimės, kad galės atsakyti, ar ėjimas į naują 5G mobilaus ryšio epochą yra suderinamas su Kinijos technologijomis,“ – svarsto L. Kasčiūnas.

J. Oleko aiškinimu, praėjusių metų ataskaitoje nematyti jokių su Kinija susijusių asmenų, kurie dėl žvalgybos būtų išsiųsti iš Lietuvos. Tokiu atveju, kai žvalgyba pradeda veikti ir rinkti duomenis, pasak J. Oleko, yra verbuojami žmonės: „Bandoma surasti asmenis ir jų silpnąsias vietas, bandoma juos pririšti, kad jie teiktų informaciją.“

Pasak J. Oleko, VSD ataskaitos vertinimas apima tik dalį grėsmių, kurios daugiausia susijusios su karinėmis grėsmėmis, žvalgyba, ekonomika ir terorizmu. Jo teigimu, naujojoje Nacionalinio saugumo strategijoje lieka daugybė klausimų apie priežastis ir grėsmes, suteikiančias puikią dirvą žvalgybiniams agentams.

„Grėsmės, kurios yra įvardytos strategijoje, tai yra nacionalinė ir regioninė atskirtis, skurdas, demografinė krizė, vertybių krizė ir kiti dalykai, leidžia žmonėms bendradarbiauti, perduoti informaciją arba jausti nepasitenkinimą, tai čia, mano manymu, yra daug ir mūsų pačių nepadarytų darbų“, – pabrėžia J. Olekas.

Rusija, išlaikydama nostalgiją sovietmečiui, stiprina įtaką Lietuvoje

Kalbėdamas apie galimas Rusijos grėsmes Lietuvai, L. Kasčiūnas pabrėžia, kad VSD ataskaitoje kalbama apie pilietinės sąmonės aspektą, kuriame akcentuojamas Rusijos suinteresuotumas Lietuvoje išlaikyti komunistinius simbolius ir sovietinę nostalgiją. Seimo narys pabrėžia – kol Lietuva neturės tvirto nacionalinio stuburo, tol Rusijos ketinimai perrašyti Lietuvos istoriją darys poveikį visuomenei. Jo nuomone, Rusija naujų problemų nekuria, o aštrina jau egzistuojančias ir taip stiprina savo įtaką.

L. Kasčiūnas, BNS nuotr.

„Kuo daugiau žmonių Lietuvoje jaučia nostalgiją sovietmečiui, tuo dažniau šie žmonės nusivilia demokratijos principais ir nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja. Visa tai sukuria visuomenės sluoksnį, kuris geopolitiškai orientuojasi į Rytus. Rusija teikia didelį dėmesį istorinės atminties politikai, jie vis dar bando primesti mums svetimą okupacinį pasakojimą“, – teigia L. Kasčiūnas.

Pasak J. Oleko, viena iš Nacionalinio saugumo strategijoje minimų grėsmių yra Euroatlantinės bendrijos vienybės mažėjimas. Jo teigimu, veiksmai, skatinantys tokį nuomonių išsiskyrimą, tiek ES, tiek NATO rėmuose, pasitarnauja Rusijos įtakos didinimui.

„Nebūtinai tai daro konkretūs politikai – tai gali būti tam tikros idėjos, klausimai, kurie priešintų dalį visuomenės su kita visuomenės dalimi ir pasitarnautų tam, kad būtų tokia kieta vienvaldiška santvarka ir valstybė, kuri turėtų savo įtaką ir taptų tam tikru pavyzdžiu grupei visuomenės [...]. Tam tikras ėjimas, valdžios ir visuomenės kiršinimas Lietuvoje – jaučiamas“, – perspėja J. Olekas.

J. Olekas mano, kad Rusija norėtų turėti platesnį draugų ratą ir suformuoti palankią koaliciją savo interesų tenkinimui, tiek valstybėse, tiek ES parlamente. Kaip teigia jis, Europos ekonominės sankcijos, veikiančios Rusijoje, didėja, o lėšos, Rusijoje skiriamos gynybai arba karinei pramonei, mažėja.

„Mūsų šalies balansas NATO yra labai rimtas stabdymo veiksnys, bet politinė įtaka suskaldyti ES valstybes, kad jos turėtų atskiras nuomones, mes matome po įvairių rinkimų vienoje, kitoje valstybėje, matome tam tikrą skirtingą požiūrį. Rusija norėtų paramos iš kitų valstybių savo sprendimams ir tai įvairiais kanalais bus bandoma daryti, tačiau svarbiausia, kad mūsų pačių valstybės atsparumas augtų“, – LRT RADIJUI sako J. Olekas.

Plačiau – radijo laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius