Jaunuolių vartojami socialiniai tinklai – persmelkti lyčių stereotipų. Merginos čia neretai vaizduojamos kaip priklausančios namų erdvei, persmelktos seksualumo, sudaiktinamos. Vaikinai pateikiami kaip emociškai nesubrendę, jiems priskiriamas jėgos demonstravimas, drąsa.
Nacionaliniame žmogaus teisių forume vykusioje diskusijoje „Lyčių lygybė Lietuvoje vakar ir šiandien: kodėl kilnoti mergaitėms sijonus vis dar normalu?“ aptarta tai, kas vyksta socialinių tinklų erdvėje.
Stereotipų persmelkti socialiniai tinklai
Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimų vadovė Kristina Rūkaitė pristatė atliktą tyrimą apie mokyklinio amžiaus jaunuolių vartojamą ir kuriamą turinį socialiniuose tinkluose iš lyčių perspektyvos.
K. Rūkaitė teigė, kad socialinių tinklų turinyje yra gausu „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ kategorijų – įvairios situacijos, reklamos, gyvenimo akimirkos ir juokai pateikiami per vyrų ir moterų kategorijas.
„Įvairiomis formomis pabrėžiamas pasaulių skirtingumas, interesų, veikimo laukų skirtybės. Merginos asocijuojamos su buitimi, tarsi tai būtų natūrali jų erdvė. Joms taip pat priskiriamas grožis, mada, makiažas, pirkiniai, mieli dalykai, romantika, seksualumas.
Vaikinams priskiriamas sportas, automobiliai, žaidimai, pinigai ir atsakomybė už finansus, aktyvumas, drąsa, nerūpestingumas, būdingas tarsi negalėjimas veikti buityje. (...) Vaikinai pateikiami kaip emociškai infantilūs, paprasto, tiesioginio mąstymo, o merginos – daug emocingesnės, detalesnės, linkusios matyti pernelyg sudėtingai, bet kartu ir naivios, impulsyvios“, – vardijo K. Rūkaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimų vadovės teigimu, socialiniuose tinkluose merginoms priskiriamas hiperbolizuotas moteriškumas – jos vaizduojamos seksualiai patrauklios, tobulų kūno formų, neretai sudaiktinamos vyrų reikmėms. Taip pat hiperbolizuotas vyriškumas – vaizduojamas jėgos demonstravimas, maištingumas, emocinis ir fizinis kietumas.
„Šie atvejai neatsiejami nuo kultūrinių lūkesčių ir visuomenės normų skirtingoms lytims“, – sakė K. Rūkaitė.
Pasak jos, socialiniuose tinkluose gausu patyčių kultūros, mama dažnai vaizduojama kaip pernelyg jautri, nuolat nepatenkinta, isteriška, o tėtis – nerūpestingas, dažnai neegzistuojantis šeimos gyvenime.
Socialiniuose tinkluose ryškus priekabiavimo ir seksualinio smurto pateisinimas, merginos vaizduojamos kaip pernelyg sudėtingos, dviprasmiškai kalbančios, neva sako viena, o iš tiesų omenyje turi visai ką kita.
Smurtinių santykių atkartojimas
Lytiškumo ugdytoja, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Akvilė Giniota pažymėjo, kad jaunimas socialiniuose tinkluose seka ir daug liberalesnį ir progresyvesnį turinį, tačiau sutiko, kad konservatyvaus turinio problema opi.
Kaip teigė A. Giniota, toks socialinių tinklų turinys renka greitas peržiūras, jį galima greitai ir lengvai atkartoti, jam sukurti nereikia daug pastangų.
„Jauni žmonės dažnai nesupranta, kuo toks turinys žalingas ir kiek jis prisideda prie smurtinių santykių atkartojimo. Stereotipai vienareikšmiškai daro įtaką smurtinei kultūrai“, – diskusijoje kalbėjo A. Giniota.
Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik tai, kokį turinį jaunuoliai vartoja internete, dalis stereotipų ateina iš šeimos ir mokyklos.
Patyčių kultūra
Šiuo metu Lietuvoje neturime jokio nuoseklaus plano, kaip spręsti didžiulę nelygybės problemą, pažymėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė, diegusi smurto lyties pagrindu prevencijos programas mokyklose.
V. Gabrieliūtės teigimu, žmonės dažnai net neatpažįsta lyčių stereotipų, juos normalizuoja, o seksualinio priekabiavimo apraiškos taip pat ryškios.
„Visa tai veikia vaikus – kuriame kultūrą, kurioje tyčiotis yra norma“, – tvirtino V. Gabrieliūtė.
Visgi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė pastebėjo, kad jau padaugėjo moksleivių, kurie sutinka, kad mergaitės taip pat yra protingos, sumažėjo galvojančių, kad merginų pareiga – atrodyti gražiai.
Humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė, tyrinėjanti moterų ir vaikų istoriją, sovietmečio Lietuvos ir 20 a. socialinę ir kultūros istoriją, teigė, kad sovietinės okupacijos metais lygybės temos buvo aiškiai pasitelktos politiniams tikslams.
Pavyzdžiui, tikslingai poliarizuotos vakarietiškosios vertybės, dominavo „supuvusių Vakarų“ ir „jų korumpuotos politikos“ vaizdiniai. Vakarų moterų laisvė buvo vaizduojama kaip nepriimtina „sovietinei visuomenei, kuri yra tyra, brandi, įgyvendinusi emancipacijos idėjas“.
„Tai labai tikslinga politinė kampanija“, – teigė I. Balčiūnė.
Lytiškumo temos lieka už borto
Lytiškumo ugdytoja A. Giniota pokalbyje kritikavo diskusijas dėl gyvenimo įgūdžių programos. Pasak jos, tai, dėl ko viešojoje erdvėje lūžo ietys, neturi nieko bendra su tuo, kas iš tikrųjų būtų ugdoma mokyklose.
„Esu gana skeptiška. Aš norėčiau, kad mokyklose vyktų lytiškumo ugdymas, kad kalbėtume apie lyčių lygybę, stereotipų mažinimą, bet gyvenimo įgūdžių programoje to yra mažiau nei 10 proc. (...)
Realiai lytiškumo ugdymo, mano vertinimu, mokyklose bemaž nelieka“, – apgailestavo A. Giniota.
Ekspertė pastebėjo, kad mokyklos baiminasi imtis lytiškumo temų ir pačios pripažįsta, kad neva programą įgyvendina, bet lytiškumo temas „palieka už borto“.
Stereotipiniai vaizdiniai ir algoritmų įtaka
Kalbėdama apie lyčių stereotipus, A. Giniota taip pat išskyrė, kad socialinių tinklų algoritmai vaikinams ir merginoms rodo skirtingą turinį. Pavyzdžiui, sakė ji, algoritmai vaikinams dažniau siūlo antifeministinį turinį apie tai, kad moters vieta – virtuvėje, o moterys nori pasinaudoti vyrais.
Merginos socialiniuose tinkluose mato daugiau LGBT žmonių teises palaikančio turinio, informacijos apie seksualinį priekabiavimą. Tačiau yra ir probleminio turinio, kai vaikinai vaizduojami kaip smurtautojai iš prigimties.
A. Giniota priminė prieš kurį laiką socialiniuose tinkluose plitusius įrašus apie tai, ką mieliau sutiktum miške – vyrą ar mešką.
„Aišku, visų progresyvių žmonių atsakymas – ir vyrų, ir moterų – turi būti, kad labiau norėtų sutikti mešką, o ne vyrą. Tai taip baisu – ką apie vyriškumą ir moteriškumą tokiu atveju supranta jauni žmonės mokyklos suole“, – pažymėjo A. Giniota.
Panašiai sakė ir humanitarinių mokslų daktarė I. Balčiūnė – kaip aiškino ji, neretai socialiniuose tinkluose vyrams ir moterims priskiriami stereotipiniai psichologiniai profiliai.
„Visa tai paremta neva psichologija, kad yra tokia tvarka, kuri turi egzistuoti santykiuose, o jos šaknys yra tam tikroje prigimtyje, kad, darydamas kitaip, jausdamasis kitaip, prieštarauji savo prigimčiai“, – vardijo I. Balčiūnė.
Patriarchatą palaiko ir moterys
Įvairūs stereotipai jau diegiami nuo mažens, kai, pavyzdžiui, berniukams neleidžiama rodyti savo emocijų, kalbėti apie jausmus, pabrėžė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė V. Gabrieliūtė.
Lytiškumo ugdytoja A. Giniota pridūrė – nėra taip, kad dėl stereotipų kalta tik viena visuomenės grupė.
„Ir moterys yra veikiamos stereotipų. Yra daugybė moterų, kurios palaiko patriarchatą, stereotipines idėjas, kad mano pareiga – rūpintis vaikais, ko jis čia lenda. Mes matome įvairių pavyzdžių, kad ne tik vyrija kuria šią problemą.
Ne, tai yra mentalitetas. Tai ne su lytimi susieta problema, o mentalitetas, prie kurio visi ir visos daugiau ar mažiau prisidedame. Nėra taip, kad tu gali būti švarus, nepaliestas stereotipų. Neįmanoma pasiekti, kad žmonės nebegalvotų stereotipais, nes mūsų smegenys taip veikia, kad mums reikia aiškių kategorijų“, – sakė A. Giniota.
Visgi ji ragino nebijoti diskutuoti ir bandyti suprasti kito nuomonę: „Kartais galime pabūti su savo skirtingomis nuostatomis ir rasti erdvės jas priimti, nebijoti. Mums dažnai atrodo, kad nenorime konfliktuoti, todėl iš viso nutylame. Bet mes neprivalome konfliktuoti. Mes tiesiog galime pasakyti: kaip įdomu, papasakok daugiau.“
Situacija gerėja
Nors problemų lyčių lygybės srityje dar yra daug, V. Gabrieliūtė atkreipė dėmesį, kad pokyčiai vyksta: „Manau, ypač per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai tikrai sparčiai pajudėjo.“
„Kurti pokytį kiekvienas galime ten, kur esame. Jei esate politikos formuotojas, pažiūrėkite ir pareflektuokite, jei dirbate įmonėje, pažiūrėkite, ką galite padaryti lyčių klausimais. Yra daug pavyzdžių, kur pačioje organizacijoje siekiama, kad nebūtų seksualinio priekabiavimo, seksizmo, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė vadovaujamose pozicijose. (...)
Jei sutinkame žmogų, kuris negeba atpažinti, neatpažįsta netinkamo elgesio, būtinai reaguokime“, – vardijo V. Gabrieliūtė.
Panašiai kalbėjo ir A. Giniota – pasak jos, vis daugiau žmonių džiaugiasi atradę lyčių temas ir supranta turintys spragą, kurią reikia užpildyti. Ji taip pat teigė, kad vis daugiau tėvų, globėjų ir organizacijų ieško mokymų lytiškumo temomis, nori stiprinti savo kompetencijas.
