Darbą baigianti laikinoji premjerė Ingrida Šimonytė nesistebi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais, esą darbą pradėsianti Gintauto Palucko Vyriausybė yra pajėgesnė nei pastaruosius ketverius metus dirbęs centro-dešinės Ministrų kabinetas. Opozicijoje dirbanti parlamentarė konstatuoja – G. Nausėda yra ketvirtasis naujosios valdančiosios koalicijos partneris, todėl šalies vadovo prielankumas naujai Vyriausybei yra suprantamas.
„Prezidentas yra ketvirtasis koalicijos partneris. Tai turbūt man nereikia kažkaip šitų dalykų specifiškai komentuoti, aš jų specifiškai ir nekomentuosiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Manau, nei jūsų labai nenustebino prezidento pasisakymas, nei manęs jis labai nenustebino, nes šie rinkimai buvo ypatingi ir tuo, kad turbūt mes pirmą turėjome taip aktyviai rinkiminėje kampanijoje dalyvaujantį valstybės vadovą, kuris pagal Konstituciją turėtų bent jau stengtis būti visiems lygiai teisingas. Akivaizdu, kad nepavyko. Bet galiu palinkėti tiktai, kad neišblėstų šitas sentimentas“, – dėstė ji.
I. Šimonytė leido suprasti, kad prezidento prielankumas centro-kairės koalicijai kadencijos eigoje gali keistis.
„Kažkaip žmonėms kartais atrodo, kad tik su Šimonytės Vyriausybe prezidentui teko ten kažkokių diskusijų turėti. Bet tokių pačių diskusijų turėjo šitas prezidentas su buvusia Vyriausybe, buvusi prezidentė – su dar buvusiomis Vyriausybėmis. Ir man atrodo, čia mūsų konstitucinės sąrangos savybė ar tam tikras ypatumas, kad prezidentui yra gana patogu laikytis save visų gerų darbų autoriumi ir turėti tokį subjektą, į ką galima nukreipti kritiką ir pasipiktinimą už dalykus, kurie ne visada pavyksta dėl subjektyvių ir dėl objektyvių priežasčių“, – samprotavo politikė.
Todėl lyginti, kuris Ministrų kabinetas – jos ar G. Palucko – yra, prezidento žodžiais tariant, pajėgesnis, I. Šimonytė nesiėmė. Anot jos, tai bus galima padaryti tik po naujosios Vyriausybės kadencijos.
„Aš, vis dėlto, vertinsiu žmones pagal darbus, o ne pagal, sakykime, kažkieno išankstines nuostatas. Manau, kai kadencija baigsis, tada ir bus galima pasakyti, kas buvo pajėgesnis ir kas padarė daugiau dėl Lietuvos žmonių gerovės“, – apibendrino laikinoji ministrė pirmininkė.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį, tvirtindamas naujos Vyriausybės sudėtį, G. Nausėda užsiminė – nors naujajame kabinete kol kas yra tik 12 narių, jis atrodo pajėgesnis nei prieš ketverius metus darbą pradėjusi I. Šimonytės Vyriausybė.
„Visumoje – ir tą atsakingai pareiškiu – ši Vyriausybės dalis, kokią jau turime, lyginant ministrus pagal portfelius su ankstesniąja Vyriausybe, atrodo netgi pajėgesnis“, – trečiadienį Prezidentūroje sakė G. Nausėda.
Ketvirtadienį naujoji G. Palucko vedama Vyriausybė Seimui pateikė savo programą. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo, Seimas turi ją apsvarstyti. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas pritaria Ministrų kabineto programai.
Neišsako nuomonės dėl G. Palucko susitikimo su BKT atstovu: tapęs premjeru susipažins su „Belaruskalij“ bylos informacija
G. Paluckui susitikus su sankcionuotos „Belaruskalij“ trąšas Lietuvoje krovusios įmonės „Birių krovinių terminalas“ advokatu, I. Šimonytė vertinimo šiam žingsniui nepateikia. Visgi politikė priduria, kad užėmęs pareigas G. Paluckas bus supažindintas su Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbia trąšų tranzito bylos informacija.
Valstybinė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ praėjusį metų spalį inicijavo tarptautinį arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito draudimo. Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje, tačiau „Belaruskalij“ apie pateiktą ieškinį paskelbė tik šią savaitę.
Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė tranzitą per Lietuvą sustabdžius nuo 2022 m. vasario 1 d., kai jis turėjo vykti iki praėjusių metų pabaigos.
Būsimas premjeras G. Paluckas lapkričio pabaigoje patvirtino anksčiau aptaręs sankcijų klausimus su BKT akcininkei „Belaruskalij“ teismuose atstovavusiu advokatu Viliumi Nikitinu.
Parlamento salėje ketvirtadienį paklausta apie šį žingsnį, I. Šimonytė savo vertinimo nepateikė.
„Nei kiek neabejoju, kad paskirtasis ministras pirmininkas, kai jau bus veikiantis ministras pirmininkas, turės galimybę susipažinti su ta informacija, kurios atskleisti dėl savaime suprantamų priežasčių šioje salėje negaliu, bet kuri yra tikrai svarbi ginant Lietuvos interesus šiuo klausimu“, – Vyriausybės valandos metu pasisakė politikė.
„Tas grasinimas dėl arbitražinės bylos iškėlimo buvo nuo pat tada, kai buvo sustabdytas (...) trąšų tranzitas. Ilgą laiką buvo justi, sakyčiau, tam tikras ir vilkinimas iš ieškovų pusės, tą ieškinį galiausiai pateikiant“, – proceso eigą komentavo ji.
Premjerė pridūrė negalinti plačiau komentuoti arbitražo proceso, kurio didelę dalį sudaro konfidenciali informacija. Visgi ji tikino, kad galutinius sprendimus dėl trąšų tranzito jau priėmė Lietuvos teismai, Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija.
„Atkreipsiu dėmesį, kad eina klausimas apie prekes, kurios yra sankcionuotos Europos Sąjungos, ir apie subjektus, kurie yra sankcionuoti Jungtinių Amerikos Valstijų taip pat“, – aiškino I. Šimonytė.
Kaip skelbė portalas TV3, į arbitražo teismą besikreipęs „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Sutartį su Baltarusijos valstybės trąšų gamintoja nutraukė „Lietuvos geležinkeliai“.
Buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tačiau kalbėta apie tikimybę, kad šis terminas gali nusikelti.
Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.
Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.
Šios sutarties denonsavimui spalį jau yra pritaręs Seimas.
