Paskirtojo premjero Gintauto Palucko Vyriausybė pristatė savo planus šalies kelių būklės gerinimui. Žadama įkurti kelių fondą, surinkti daugiau lėšų kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) bei skirti didesnį dėmesį tiltų ir viadukų remontui.
„Parengsime ir priimsime teisės aktus, kuriais bus sukurtas naujas Kelių fondas. Šio fondo paskirtis bus naujos kelių infrastruktūros statybos finansavimas valstybinės reikšmės kelių tinkle“, – nurodoma trečiadienį įregistruotoje būsimos Vyriausybės programoje.
Dokumente akcentuojami planai atnaujinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo modelį. Būsimoji Vyriausybė žada papildomai finansuoti KPPP iš akcizo mokesčio pajamų, gautų už kelių transporto priemonių naudojamą kurą ir iš „e-tolling“ sistemos surinktų pajamų.
„Kuriant naują finansavimo modelį užtikrinsime, kad pradėtų veikti moderni atstuminė kelių rinkliavos sistema („e-tolling“), nustatysime tinkamą ir kitų šalių praktiką atitinkantį rinkliavos dydį“, – teigia valdančioji dauguma.
Centro-kairės Vyriausybė ketina dalį valstybinės reikšmės kelių perduoti savivaldybėms ir didinti joms tenkančių KPPP lėšų proporciją. Taip pat pabrėžiama, kad šiomis lėšomis turi būti vykdoma intensyvesnė tiltų ir viadukų renovacijos darbai.
„KPPP lėšomis turi būti prižiūrimas ir palaikomas esamas valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklas, vykdomas jo remontas ir priežiūra, vykdoma intensyvesnė tiltų ir viadukų renovacija, vykdoma žvyro dangos kelių asfaltavimo programa“, - įsipareigoja Vyriausybė.
Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.
Ketina gerinti žemės ūkio konkurencingumą, stiprinti gyvulininkystę, atkurti miškus
Būsimoji Gintauto Palucko Vyriausybė numato suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat numatoma plėsti Lietuvos miškus ir durpynus, apsaugoti ekosistemas.
„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje.
„Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą“, – rašoma dokumente.
Vyriausybės programoje paminima, kad Lietuva numato pasiekti klimato neutralumą anksčiau nei Europos Sąjungos (ES) mastu numatytais 2050 metais.
„Nors Europos klimato teisės akte nustatytas terminas yra 2050 metai, Lietuva siekia paspartinti šį procesą ir terminą pasiekti anksčiau. Klimato neutralumas ne tik prisidės prie pasaulinių aplinkosaugos tikslų, bet ir sustiprins Lietuvos energetinį savarankiškumą, inovacijų diegimą bei ekonominį konkurencingumą“, – rašoma Vyriausybės programoje.
„Užtikrinsime, kad ministerijos taptų klimatui neutralios 2030 m., o kiekviena savivaldybė turėtų aiškius klimato tikslus ir jų įgyvendinimo planus“, – tvirtinama dokumente.
Tarp Ministrų kabineto prioritetų žemės ūkiui numatyta ir gyvulininkystės plėtra Lietuvoje, jos efektyvinimas, ūkinių gyvulių genetinės vertės didinimas. Taip pat bus siekiama efektyvesnio organinių trąšų ir biodujų išnaudojimo, sukuriamo auginant gyvulius.
„Skatinsime labiau aplinką tausojančias veiklas siekiant su mažiau užauginti daugiau. Plėtosime nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę. Mūsų tikslas yra didinti bei skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, efektyvinant veiklos procesus bei išnaudojant visą pridėtinę vertę organinių trąšų, biodujų gamybos, bei humusingo dirvožemio atstatymo kontekste“, – tvirtiname programoje.
„Parengsime ambicingą Lietuvos gyvulinkystės plėtros strategiją, ypatingą dėmesį skirsime ūkinių gyvūnų genetinės vertės didinimui, pašarų ir produkcijos kokybės, auginimo efektyvumo didinimui“, – pateikiama dokumente.
Sieks ES išmokų žemdirbiams suvienodinimo
Vyriausybės programoje iškeliamas poreikis suvienodinti iš ES mokamas išmokas ūkininkams, ko bus siekiama per dvišalius susitarimus.
„Aktyviai sieksime tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams ES lygiu. Visų lygių susitikimuose su Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos valstybių narių atstovais nuolat kelsime klausimą dėl tiesioginių išmokų dydžio suvienodinimo Europos Sąjungoje, parengsime visą reikiamą argumentuotę, aktyviais diplomatiniais veiksmais per dvišalius susitikimus sieksime užsitikrinti mums palankius ES politinius sprendimus“, – rašoma dokumente.
Didins miškingumą, vengs plynų kirtimų, stabdys durpynų degradaciją
Vyriausybės programoje iškeliamas prioritetas iki 2030 m. užtikrinti, kad šalies miškingumas siektų 35 proc., o per artimiausius 20 metų bent pusė jų būtų tvarkoma pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynų kirtimų. Taip pat bus bandoma stabdyti durpynų degradaciją, atkuriant juos ir ekosistemai svarbias pelkes.
„Diegsime priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą iki 2030 m. bent iki 35 proc. Padidinsime naujai įveisiamų miškų plotus, tobulinsime savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais tvarkas. Sukursime fondą, skirtą plėsti valstybės valdomų miškų plotus įsigyjant parduodamus miškus“, – tvirtinama programoje.
„Iki 2030 m. sustabdysime nusausintų durpynų degradaciją, skiriant prioritetą jų natūralaus hidrologinio režimo bei visos ekosistemos atkūrimui. Pasieksime, kad iki 2050 m. būtų atkurti visi svarbiausi ekosistemines paslaugas teikiantys durpynai ir pelkės“, – rašoma dokumente.
Sieks stabdyti biologinės įvairovės nykimą
G. Palucko Vyriausybės programoje pažymima, kad bus imtasi veiksmų siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, bet ir ją atkurti.
„Sieksime, kad iki 2030 m. būtų sumažintas spartus biologinės įvairovės nykimas ir būtų pasiektas biologinės įvairovės atsigavimas, o iki 2050 m. ekosistemų būklė Lietuvoje būtų atkurta tiek, kad jos tvariai funkcionuotų“, – rašoma programoje.
Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.
Būsimos Vyriausybės energetikos planuose – grįžimas pas visuomeninį tiekėją, sinchronizacija su Vakarais
Socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė būsimoje kadencijoje ketina tęsti strateginius energetikos projektus – sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros tinklais bei „Harmony Link“ jungties su Lenkija statybas, stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir užtikrinti energijos stabilumą vartotojams, didinant atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Kairiosios Vyriausybės planuose – ir galimybė grįžti į visuomeninį tiekimą daliai vartotojų, skatinti dialogą su energetikos reguliuotoju.
Įregistruotame projekte numatoma sklandus Baltijos šalių tinklo atsijungimas nuo rusiškos IPS/UPS sistemos, vadinamojo BRELL žiedo, ir sinchronizacija su kontinentiniais Vakarų Europos tinklais.
BRELL sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą, o su Europa susijungs vasario 9 d.
Tarp strateginių projektų – ir energetinei nepriklausomybei ypač reikšmingo „Harmony Link“ sausumos kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos šalia „Rail Baltica“ europinės vėžės statybos, jūrinio elektros kabelio į Vokietiją nutiesimas, elektros akumuliavimo pajėgumų Kruonio HAE plėtra.
Tarp planų – ir vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra tuo atveju, jeigu čia planuojami statyti du vėjo parkai nedidins elektros kainos pramonei ir vartotojams arba didins ne daugiau nei kitų atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimas.
Rangos darbų konkursą statyti pirmąjį vėjo parką 2023 m. laimėjo valstybės įmonių grupės „Ignitis“ bendrovė, antrojo parko statytojas turėtų būti žinomas 2025 m. vasarą. Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra turėtų nedaryti neigiamos įtakos analogiškiems projektams sausumoje, kurie gali būti baigti anksčiau ir turėti mažesnę įtaką elektros kainoms.
Kaip skelbta anksčiau, du veikiantys vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų patenkinti apie pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Naujoji Vyriausybė kaip vieną iš svarbiausių darbų išskiria sustiprintą energetinės infrastruktūros apsaugą „nuo plataus grėsmių spektro“, tam numatyta sukaupti stabilumui būtiną energijos rezervą.
Elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ planuojama įpareigoti nutiesti naujas aukštos įtampos elektros linijas vėjo ir hibridiniams elektrinių parkams prijungti ir kitiems valstybinės reikšmės projektams.
Pažeidžiamiems vartotojams – galimybė grįžti į visuomeninį tiekimą
Vyriausybė ketina sudaryti galimybę ne visiems, kaip koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis kalbėjo anksčiau, bet tik smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją „Ignitis“. Praėjusioje kadencijoje numatyta, kad visuomeninio tiekimo kainos nebegaliotų nuo 2026 m. sausio pradžios.
Taip pat numatoma, kad laisvoje elektros rinkoje esantys vartotojai galės greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros tiekėjus ar sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu.
Be to, planuojama kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT), Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitomis vartotojų teisių gynimo asociacijomis įkurti Vartotojų informavimo ir pagalbos centrą.
Atsinaujinančios energetikos plėtra
Tarp planų – galimi pokyčiai gaminantiems vartotojams. Šiuo metu saulės elektrines įsirengę gyventojai naudojasi elektros apskaitos kilovatvalandėmis (angl. net-metering) modeliu.
Būsimoji Vyriausybė svarsto galimybę pereiti ir prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) ar kitokios apskaitos sistemos. Visgi, pokyčiai planuojami tik juos įvertinus „socioekonomiškai“ ir tvarką keičiant palaipsniui, kad jie neigiamai nepaveiktų saulės elektrinių plėtros, o jau įrengtos elektrinės visiškai atsipirktų iki naujų apskaitos sistemų įvedimo.
Naujoji Vyriausybė ketina toliau plėtoti decentralizuotą saulės, vėjo elektrinių statybą. Jų daugiau įrengti siekiama savivaldybėms su gyventojais kuriant atsinaujinančios energetikos bendrijas, mažose ir vidutinėse įmonėse, smulkiuosiuose ūkiuose. Elektros akumuliavimo pajėgumais, energijos kaupimo parkais planuojama keisti brangias dujines technologijas.
Plėtojant atsinaujinančius išteklius, naujoji valdžia sieks, kad iki kadencijos pabaigos – 2028 m. – Lietuvoje elektros iš žaliųjų šaltinių per metus būtų pagaminama daugiau, nei jos metinis suvartojimas. Tam iškastinio kuro vartojimą ketinama sumažinti iki „technologinio minimumo“, reikalingo tinklo stabilumui.
Perteklius iš saulės ir vėjo generacijos bus nukreiptas į žaliąjį vandenilį, skirtą chemijos pramonės ir sintetinių degalų gamybai.
Taip pat planuojama didinti biologinių atliekų – biodujų ir biometano – panaudojimą transporto sektoriuje, įrengti daugiau žaliojo automobilių įkrovimo stotelių. Transportui – ir biogeninio CO2 panaudojimo perspektyva, gaminant sintetinį metaną ir degalus.
Atsinaujinančios energetikos projektams planuojama didinti ir valstybės paramą, supaprastinti Energetikos ministerijos finansinių priemonių skyrimą, mažinti biurokratiją. Papildomi resursai – ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimiems tinklams, galios juose didinimui.
Be to, ketinama su kitomis Baltijos šalimis diskutuoti dėl bendro pajėgumų aukciono rengimo investuotojams į modernias ir greitai galią užtikrinančias elektrines, kurios elektrą gamintų net ir tada, kai kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
