Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad Lietuvoje nėra laboratorijos, kurioje galima būtų analizuoti lėktuvų juodųjų dėžių informaciją, tad pirmadienį Vilniuje sudužusio orlaivio juodosios dėžės, pasak jo, bus vežamos tirti į užsienio šalį.
„Pirmas darbas yra jas (Vilniuje nukritusio lėktuvo juodąsias dėžes – ELTA) paimti iš įvykio vietos, tada reikalinga jas apsaugoti nuo kažkokių išorinių pažeidimų, kad jos būtų saugiai transportuotos į laboratorijas. Be abejo, Lietuva tokios laboratorijos neturi. Manau, komisija, priims sprendimą, į kurią šalį bus jos gabenamos. Greičiausiai, kad tai bus mūsų Europos sąjungininkė.
Tada prasidės tyrimo veiksmai pačioje laboratorijoje, kuri ji yra specializuota, aukščiausio lygio. Tuomet matysime duomenis iš laboratorijos, prie kurios versijos (linkstama – ELTA) – ar tai techninis, ar kitas incidentas, kuris lėmė šitą avariją. (...)Ruošiamasi šių dėžių išgabenimui į laboratoriją“, – trečiadienį LRT RADIJUI sakė V. Vitkauskas.
Anot jo, šiame procese dalyvaus ir jį kontroliuos Teisingumo ministerijos (TM) orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.
Ministerija: sudužusio lėktuvo juodąsias dėžes planuojama siųsti į Vokietiją
Juodąsias dėžes planuojama siųsti dešifruoti į Vokietiją, BNS informavo Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.
Jis taip pat pažymėjo, kad pirmus duomenis iš juodųjų dėžių tyrėjai tikisi turėti šią savaitę.
„Mes planuojame išsiųsti į Vokietiją, bet dar laukiame atsakymo iš ikiteisminio tyrimo institucijų, nes jos skiria pareigūnus lydėti savirašius. Ir, tikėtina, kokį penktadienį planuojame turėti kokių nors duomenų“, – BNS sakė L. Naujokaitis.
Jis pabrėžė, kad tai priklauso nuo to, kada įrenginiai bus išsiųsti dešifruoti.
„Mes esame davę leidimą viską daryti, laukiame ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimo“, – kalbėjo orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas.
Jo teigimu, specialistams neturėtų kilti sunkumų iš juodųjų dėžių išgauti visus duomenis, nes jos nepatyrė didelių sužalojimų.
Pasak L. Naujokaičio, šie duomenys nėra viešinami.
„Jie yra prieinami saugos tyrimo komandai, tiksliau tiems žmonėms, kurie dirbs savirašių grupėje arba skrydžio eigos grupėje, kuriems reikės tų konkrečių duomenų“, – sakė L. Naujokaitis.
„Taip nėra, kad visus visiems dalijame. O ikiteisminės institucijos skrydžio savirašio duomenis taip pat gali gauti“, – pridūrė jis.
Tarptautinė komisija apžiūrėjo įvykio vietą
Kaip BNS nurodė L. Naujokaitis, įvykio saugos tyrimo tarptautinė komisija jau apžiūrėjo lėktuvo sudužimo vietą, tačiau galimos nelaimės prielaidos dar nėra aiškios.
„Visi tyrėjai turėjo galimybę apsilankyti avarijos vietoje, bet ne visiems reikia joje dirbti, tiesiog reikėjo susidaryti vaizdą, kas įvyko. Bet jokių išvadų kol kas neturime“, – teigė orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas.
Anksčiau šią savaitę jis sakė, kad tyrimas užtruks „mažiausiai metus“, surinkus ir patvirtinus faktinius duomenis, ekspertai gali skelbti pranešimus su tarpine informacija.
Užsienio ir Lietuvos ekspertai yra suskirstyti į darbo grupes pagal kompetenciją, įgūdžius, patirtį, jie dirba kartu.
„Šiuo metu įvykio vietoje dirba įvykio vietos tyrėjų komanda, kuri toliau renka, fotografuoja įrodymus, darbas vyksta toliau pilotų kabinoje, su varikliais“, – nurodė L. Naujokaitis.
„Kitos grupės nedirba avarijos vietoje, nes joms to nereikia. Jos peržiūri dokumentus, radarų duomenis, vertina meteorologinę informaciją, įgulos kompetenciją ir panašiai“, – teigė jis.
Ieškoma vietos nuolaužoms saugoti, vėliau – grąžinamos lėktuvo savininkui
Anot L. Naujokaičio, ieškoma, kur saugoti lėktuvo nuolaužas. BNS žiniomis, erdvė šiam tikslui bus nuomojama, svarstomi keli variantai, tačiau galutinio sprendimo nėra.
„Ieškoma patalpų, kiek žinau, užsiima kitos institucijos šituo klausimu. Kai mes atlaisvinsime po truputį vietą, ir bus gabenama“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
„Jos (nuolaužos – BNS) bus saugomos tiek, kiek reikės saugos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo tikslais. Kai abiem tyrimams nebereikia, atiduodamos orlaivio savininkui. Jo teisė nuspręsti, ką toliau daryti su nuolaužomis“, – teigė L. Naujokaitis.
TM pranešė, kad antradienį, 11.30 val., buvo rastos pirmadienį Vilniuje sudužusio orlaivio juodosios dėžės, jos išimtos iš lėktuvo nuolaužų.
Anot TM, saugos tyrimą atliekanti tyrėjų grupė ėmėsi savirašių duomenų nuskaitymo proceso organizavimo veiksmų.
Kaip nurodo ministerija, saugos tyrimo tikslas yra užkirsti kelią avarijoms ateityje.
„Saugos tyrimu nesiekiama nustatyti, kas kaltas ar atsakingas. Saugos tyrimas yra nepriklausomas nuo teisminio ar administracinio proceso, kuriuo siekiama nustatyti, kas kaltas ar atsakingas, nėra su juo susiję ir neturi jam poveikio“, – teigia TM.
ELTA primena, kad ankstų pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Pirminiais duomenimis, per avariją žuvęs pilotas yra Ispanijos pilietis. Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai. Eltos žiniomis, vieno jų būklė yra sunkesnė, kitas sužalotas mažiau.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos evakuota 13 žmonių. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo V. Vitkausko, pirminiais duomenimis, lėktuvo sudužimas yra nelaimingas atsitikimas. Tuo metu policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas užsiminė, kad nereikėtų atmesti, jog ši avarija – galimas teroristinis aktas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Teisingumo ministerija savo ruožtu ėmėsi saugos tyrimo.
Leidinys „Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, jog vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis. Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš ją pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingeme Jungtinėje Karalystėje. Siuntos iš Lietuvos buvo išsiųstos liepos 19 d., abu gaisrai kilo naktį iš liepos 20 d. į 21 d.
„Wall Street Journal“ teigimu, šios rusų operacijos tikslas buvo perkelti siuntas su padegamaisiais užtaisais į JAV ir Kanadą skrendančius keleivinius ar krovininius lėktuvus, siekiant juose sukelti gaisrus.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad atliekamas tarptautinis tyrimas DHL padegamųjų siuntų, vykdant tyrimą yra suimtų žmonių. Daugiau informacijos apie tyrimą viešai nėra skelbiama.
