Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas teigia, kad abu viešoje erdvėje galimais kandidatais į užsienio reikalų ministro postą įvardinti prezidento vyriausieji patarėjai – tiek Asta Skaisgirytė, tiek Kęstutis Budrys – būtų tinkami pretendentai šioms pareigoms. Visgi, pasak politiko, kurį iš jų pasirinks šalies vadovas ir kandidatas į premjerus, kol kas nėra aišku.
„Man teko dirbti su abiem iš jų. Asta Skaisgirytė tuo metu buvo ambasadorė Jungtinėje Karalystėje, man teko ne kartą susitikti kaip krašto apsaugos ministrui įvairių vizitų metu. Tai aš galiu pakartoti, kad tai puiki diplomatė, puikus žmogus, kuris galėtų užimti (ministro pareigas – ELTA)“, – „Žinių radijui“ teigė J. Olekas.
„Kęstutis Budrys taip pat. Mums teko dirbti kartu jam dirbant Valstybės saugumo departamente, man Krašto apsaugos ministerijoje, mes turėjome daug kontaktų, bendrų darbų. (...) Aš manau, kad jis yra taip pat tinkama kandidatūra. Ką pamatys ministras pirmininkas ir prezidentas – pamatysime, luktelėkime“, – pridūrė jis.
Todėl, anot socialdemokrato, labai tikėtina, kad naujuoju užsienio reikalų ministru ir bus paskirtas kažkuris iš šių dviejų viešoje erdvėje įvardintų kandidatų.
„Galvoju, kad labai gali būti, kad vienas iš šių kandidatų taps užsienio reikalų ministru“, – teigė Seimo vicepirmininkas.
Pasak J. Oleko, Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) taip pat yra politikų, kurie puikiai tiktų eiti užsienio reikalų ministro pareigas. Tačiau, pasak jo, yra ieškoma sutarimo su Prezidentūra.
„Tikrai yra žmonių, kurie tas pareigas galėtų užimti. Bet ieškoma bendro sutarimo“, – sakė politikas, įvardindamas buvusį užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį ir diplomatą Remigijų Motuzą.
„Mes matėme praėjusius ketverius metus, kiek buvo įtampos tarp Vyriausybės, tarp Seimo ir prezidento ir to negali būti. Jeigu mes norime Lietuvai sėkmės, mes turime suderinti tuos geruosius sprendimus. Ir vienas tų gerųjų sprendimų – paderinti kandidatūras Vyriausybėje“, – sakė jis.
Tai, kad prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais yra svarstomas kaip galimas kandidatas į užsienio reikalų ministrus, pirmadienį skelbė portalas 15min.lt. Pats K. Budrys LRT radijui pripažino, kad svarstytų siūlymą vadovauti Užsienio reikalų ministerijai (URM).
Anksčiau kaip potenciali kandidatė į Lietuvos diplomatijos vadovus buvo minima kita G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė Gintauto Palucko kandidatūrą į ministro pirmininko postą, dėl kurios parlamentas ketina apsispręsti ketvirtadienį.
Jei Seimas patvirtins G. Palucko kandidatūrą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Per porą metų gali būti įkurtos Regionų ir Infrastruktūros ministerijos
Per porą metų peržiūrėjus dabartinių ministerijų struktūras gali būti įkurtos Regionų ir Infrastruktūros ministerijos, sako J. Olekas.
„Galvoju, kad per porą metų. Dabar pradėsime su esama struktūra, o per tam tikrą laiką pasiruošus, perskirsčius funkcijas, galbūt pakeičiant pavadinimus ar apjungiant, pastruktūrizavus, galėtų atsirasti regionams daugiau dėmesio skirianti (ministerija – BNS) ir infrastruktūros vystymui (skirta ministerija – BNS), nes ateina milžiniški pinigai, turime dideles investicijas, visa tai reikėtų sukoordinuoti. Tokie pasikeitimai tikrai galimi“, – sakė jis.
J. Oleko teigimu, dabar Vidaus reikalų ministerija, nors yra atsakinga ir už regionų politiką, daugiau dėmesio skiria statutinių tarnybų reikalams ir jų vykdomoms funkcijoms.
„Pati Vyriausybės sudėtis, manau, nėra ideali, nes Vidaus reikalų ministerija labai orientuota į struktūrinius dalykus ir tokias sritis, kaip pasienio, priešgaisrinė apsauga, policija, o regionų politikai, kuri labai svarbi, kad nebūtų dvi Lietuvos – Vilnius ir kita – reikia, kad būtų daugiau dėmesio. Kažkada turėjome savivaldybių reikalų ministeriją, prie tokio valdymo reikėtų grįžti“, – sakė politikas.
J. Oleko teigimu, pertvarkyti reikėtų ir už šalies infrastruktūrą atsakingų ministerijų veiklą.
„Mes turime, man atrodo, per daug suskaidytą (sektorių – BNS) – susisiekimas, energetika, ekonomikos inovacijos – čia reikėtų infrastruktūrinio požiūrio. Sakykime, griūvantys tiltai, virstantys elektros stulpai, tą visą infrastruktūrą kaip nors reikia suderinti“, – kalbėjo pirmasis Seimo vicepirmininkas.
Apie Infrastruktūros ir Regionų ministerijų įkūrimą antradienį Seime žurnalistams užsiminė ir socialdemokratų kandidatas į premjeras Gintautas Paluckas.
Anot jo, toks projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2026 metų vidurio.
Prezidentas Gitanas Nausėda Regionų ministerijos steigimo idėją pasiūlė rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume. Anot jo, tokia ministerija rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų.
Pasiūlymą įkurti Infrastruktūros ministeriją sujungiant Energetikos ir Susisiekimo ministerijas antradienį išsakė ir prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, tai leistų išlaikyti nelyginį balsų skaičių Vyriausybėje.
