Gama-butirolaktonas arba GBL, o tarp jaunimo geriau žinomas kaip „oksikas“ arba „prievartavimo narkotikas“, bene dažniausiai naudojama medžiaga, norint apsvaiginti asmenis. Pasirodo, šios medžiagos galima rasti ir cheminio valymo produktuose. Tiesa, GBL Lietuvoje griežtai kontroliuojama, tačiau pasižvalgius internete aiškėja, kad prekyba vis tiek vyksta. Kaip pažymi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), toks medžiagos įsigijimas neapsieitų be teisinių pasekmių.
Apie cheminiuose valikliuose randamą GBL papasakojo su LRT.lt susisiekusi Veronika [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt]. Pasak jos, Vakaruose įprasta, jog narkotines medžiagas vartojantys asmenys svaiginimosi tikslams pasitelkia rūdžių valiklius, turinčius gama-butirolaktono (GBL). Paklausus, kodėl ji apie tai kalba, ši atsakė, kad dėl pastarosiomis savaitėmis nenutrūkstančių istorijų apie apsvaiginamas ir seksualiai išnaudojamas merginas, visuomenei būtina žinoti, kokiais būdais nusikaltėliai vykdo savo nešvarius darbelius.
Veronikos teigimu, GBL medžiaga yra labai panaši į gama-hidroksibutiratą (GHB). Viešai prieinami šaltiniai rodo, kad GHB iš esmės yra natūraliai smegenyse susidaranti medžiaga, o XX a. ji pirmą kartą buvo susintetinta. Iš pradžių GHB buvo vartotas kaip anestetikas, vėliau kaip vaistas narkolepsijai, priklausomybėms nuo alkoholio ir opioidų gydyti.
Dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje GHB pradėta traktuoti kaip narkotinė medžiaga, kurią įlašinus, pvz. į gėrimą, asmuo apsvaigdavo, pasidarydavo pasyvus, kartais prarasdavo sąmonę ir tuomet prieš jį būdavo panaudojamas seksualinis smurtas. GHB taip pat buvo pasitelkiamas ir norint sąmonę praradusįjį apiplėšti.
„Ilgainiui ta medžiaga vis tiek tapo griežtai reguliuojama ir brangi. Vienu metu žmonės atrado, kad labai panašus cheminis komponentas GBL (...) suvartojus smegenyse virsta tuo pačiu GHB, o šitas GBL yra randamas rūdžių valymo reikmenyse“, – savo ruožtu sakė Veronika.
Buitiškai tariant, Lietuvoje GBL dar yra žinomas kaip „oksis“, „oksikas“ – bespalvis skystis arba milteliai. Į gėrimą patekusi medžiaga nepakeičia nei spalvos, nei kvapo. Tačiau valiklis gali būti atpažintas dėl savo specifinio kvapo ir skonio, nors nukentėjęs asmuo ne iš karto tai gali suprasti, ypač jei medžiaga įlašinama į alkoholinį gėrimą.
„Kai kuriuose Europos sostinėse, klubinėse kultūrose šitas narkotikas vartojamas ne tik kaip prievartos narkotikas, bet kartu ir tam tikrose bendruomenėse naudojamas kaip pigus lengvas apsisvaiginimo būdas. Pigu, greitai galima gauti ir turi tą efektą, kurį nori pasiekti“, – pridūrė Veronika.
Pagal 2019-ųjų m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą, 2017-aisiais m. į ligoninę dėl GBL pateko 10 proc. iš visų pacientų. Kaip rašoma ataskaitoje, 2017 m. pacientai į ligoninę dažniausiai atvykdavo dėl kokaino, rečiau dėl tokių narkotikų kaip heroinas ir kanapės. Beveik ketvirtadaliu patekimo į ligoninę atvejų buvo piktnaudžiaujama receptiniais arba nereceptiniais vaistais, daugiausia benzodiazepinais ir opioidais.
GBL įsigyti gali tik juridiniai asmenys, tam reikia NTAKD leidimo
Kaip LRT.lt informavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), GBL mažmeninė prekyba Lietuvoje yra draudžiama. GBL yra viena iš medžiagų, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų 4-ąjį sąrašą.
„Gaminiai (tirpikliai, valikliai ir pan.), turintys į IV sąrašą įrašytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų (pvz., GBL), taip pat yra kontroliuojami, išskyrus gaminius, turinčius į IV sąrašą įrašytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių negalima išgauti greitai pritaikomomis arba ekonomiškai naudingomis priemonėmis arba lengvai panaudoti“, – raštu atsiųstuose atsakymuose teigė NTAKD.
Pasak NTAKD, GBL naudojama pramoniniais teisėtais tikslais tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje, pvz. mašinų, farmacijos ir rašalų pramonėje. Juridiniai asmenys, norintys vykdyti veiklą, susijusią su GBL (gaminti, perdirbti, įsigyti, tiekti, naudoti, laikyti importuoti, eksportuoti ar verstis jų didmenine prekyba) turi įsigyti NTAKD išduodamą leidimą.
„Atkreipiame dėmesį, kad nors GBL yra kontroliuojama Lietuvoje, tačiau tai nėra tarptautiniu mastu kontroliuojama narkotinė ir psichotropinė medžiaga. ES valstybės turi teisę nustatyti šiai medžiagai tokias nacionalines kontrolės priemones, kokias laiko tinkamomis. Atsižvelgiant į tai, kai kuriose ES šalyse GBL yra uždraustas platinti fiziniams asmenims, kitose šalyse jis įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus su galimybe arba be galimybės naudoti šią medžiagą pramoniniais tikslais“, – akcentavo NTAKD.
Už GBL įsigijimą be NTAKD leidimo – baudžiamoji atsakomybė
Veronika su LRT.lt pasidalijo ir keliomis internetinėmis svetainėmis, kur galima įsigyti GBL turinčių valiklių. Daug kur pažymima, kad GBL turi būti perkamas tik valymo tikslais. Nors Lietuvoje ši medžiaga uždrausta, kai kuriose svetainėse yra galimybė nusipirktą skystį atsisiųsti į Lietuvą.
Tačiau ir pačios svetainės neatrodo patikimos, o kai kuriose norint įsigyti GBL reikia kreiptis tiesiogiai į medžiagą pardavinėjantį asmenį, o ne pirkti per svetainę kaip įprasta internetinėje prekyboje.
NTAKD savo ruožtu papildomai informavo, kad internete platinami tirpikliai, dažnai pristatomi kaip valikliai, tačiau jei juose nėra kitų cheminių medžiagų priemaišų, juos galima vertinti kaip GBL.
„Dėl platinimo ir įsigijimo galimybių internetinėse parduotuvėse fiziniams ir juridiniams asmenims – tai tikrai problema, ypač jei tai kitos šalies svetainė. Pardavimas ir kitoks laikymas fiziniams asmeniui Lietuvoje yra draudžiamas. Įsigijimas ir laikymas – tai asmens atsakomybė, už kurią yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apie tokius atvejus reikėtų informuoti policiją“, – akcentavo NTAKD.
GBL kraujyje išlieka iki 5 valandų, šlapime – ne ilgiau nei 12 valandų
Respublikinio priklausomybės ligų centro ambulatorinio skyriaus vedėjas, klinikinės toksikologijos gydytojas Haris Jakavičius teigė, kad GBL veikia panašiai kaip alkoholis, kada vartojant jaučiama euforija, slopinimas, apsvaigimas, atsipalaidavimas ir seksualizuotas elgesys. Poveikis prasideda po 20-30 minučių ir tęsiasi iki kelių valandų.
„Dažniausiai medžiaga maišoma su įvairiais gėrimais. Kadangi skirtumas tarp dozės, kuri sukelia euforiją ir nežymiai svaigina ir dozės, kuri sukelia sąmonės sutrikimus, yra labai mažas, žmonės vartojantys GBL jį dažniausiai titruoja pipetės pagalba. Tie kurie nėra įgudę vartoti GBL gali nesunkiai apsinuodyti dėl per didelės suvartotos dozės. Vienas GBL dažniausiai nevartojamas dėl rizikos cheminiams virškinamojo trakto nudegimams“, – akcentavo H. Jakavičius.
Vartojant GBL, kyla didelė apsinuodijimų rizika, tai pasireiškia ryškiu sąmonės sutrikimu ir net koma.
Kadangi GBL gali būti panaudotas kaip seksualinės prievartos narkotikas, įvykus tokiam nusikaltimui, būtina kuo greičiau atrasti GBL arba GHB pėdsakų organizme, tvirtino toksikologas.
„Tačiau GBL/GHB aptikimas yra sudėtingas dėl greito medžiagos skaidymo organizme. Kraujyje jis išlieka iki 5 val., šlapime dažniausiai ne ilgiau nei 12 val. Dažnu atveju ligoninėje konkrečiai po šios medžiagos vartojimo apsilankoma per vėlai ir patvirtinti jos buvimą organizme testais jau būna per vėlu“, – nurodė H. Jakavičius.
Kalbėdamas bendrai apie chemines priemones kaip psichoaktyvias medžiagas, pašnekovas nurodė, jog tokie reikmenys tėra dar viena medžiaga, sukelianti euforijos ir apsvaigimo jausmą.
„Natūralu, prieinamumas ir maža kaina gali prisidėti prie medžiagos vartojimo, tačiau konkrečiai GBL niekada nebuvo viena iš populiaresnių medžiagų svaiginimuisi. GBL Lietuvoje yra uždrausta, tačiau jos pačios ar buitinių priemonių, kuriose yra GBL galima įsigyti iš užsienio ir ją vartoti Lietuvoje kaip nelegalią medžiagą“, – aiškino toksikologas.
Lietuvoje buitinėmis cheminėmis medžiagomis svaiginasi 1 proc. apklaustųjų
2024 m. NTAKD užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 1 proc. 18-74 metų gyventojų nurodė, jog jie arba kiti asmenys jų aplinkoje šiuo metu svaiginasi pramoninėmis arba buitinėmis cheminėmis medžiagomis, pvz. tirpikliais, valikliais, klijais ir pan.
5 proc. atsakė, kad tokiomis medžiagomis jie arba kažkas kitas jų aplinkoje svaiginosi kažkada anksčiau, bet ne šiuo metu. 86 proc. atsakė, kad tokių asmenų jų aplinkoje niekada nebuvo.
Kad kažkas jų aplinkoje (patys ar kiti) svaiginosi pramoninėmis arba buitinėmis cheminėmis medžiagomis dažniau minėjo vyrai (8 proc.) nei moterys (4 proc.), 18–29 metų jaunimas (5 proc. nurodė, kad tai vyksta ir šiuo metu bei dar 5 proc. kad šiomis medžiagomis jie ar kiti asmenys svaiginosi anksčiau), respondentai kaime ar mažesniuose miestuose.
„Tarp medžiagų, kuriomis yra svaiginamasi, respondentai nurodė klijus, odekoloną, benziną, tirpiklius, valiklius bei dantų skalavimo skystį. Iš viso 2 respondentai nurodė valiklius, o 1 – tirpiklius, bet nebuvo nurodytas konkretus gaminys ar jo paskirtis, todėl neturime informacijos apie būtent rūdžių valiklių vartojimą svaiginimosi ar kitų asmenų apsvaiginimo tikslais“, – teigiama NTAKD atsakymuose raštu.
