Nors pastaruosius kelerius metus mirtingumas šalyje mažėja, didmiesčiams tenka spręsti vietų kapinėse klausimus. Vilniuje ir Kaune kol kas vietos kapinėse drastiškai netrūksta, tačiau sostinė jau dabar ieško sklypų, kur galėtų atsirasti naujos kapinės. Klaipėdoje situacija įtemptesnė – jau kurį laiką kalbama apie smarkiai nerimą keliančias tendencijas, o naujų kapinių vietos paieškos – įstrigusios.
Higienos instituto viešai pateikiamais duomenimis, 2021 m. Lietuvoje mirė beveik 48 tūkst. žmonių, 2022 m. – beveik 43 tūkst., o pernai – kiek per 37 tūkst. žmonių.
Imamasi trumpalaikių sprendimų
Apie tai, kad uostamiesčio kapinėse netrukus nebeliks laisvų vietų palaikams laidoti karstuose, kalbama jau keletą metų.
Prieš porą metų buvo įvertinta ir viešai skelbta, kad pagrindinėse Klaipėdos Lėbartų kapinėse jau išnaudota 93 proc. esamo ploto. Tuomet suskubta ieškoti vietos naujoms kapinėms. Iki šiol atsakymas nesurastas, tad bandoma ieškoti laikinų sprendimų, tačiau ir jie, kaip aiškėja, problemą padės išspręsti tik keleriems metams.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus patarėjos Daivos Breivės teigimu, šiuo metu yra įvertinti Lėbartų ir Joniškės kapinių žalieji plotai, kur dar būtų galima suformuoti naujas laidojimo vietas. Tiesa, Joniškės kapinėse tai leis laidojimo vietų skaičių padidinti vos keliomis dešimtimis.
„Lėbartų kapinėse žaliųjų plotų vietose apytiksliai planuojama suformuoti apie 2565 kapaviečių, Joniškės kapinių žaliuosiuose plotuose – apie 40 naujų kapaviečių. Šiuo metu vykdomas viešasis pirkimas dėl Joniškės kapinių tvoros rekonstravimo įrengiant kitus inžinerinius statinius (kolumbariumo sienutę (-es)) ir aplinkos sutvarkymo projektavimo paslauga. Suprojektavus naują kolumbariumo sienutę, 2025 m. planuojami įrengimo darbai. Preliminariais skaičiavimais, vietos laidojimui karstuose į naujai suformuotas kapavietes Klaipėdos miesto kapinėse pakaktų 4-eriems metams“, – teigė D. Breivė.
Derybos užtruko
Panašu, kad Klaipėda atsidūrė tam tikroje aklavietėje – esamų kapinių teritorijose plėtros sprendimai situaciją keičia tik laikinai, o, kaip parodė 2018 m. parengta ir 2022 m. bei dar šiemet papildyta galimybių studija, mieste vietos naujoms kapinėms nėra.
„Galimybių studijos išvadose konstatuota, kad Klaipėdos miesto teritorijoje esančių kapinių plėtrai galimybės nėra. Galimybių studijoje kartu su jos papildymais buvo atrinkta, nagrinėta ir išskirta 19 potencialiai tinkamų teritorijų Klaipėdos miesto naujoms kapinėms įrengti gretimų savivaldybių teritorijose“, – LRT.lt teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Nors kalbama apie 19 galimybių studijoje nurodytų variantų, tačiau iki šiol nė vienas jų nėra pasirinktas.
Žinia, Klaipėdos miesto planus pašonėje esančioje Klaipėdos rajono teritorijoje įrengti kapines vietos gyventojai priėmė ne itin entuziastingai.
LRT.lt dar 2022 m. skelbė, kad Klaipėdos rajone esančio Eglynų kaimo gyventojai, sužinoję, jog jų kaimynystėje gali būti kuriamos naujos kapinės, išreiškė nepritarimą tokiems valdžios planams.
Tuomet Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad Klaipėdos rajonas supranta uostamiesčio rūpesčius ir yra pasiruošęs padėti, tačiau pirmiausia paisys Klaipėdos rajono gyventojų interesų.
Nors nuo šių teiginių praėjo pora metų, uostamiesčiui, panašu, nepavyksta susitarti su kaimynine savivaldybe, tačiau esą ieškoma tokių galimybių.
„Klaipėdos miesto savivaldybė nėra pasirinkusi kapinių plėtros vietos ir nagrinėja visas galimybių studijoje ir jos papildymuose nurodytas vietas, taip pat svarsto visas tokio objekto įgyvendinimo galimybes ir būdus, siekdama bendro sprendimo tiek su Klaipėdos rajono savivaldybe, tiek su vietos bendruomenėmis“, – dėstė Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Jis taip pat akcentavo, kad dėl kapinių plėtros reglamentavimo taip pat kreiptasi į Vyriausybę, Seimą, Lietuvos savivaldybių asociaciją.
„Dabartiniai teisės aktai numato, kad kapinėms įrengti reikalingas ne mažesnis nei 40 hektarų plotas, o laidojimo statistika rodo, kad jau dabar apie 50 proc. mirusiųjų yra kremuojami, todėl taip pat ieškoma būdų plėsti esamas Lėbartų kapines“, – teigė politikas.
Plotų žvalgosi ir Vilnius
Situacija sostinėje nėra tokia įtempta kaip uostamiestyje, tad pavojaus varpais neskambinama, tačiau pripažįstama, kad miestas žvalgosi naujų plotų, kurie galėtų tikti kapinėms.
Vilniaus miesto savivaldybė administruoja 52 kapines, iš jų veikiančių statusą turi 14 kapinių. Savivaldybės teigimu, didesnę jų dalį sudaro mažos kaimiškų vietovių kapinaitės, kuriose laidojami tik vietos bendruomenės nariai.
Naujos kapavietės formuojamos Liepynės ir Karveliškių kapinėse, o Kairėnų kapinėse kapavietės formuojamos tik kremuotiems palaikams.
Anot Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, Karveliškių ir Kairėnų kapinėse plotas naujoms kapavietėms formuoti jau beveik visiškai išnaudotas, tačiau Liepynės kapinėse, kurių plotas 49 hektarų, didžioji dalis teritorijos – neužlaidota.
„Nors vietos laidojimui šiuo metu Vilniuje yra pakankamai, Vilniaus savivaldybė ieško sklypų, kur galėtų būti įrengtos naujos kapinės“, – teigė G. Grubinskas.
Pastebima ir tendencija, kad populiarėjant kremuotų palaikų laidojimui auga kolumbariumų poreikis. Pavyzdžiui, Liepynės kapinėse kolumbariumas jau užpildytas.
Kolumbariumai Vilniaus savivaldybėje dar yra Kairėnų ir Sudervės kapinėse.
„Matant kremuotų palaikų laidojimo augimą ir kolumbariumų poreikį, šiuo metu Vilniaus savivaldybės įmonė „ID Vilnius“ projektuoja tipinį kolumbariumų dizainą, projekto sprendinius numatyta panaudoti planuojant kolumbariumų plėtrą“, – sakė G. Grubinskas.
Anot jo, kremuotų palaikų laidojimas sudaro apie pusę visų laidojimų. Tiesa, dažnai artimieji pasirenka kremuotus palaikus laidoti šeimos kapavietėje, o ne kolumbariume.
Esamuose kolumbariumuose sostinėje palaidojama po maždaug 20 mirusiųjų per mėnesį.
Kaune kol kas vietų stygiaus kapinėse problema neidentifikuojama, nekalbama ir apie naujų plotų paieškas.
Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna teigė, kad Kauno mieste vietų laidojimui šiuo metu netrūksta.
„Naujos kapavietės formuojamos Vainatrakio kapinėse: iš 40 hektarų teritorijos šiuo metu naudojami 6 hektarai ploto. Taip pat numatyta galimybė plėstis dar tiek pat. Vainatrakio kapinėse laidojama dviejų tipų kvartaluose: standartiniame ir investiciniame“, – paaiškino R. Čėsna.
Kitose miesto kapinėse laidojimas vykdomas tik į esamas šeimos kapavietes.
