Į LRT GIRDI kreipėsi sunerimęs pamario gyventojas, mat Tyrų pasivaikščiojimo take pastebėjo nušienautus į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus pajūrinius sotvarus. Teritoriją prižiūrintys miškininkai sako, kad šienavimas nekenkia, čia dar svarbesnis – retų paukščių apsaugos projektas.
Priekuliškis Kęstutis sako dažnai išeinantis pasivaikščioti Kliošių kraštovaizdžio draustinyje esančiu Tyrų pasivaikščiojimo taku. Pelkėta vieta patraukli augti pajūriniams sotvarams. Bet vyras pastebėjo, kad kai kurie jų – nušienauti.
„Labai keista, kad šienaujant šį taką ir vykdant grunto tvirtinimo darbus niekas, atrodo, nežinojo, kad čia yra Raudonosios knygos augalai, pajūriniai sotvarai, kurie čia turi vienintelę didžiausią Lietuvoj augimvietę ir, deja, vietomis jie užpilti, o dabar matosi, šviežiai dalgiu pažeisti“, – piktinasi vyras.
Šiuos miškus prižiūri Kretingos regioninio padalinio miškininkai. Apie saugomus pajūrinius sotvarus jie sako žinantys, bet teritorijoje vykdomas ir kitas projektas, kuriuo saugoma meldinė nendrinukė.
„Meldinė nendrinukė yra įtraukta į Europos saugomų buveinių direktyvą, o pajūrinis sotvaras yra tiktai mūsų Raudonosios knygos augalas, tai mes ten ir šienavome tik epizodiškai, tose vietose, kur to sotvaro yra minimaliai. <...> Šienavimas sotvarui visiškai nekenkia, jis labai sėkmingai plinta ir dauginasi nušienautose vietose“, – paaiškina Kretingos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Sigitas Kupšys.
Priekuliškis Kęstutis sako netoliese augęs, čia pažino gamtą, pamatė pirmuosius retus paukščius – tetervinus, jūrinius erelius.
„Šitose apylinkėse gyveno didysis apuokas – tinkamos buveinės. Būtent jam yra kenksmingas didelis žmonių lankymas, bet į tai tiesiant tą taką niekas neatsižvelgė“, – akcentuoja jis.
Miškininkai teigia, kad jokie nauji takai čia netiesiami. Kaip tik sudaroma galimybė pažinti natūralią gamtą.
„Gal kokiais 2004 metais darytas įvažiavimo kelias į dalį miško iki draustinio, vienoje dalyje tiesiai nuo Vilhelmo kanalo. Ir viskas, kelias užsibaigia, toliau viskas buvusiais natūraliais miško keliukais“, – tikina S. Kupšys.
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras parengęs maršrutą, kuriuo einant galima susipažinti su pamario paukščiais.
„Mūsų paukščių takai tęsiami būtent šituo pasivaikščiojimo taku iki pat Kuršių marių, iki bokštelio. <...> Tiesiog sudėliojome tuos 20 kuoliukų informacinių, tai tiek jų ir yra, ir nieko papildomai kažko daugiau tikrai nevykdome“, – sako Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro atstovė Gintarė Atkočiūnė.
Pažintinis takas prasideda Drevernos uoste ir tęsiasi kelis kilometrus mišku iki marių.
