Kai kurie būsimi naujojo Seimo nariai į parlamentą ateina su spalvinga praeitimi. LRT.lt apžvelgia jų nusikaltimus, prasižengimus ir kitas dėmes ant mandato. Itin dažnai politikų kelyje pasipainiodavo su alkoholiu susijusių skandalų.
Nusikaltimai ir teistumai
Tomas Domarkas („Nemuno aušra“) biografijoje turi 4 nusikalstamas veikas ir 3 teistumus: 2009 metais dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo, 2015 metais dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tais pačiais metais vėl dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo.
Visi šie nusikaltimai pripažinti tyčiniais, du iš jų pripažinti kaip nesunkūs, vienas – apysunkis, o paskutinis – sunkus. Žinoma, kad 2015 metais T. Domarkas nuteistas už tai, kad kartu su bendrininku sumušė du žmones – vieną nutempė prie dviejų automobilių ir prispaudė, o vėliau keletą smūgių sudavė kitam žmogui ir jį suspardė. Nukentėjusieji buvo darbininkai, važiavę per įmonės teritoriją. Kitoje byloje T. Domarkas buvo nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo, kai apgaule kitų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – siekė neteisėtai kitos įmonės naudai panaikinti prievolę sumokėti PVM.
„Mano keturi lengvi arba buhalteriniai dalykai – parodykit man nors vieną verslininką, kuris nėra padaręs nusižengimo. Jei čia tokių yra, atsistokite. Nematau nė vieno, kuris nėra padaręs nusižengimo“, – prieš antrąjį turą debatuose savo praeitį komentavo pats T. Domarkas.
Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija, LSDP) 2010 m. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso jam dirbant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, perkant graužikų naikinimo paslaugas.
Artūras Zuokas („Laisvė ir teisingumas“) 2003 m. pripažintas kaltu dėl bandymo per rinkimus papirkti savivaldybės tarybos narį.
Partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio byla šiuo metu svarstoma Vilniaus apygardos teisme, jis kaltinamas neapykantos kurstymu žydų atžvilgiu dėl savo pasisakymų socialiniuose tinkluose. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, balandžio mėnesį R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato.
Alkoholio tvaikas
Vitalijus Šeršniovas (išsikėlė pats, anksčiau buvo Darbo partijos narys), dirbdamas Utenos savivaldybės vicemeru 2022 metais vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,43 promilės girtumas. Politikas pripažino savo kaltę, sakė, kad pats matavosi blaivumą ir gavo kitokius rezultatus.
„Po gan ilgo laiko savaitgalį reikėjo šiek tiek „atsipalaiduoti“, – tuomet teigė jis.
Česlavas Olševskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga) biografija švari, tačiau jo buvusi patarėja Ana Ancevič prisipažino, kad per 2020 m. rinkimus 4 rinkėjus papirko alkoholiu tam, kad jie balsuotų už partiją ir būtent Č. Olševskį.
Linas Balsys (LSDP) 2017 metais įpūtė net 1,82 promilės į žurnalistų alkotesterį, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kolegos minėjo, kad Seime išgėręs jis esą lankosi dažnai.
Rimantas Sinkevičius (LSDP) 2010 metais žurnalistų buvo pastebėtas neblaivus Seime, buvo pastebėtas nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, o kabinete – tušti viskio ir degtinės buteliai.
Ramūnas Vyžintas (LSDP) 2008 metais pateko į Panevėžio spaudos akiratį dėl to, kad į miesto tarybos posėdį atsinešė alkoholio, tiesa, paneigė, jog jo gėrė pats.
Etikos dėmės
Kęstutis Bilius („Nemuno aušra“) buvo per plauką nuo pašalinimo iš šių metų rinkimų kovos po to, kai paaiškėjo, jog jis dirbo okupuotos Lietuvos Valstybės saugumo komitete (KGB). Tačiau teismas konstatavo, kad K. Bilius atliko pagalbines funkcijas ūkinėje srityje, o toks asmuo negali būti laikomas kadriniu šios tarnybos darbuotoju.
Dainoras Bradauskas („Nemuno aušraׅ“) 2017 metais buvo atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo pareigų po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba supažindino finansų ministrą su medžiaga apie slapta įrašytus jo pokalbius su buvusiu verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu, kuris savo ruožtu nuteistas už korupciją.
Žiniasklaidoje nuskambėjo tai, kad D. Bradauskas vartojo daug rusiškų necenzūrinių žodžių, žargonų („dedam skersą, pacherinau, prišugalinau“), rodė aiškią nepagarbą aukščiausiems valstybės politikams, pareigūnams bei institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo. Pokalbiuose buvo vartoti tokie žodžiai, kaip „aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“ ar skambus pasisakymas apie dabartinį vieną socdemų lyderį G. Palucką: „Norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra.“
Artūrui Skardžiui („Nemuno aušra“) grėsė apkalta 2018 metais, buvo siūloma, kad jis galėjo sulaužyti priesaiką ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją, kai jo šeimos nariai išskirtinėmis sąlygomis išnuomojo žemės sklypus vėjo jėgainėms, o pats Seimo narys teikė įstatymų pasiūlymus energetikos srityje.
Jaroslavas Narkevičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga) įvykdė tarnybinės etikos pažeidimą po to, kai komandiruotės metu vakarieniavo valstybės įmonės sąskaita. 2022 m. Valstybinė statybų priežiūros ir teritorijų planavimo inspekcija (VTPSI) J. Narkevičiaus kieme aptiko savavališkai pastatytą statinį.
Saulius Bucevičius („Nemuno aušra“) buvo kaltinamasis skandalingoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, jis buvo kaltinamas melagingai liudijęs apie partijos finansų kilmę. Vis tik vėliau politikas buvo išteisintas.
„Čekiukų“ skandale įsipainioję politikai
Septyni savivaldos ir parlamento lėšų tyrime „Skaidrinam“ figūravę politikai taps Seimo nariais, daugiausia – keturi jų – LSDP gretose.
Viena jų – 4 numeriu socialdemokratų sąraše išreitinguota Rasa Budbergytė. Ši socialdemokratė pateikė iš 14 skirtingų mokėjimo kortelių apmokėtus degalų čekius, tačiau pati visai nevairuoja.
Kita kandidatė – 7 numeriu išreitinguota socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Tikrinant Seimo narių parlamentines išlaidas buvo išsiaiškinta, jog Seimo narė nusipirko kompiuteriniams žaidimams skirtą kompiuterį „Legion 5 Pro“. Tuo metu skaičiuojant pirkinius iš Seimo sandėlio paaiškėjo, jog D. Šakalienė suvenyrams išleido daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Tarp šių 9 tūkst. pirkinių buvo 600 pakuočių kavos, 146 kuprinės ir 14 šokdynių.
Tarp išrinktų socialdemokratų yra ir 21 skirtinga mokėjimo kortele už degalus atsiskaitinėjęs Akmenės rajono vicemeras Tomas Martinaitis. Žemaitijos šiaurinėje vienmandatėje išrinktas politikas vykstant ikiteisminiam tyrimui iš gautų 14,3 tūkst. eurų išmokų savo noru grąžino 2,6 tūkst.
Tuo metu Deltuvos šiaurinėje vienmandatėje išrinktas Arūnas Dudėnas per kadenciją Ukmergės savivaldybės taryboje 450 kartų pylėsi degalus.
Dabartinių valdančiųjų konservatorių sąraše 5 numeriu išreitinguota finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno tarybos nare kompensavosi transporto išlaidas tuo metu, kai už vairavimą išgėrus jai buvo atimta teisė vairuoti automobilį. G. Skaistė į savivaldybės biudžetą grąžino 14 tūkst. eurų.
Seimo narys Arūnas Valinskas likus kelioms dienoms iki termino pabaigos už parlamentines lėšas pirko daugiau kaip 2,6 tūkst. kainavusį „Lenovo Legion Pro 7“ su 16 colių monitoriumi ir supergalinga „Geforce RTX 4080“ vaizdo plokšte ir studijinį mikrofoną „Rode NT1“. Parlamentaras daugiamandatėje buvo išreitinguotas 14 numeriu.
Tuo metu Žaliakalnio vienmandatėje konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį įveikęs liberalas, kultūros ministras Simonas Kairys būdamas Kauno tarybos nariu prie išlaidų nepateikė jokių dokumentų.
