„Panašu, kad pagrindinis „Nemuno aušros“ pasiekimas buvo sukonsoliduoti protesto elektoratą“, – Seimo rinkimų rezultatus apibendrino politologas Ignas Kalpokas. Jo kolegės Ievos Petronytės Urbonavičienės nenustebino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sėkmė, tačiau, sako, šiuose Seimo rinkimuose būta ir netikėtumų. Politologo Ainiaus Lašo nuomone, po antrojo rinkimų turo LSDP Seime užsitikrins 43, konservatoriai 36, „Nemuno aušra“ – 22 vietas.
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) politologės Ievos Petronytės- Urbonavičienės nenustebino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sėkmė, tačiau šiuose Seimo rinkimuose būta ir netikėtumų.
„Kitų partijų pasiskirstymas duoda šiokį tokį netikėtumo efektą. Tarkime, didžioji intriga, kuri laikėsi iki paryčių – Laisvės partija ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS). Netikėtumo elemento taip pat buvo“, – apibendrino ji.
Kalbėdama apie „valstiečių“ partiją LRT TELEVIZIJAI ji teigė, kad koją galėjo pakišti sprendimas rinkimuose dalyvauti su Ignu Vėgėle bei jo komanda. Be to, pridūrė, kitos centro kairėje esančios partijos rinkėjams pasirodė patrauklesnės.
Vis dėlto, anot jos, dar anksti piešti aiškų būsimosios koalicijos paveikslą. Nors socialdemokratai bei Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sutarė formuoti valdančiąją daugumą, jiems reikės ir kitų politinių partnerių.
„Tikrai marga atrodo situacija, nuspėti galutinį balsų pasiskirstymą, apie koaliciją kalbant, pakankamai sunku. O kalbant apie tai, kas galėtų būti branduolyje, tai iš vienos pusės yra Liberalų sąjūdis, kurie laikosi centristinės pozicijos ir lyg nespjauna į koalicijos galimybę. <..> Iš kitos pusės – ir porą mandatų gavę tie patys 2016 metų partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija [Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga]“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Vakar LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė užsiminė, kad partneriais galėtų tapti ir LVŽS, tačiau politologė abejojo, ar vienoje koalicijoje galėtų dirbti R. Karbauskio „valstiečiai“ bei S. Skvernelio „demokratai“.
Pasak politologės, nauja Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno Aušra“ – rinkimų nugalėtoja, o jo paties intensyvus darbas su rinkėjais atnešė teigiamus rezultatus. I. Petronytė-Urbonavičienė svarstė, kad R. Žemaitaitis pelnė dalį protesto bei politika nusivylusių rinkėjų balsų.
LRT TELEVIZIJOS pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad nemažai partijų nesugebėjo peržengti nustatytos 5 proc. Seimo rinkimų kartelės, nors balsuojančiųjų už jas skaičius kiek paaugo.
Politologės teigimu, po antrojo rinkimų vaizdas vienmandatėse apygardose smarkiai neturėtų keistis. Tikėtina, anot jos, kad dar kiek sustiprės LSDP, „Nemuno aušros“ pozicijos.
„Konservatoriams keletą mandatų gali pavykti surinkti, bet tikrai ne tiek, kiek išėjo į antrąjį turą, nes tas balsavimas prieš juos yra tikrai gajus“, – apibendrino ji.
Žemaitaitis susišlavė protesto balsus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas teigia, kad jis „Nemuno aušrai“ būtų prognozavęs keliais procentais mažiau balsų, nei šie surinko Seimo rinkimuose. I. Kalpokas LRT RADIJUI teigia, kad partijai pavyko gauti protesto balsų.
„Panašu, kad pagrindinis „Nemuno aušros“ pasiekimas buvo sukonsoliduoti protesto elektoratą“, – teigia politologas.
Kitos politinės jėgos, siūlančios radikalesnę ideologinę alternatyvą, surinko vos 1-2 proc., o Remigijui Žemaitaičiui pavyko pritraukti šiuos rinkėjus.
„Panašu, kad toks pyktis ir kartais nepraustaburniškumas uždirba rezultatus“, – pažymi I. Kalpokas.
Jis aptarė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezultatus rinkimuose.
„Vakarų Lietuvoje buvo šiek tiek nuvalgyta paramos nuo „valstiečių“. Iš dalies tuo būtų galima šios partijos arba jungtinio sąrašo prastoką rezultatą paaiškinti“, – mini politologas.
LVŽS lyderio nerami retorika ir Vėgėlės sėkmė
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros lektorius, politologas Mindaugas Norkevičius sako, kad, LVŽS rezultatams rinkimuose neblizgant, R. Karbauskis griebėsi skambių žodžių ir užsiminė apie pasitraukimą iš partijos lyderio pozicijos. Visgi LVŽS pakliuvus į Seimą, nors ir per plauką, R. Karbauskio pasitraukimo klausimas greičiausiai nebus kvestionuojamas, mini politologas.
„Pati Ramūno Karbauskio retorika atrodė pakankamai neramiai“, – LRT RADIJUI sako M. Norkevičius.
Užtat Ignas Vėgėlė pasirodė sėkmingai – iš 141 vietos jungtiniame sąraše pakilo iki 2-osios. Visgi I. Vėgėlės atvejis nėra kažkuo išskirtinis, tai yra paskutinės vietos sąraše fenomenas Lietuvos rinkimų sąrašuose, pastebi M. Norkevičius.
„Laisviečių“ fiasko ir atsitiesę liberalai
Laisvės partijai nepakliuvus į Seimą, politologas I. Kalpokas teigia, kad geromis emocijomis ir entuziazmu vedina partija prasiskynė kelią prieš 4 metus, bet dabar to nepakako.
„Pati partija sukėlė savo rėmėjams didelius lūkesčius. Natūralu, kad su tokio dydžio frakcija, kokią turėjo, negalėjo tų lūkesčių pateisinti.
Kadangi jie taiko į gana jauną elektoratą, greičiausiai kantrybės jų rinkėjams pritrūko. Dalis žmonių, kurie balsavo [už Laisvės partiją] prieš 4 metus, pavyzdžiui, tiesiog neatėjo balsuoti. Pusė balsų, kurie buvo surinkti prieš 4 metus, buvo prarasti“, – kalba I. Kalpokas.
Tuo metu Liberalų sąjūdis įsitvirtino kaip politinė jėga Vilniuje. „Paradoksalu, kad jie nebuvo stiprūs Vilniuje nuo pat tada, kai Remigijus Šimašius su kompanija atsiskyrė ir įkūrė tai, kas vėliau tapo Laisvės partija. Dabar tas revanšas turėtų būti saldus“, – nurodo politologas.
Anot jo, už Liberalų sąjūdį balsavo liberalių pažiūrų žmonės, norintys, kad jų pasirinkta politinė jėga pakliūtų į formuojamą koaliciją. I. Kalpokas tai apibūdino kaip strateginį balsavimą.
TS-LKD ir socdemų pasirodymas Kaune
Politologai aptarė, kaip balsai pasiskirstė didžiuosiuose miestuose. Pašnekovai sutaria, kad socialdemokratai iškovojo istorinį palaikymą Kaune, pasiviję TS-LKD.
„Didieji miestai yra mėlyni – nudažyti Tėvynės Sąjungai naudojama ženklinti spalva. Socdemai pasirodė pakankamai gerai, ypač Kaune, kur istoriškai jie nebūdavo ypač stiprūs. Bet panašu, kad Tėvynės Sąjunga išlaikė savo elektoratą miestuose. Taip pat Liberalų sąjūdis sutvirtino [pozicijas], o socdemai sustiprėjo, bet ne tiek, kad galėtų sakyti, jog miestai tampa jų kažkokia stipresniąja vieta“, – įvertina I. Kalpokas.
Vienmandačių sąrašų rezultatai Kaune M. Norkevičiaus nenustebino, nes visose apygardose dominuoja TS-LKD atstovai. „Gal labiau stebina, kad į antrąsias pozicijas patenka socialdemokratų atstovai. Vertinant kelių kadencijų perspektyvą taip nėra buvę, kad socialdemokratai turėtų aiškesnes pozicijas Kaune“, – sako politologas.
Akibrokštas – Kaune Panemunės apygardoje, kur trys kandidatai pateko į antrąjį turą, nes antrą ir trečią vietą užėmę politikai surinko vienodą skaičių balsų.
„Greičiausiai Panemunės apygardoje bus perskaičiuojami balsai, nes turbūt net istoriškai žiūrint į tą vienodą balsų skaičių net iš tikimybių pusės yra pakankamai sudėtinga surinkti. Po perskaičiavimo galbūt ir matysime realų rezultatą, kas kartu su TS-LKD atstove Gintare Skaiste susirungs antrajame ture“, – teigia M. Norkevičius.
Kalbant apie partijų lyderius, Gabrielius Landsbergis pasirodė Kauno Žaliakalnio apygardoje – jis antrame ture susirungs su liberalu Simonu Kairiu. I. Kalpoko vertinimu, G. Landsbergio „nureitingavimas“ yra reikšmingas būsimų TS-LKD partijos pirmininko rinkimų fone.
„Turime įsiterpusį Lauryną Kasčiūną. Jo populiarumas yra aiškus. Kalbant apie vienmandatę, <...> [G. Landsbergio] pasirodymas gana vidutiniškas. Šiuo atveju agitacijos paties vienmandatininko, lankymosi nelabai buvo, tai balsavimas buvo iš inercijos“, – sako I. Kalpokas.
Nerimą kelia jaunų politikų nesėkmė
Klaipėdos universiteto (KU) sociologas, politologas Vaidutis Laurėnas kalbėdamas LRT RADIJO laidoje pastebėjo, kad lietuviams būdinga per didelė kritika valdantiesiems, Seimo rinkimai tai darkart įrodė.
„Vienas dalykas, kuris mane truputį suneramino, tai jaunosios kartos politikų atėjimas. Kaip bekalbėtume apie Laisvės partiją, tai buvo jaunų žmonių susibūrimas, iš jų galėjo išaugti vienas kitas politikas, gal net valstybininkas, gerąja žodžio prasme. Kartų kaita, kuri prasidėjo 2020 metais, ypatingai su šios partijos atėjimu, truputį stabtelėjo“, – kalbėjo jis.
V. Laurėnas, paklaustas apie radikalesnių partijų fiasko, svarstė, kad visuomenėje ryškaus palaikymo joms nėra. Visuomenė, anot jo, nėra tokia radikali, nors ateityje situacija gali keistis.
„Visada juokauju, kad demokratija nugalėjo, jeigu atėjo daugiau kaip pusė gyventojų“, – kalbėjo sociologas apie rinkėjų aktyvumą, kuris, lyginant su kitomis, ypač šiaurės Europos, išlieka mažas, nors nuo praėjusių Seimo rinkimų kiek padidėjo.
Skaičiuoja, kad po antrojo turo socdemus ir konservatorius skirs 7 vietos Seime
Kauno technologijos universiteto (KTU) politologas Ainius Lašas, LRT TELEVIZIJAI teigė, kad Seimo rinkimuose bendros tendencijos buvo aiškios, tačiau keli dalykai nustebino. Vienas jų – silpnesnis, negu prognozuota, LVŽS pasirodymas bei Laisvės partijos nesėkmė.
„Visada atrodė, kad jie turi rimtesnius šansus“, – svarstė jis, pridūręs, kad šįkart jų rinkėjai prie balsadėžių neatėjo.
A. Lašo nuomone, po antrojo rinkimų turo LSDP Seime užsitikrins 43, TS-LKD 36, „Nemuno aušra“ – 22 vietas.
Paklaustas apie būsimą koaliciją politologas LRT TELEVIZIJAI teigė, kad vien socialdemokratų, S. Skvernelio „demokratų“ bei „Nemuno aušros“ gali nepakakti, gali reikėti ir pavienių į Seimą prasimušusių politikų įsitraukimo. A. Lašas taip pat skeptiškai vertina Liberalų sąjūdžio norą jungtis prie daugumos. Pati V. Blinkevičiūtė yra minėjusi, kad tikisi apsieiti be šios partijos paramos.
Kalbėdamas apie R. Žemaitaičio sėkmę Seimo rinkimuose A. Lašas pastebėjo, kad aktyvumas apygardoje, kurioje jis kandidatavo, išaugo maždaug 7 proc., tai rodo akivaizdų šio politiko įdirbį, kuris pasiteisino. Politologas neabejoja, kad „Nemuno aušra“ – viena iš šių rinkimų nugalėtojų.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad tai nėra nauja politinė jėga, nes joje yra daug politikų, ne kartą jau keitusių partijas.
Politologas A. Lašas sutinka, kad „Nemuno aušra“ – vieno žmogaus partija, tačiau norint toliau sėkmingai vystyti partiją, lyderių reikės daugiau.
Politologas, kalbėdamas apie konservatorių rezultatus bei paklausdamas, ką rodo rinkėjų sprendimas aukščiau išreitinguoti Lauryną Kasčiūną, o ne partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, pastebėjo, kad pastarajam tai kelia šiokių tokių iššūkių bei rodo visuomenės palaikymą dabartiniam krašto apsaugos ministrui.
Skvernelio partija viršijo lūkesčius, o „valstiečių“ laukia sunkūs laikai
Pirmadienio spaudos konferencijoje S. Skvernelis minėjo, kad koalicijoje norėtų dirbti su socdemais ir liberalais. LRT TELEVIZIJOJE kalbėjusio A. Lašo nuomone, „demokratų“ lyderis dar viliasi perkalbėti V. Blinkevičiūtė, bet vargu ar ji pati tiki, kad galėtų dirbti su liberalais.
Paklaustas apie Vyriausybę ir svarbiausius postus A. Lašas svarstė, kad premjerės postas turėtų tekti V. Blinkevičiūtei, o Seimo pirmininko – antrai svarbiausiai koalicijos partijos, šiuo atveju, tikėtina, demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Ši partija, jo nuomone, viršijo lūkesčius.
„Rinkėjas kol kas yra išplaukęs, nenusistovėjęs“, – apie „demokratų“ rinkėjus kalbėjo jis.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius, apsilankęs LRT TELEVIZIJOS studijoje, abejoja, kad valdančiajai koalicijai formuoti užteks trijų partijų.
Kalbėdamas apie „valstiečių“ situaciją jis svarstė, kad partija, nors ir peržengė Seimo rinkimų kartelę, atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Partijos lyderis R. Karbauskis, pastebėjo, Seime nedirbs, kaip ir kitas ryškus LVŽS narys – Aurelijus Veryga, liksiantis Europos Parlamente. Politologo nuomone, partijai išlaikyti vienybę nebus lengva.
