Gamtininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai iš naujo Seimo tikisi pokyčių. Sako, dalis žadėtų keisti įstatymų liko nepakeisti, todėl pradėtus darbus turės pabaigti būsima valdžia. Reikės daugiau miškų priskirti saugotiniems, mažinti oro taršą, rasti būdų kaip išsaugoti pievas, mažinti Baltijos jūros taršą.
Per pastaruosius kelerius metus – visuomenės dėmesys kertamiems medžiams. Protestai dėl devynių brandžių medžių išsaugojimo ir dėl plynų miško kirtimų.
Dirbantys aplinkosaugoje sako – pačių seniausių miškų nebelikę daug. Neūkiniai miškai tesudaro šiek tiek daugiau nei dešimtadalį miškų ploto. Juos naikinant – įtaka klimatui, naikinamos gyvūnų rūšys.
„Net 10 proc. pasaulinės populiacijos peri Lietuvoje juodųjų gandrų, bet jų nuo nepriklausomybės pradžios, kaip rodo stebėjimai, kiekvienais metais mažėja. Kokia to priežastis? Tai mokslininkai kaip pagrindinę priežastį įvardina, kad tiesiog nebėra jiems kur perėti. Nebėra didelių medžių“, – pasakoja „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjas Mindaugas Survila.
„Vyrauja medienai skirti miškai. Tai net saugomose teritorijose, kuriose yra trečdalis miškų, tai du trečdaliai ten esančių miškų yra iš principo tie patys ūkiniai miškai, kuriuose tvarkomasi taip pat kaip už saugomų teritorijų su visais plyninančiais kirtimais“, – aiškina Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Pūlinys, kurį būtina gydyti – taip miškų kirtimus apibūdina gamtos saugotojai. Organizacijų atstovai viliasi, kad naujasis Seimas keis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir miškų įstatymus. Bus mažiau medienos, verslo lobizmo, perorganizuota Valstybinės miškų urėdijos veikla.
„Ką įpareigoja tas pats miškų įstatymas, tai Valstybinei miškų urėdijai veikti. Tiesą pasakius, įpareigoja daugiau ūkininkauti, nei saugoti“, – dėsto L. Paškevičiūtė.
„Miškai generuoja labai dideles lėšas, yra didžiulės pinigų apyvartos ir tai yra didžiulis interesas. Tad yra didžiulis interesas iš miško pramonininkų. Jie samdo labai gerus lobistus, kurie eina ir kasdien daro savo darbą, tiesiog eina pas sprendimų priėmėjus“, – teigia M. Survila.
M. Survila sako, kad bent 10 proc. miškų turi būti griežtai saugomi: „Tai, kaip biologai įsivaizduoja, kad tai būtų rezervacinės teritorijos, kurios yra paliktos tiesiog gamtai. Tik 10 proc. O 30 proc. – saugoma su pavėlintais kirtimais.“
Nevyriausybininkai tikisi daugiau dėmesio miškus saugantiems savininkams, kad gyventojai turėtų daugiau įtakos, ypač įgyvendinant planus valstybiniuose miškuose. Norima, jog būtų parengtas ne medieninės ekonomikos plėtros planas, keičiama ūkinė miškininkystė.
„Net galima išlaikyti tą patį gaminimo pajėgumą tiesiog panaudojant esamą medieną“, – atsako L. Paškevičiūtė.
Spręsti, pasak mokslininkų ir miestų tyrėjų, reikia ir oro taršos problemą. Sako, kad ji tęsiasi dėl statybų, pramonės ir namų ūkių veiklos.
„Jeigu mes norime nugyventi ilgesnį gyvenimą, mes turime stengtis mažinti oro taršą, nes oro tarša tiesiog konvertuojasi į mūsų prarandamus gyvenimo metus“, – įspėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
„Oro tarša yra specifinė tuo, kad svarbi kvėpavimo takams, (norint išvengti – LRT) astmos susirgimų, širdies kraujagyslių ligų, insultų“, – papildo „Vilnius TECH“ docentė Vaida Šerevičienė.
Kaip didžiausia oro taršos priežastis įvardijami augantys automobilių srautai. Dėl to, tikimasi per ketverius metus labiau išplėtoti viešąjį transportą, keisti požiūrį į naikinamus želdynus, kurie padeda mažinti taršą.
„Mes matome, kad įrenginėjamos automobilių stovėjimo aikštelės ten, kur turėtų būti poilsio zonos. Ir pačiame Vilniuje mes taip pat šiuo metu aktyviai aukojame želdynus“, – nuogąstauja J. Lavrinec.
Prie oro taršos prisideda ir reguliariai degantys sąvartynai. Miesto antropologė sako – jie tampa visuomenės pajuokos objektu.
„Per paskutinį pusmetį mes turėjome kelis stambius atvejus skirtinguose Lietuvos miestuose. Tai reiškia, kad galbūt vis dėlto reikia stiprinti kontrolę įvairių tokios paskirties ir apskritai pramoninės paskirties objektų, nesilpninti jos, kaip bent jau buvo daroma paskutinius ketverius metus“, – teigia ji.
Baltijos aplinkos forumas tikisi, kad naujasis Seimas atkreips dėmesį į žemės ūkio vykdomas veiklas. Pavyzdžiui, pievų naikinimą.
„Kasmet mes pievų prarandame po 25 tūkst. hektarų, tai yra maždaug kaip Kauno ir Klaipėdos miestų plotai bendrai sudėjus. Nuo įstojimo Europos Sąjungą (ES) praradome maždaug pusę milijono hektarų pievų“, – atskleidžia Baltijos aplinkos forumo direktoriaus pavaduotoja Rita Grinienė.
Todėl nevyriausybinės organizacijos lūkestis – skatinti gyvulininkystę, kai gyvuliai ganosi pievose. Aplinkosaugininkai sako, jog būtina imtis veiksmų ir dėl trąšų – Baltijos jūroje negyvoji zona yra viena didžiausių pasaulyje. Jos teritorija didesnė nei Lietuvos plotas. Vis dėlto, organizacijos didžiausia viltis – mažinti atskirtį tarp ūkininkų ir gamtininkų.
„Ir ūkininkai, ir aplinkosaugininkai iš tikrųjų apie tą patį kalba. Kad ūkininkai užaugintų daugiau derliaus, jiems reikia, jog žemė būtų derlinga, daug kitų dalykų. Mums reikia susėsti visiems. Tai politikams būtų lūkestis neskaldyti, nepriešinti“, – siūlo ji.
Baltijos aplinkos forumas pažymi – gamtos būklei blogėjant, anksčiau ar vėliau kalbėtis teks. Todėl diskusiją ragina pradėti dabar.
