Nors prieš trejus metus priimta įstatymo pataisa įpareigojo naminių gyvūnų šeimininkus ženklinti savo keturkojus, ne visi žmonės linkę tai daryti. Prieglaudos skundžiasi sulaukiančios daug neženklintų augintinių. Už gyvūnų ženklinimo kontrolę atsakingos savivaldybės reguliavimą vykdo skirtingai – vienos taiko prevencines priemones, kitos apskritai specialių ženklinimo kontrolės priemonių nesiima.
Pagal Gyvūnų Gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, įsigaliojusią nuo 2021 m. gegužės 1 d., katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per keturis mėnesius nuo jų atvedimo.
Tokia įstatymo pataisa priimta siekiant apsaugoti augintinius nuo galimų vagysčių, pagreitinti dingusių gyvūnų grąžinimą šeimininkams, skatinti atsakingą jų laikymą bei mažinti bendrą benamių gyvūnų skaičių Lietuvoje.
Vis dėlto prieglaudų atstovai sako, kad realybėje privalomas gyvūnų ženklinimas neveikia taip gerai, kaip norėtųsi. Prieglaudos „Lesė“, turinčios padalinių Vilniuje ir Kaune, direktorė Vesta Auškalnienė teigia, jog nėra kam kontroliuoti, ar gyvūnai ženklinti, todėl ir motyvacijos tam žmonės neturi.
„Nečipuoti gyvūnai – didelė problema. Tiesiog nesilaikoma įstatymo, o kas reguliuotų, sukontroliuotų – nėra. O kam čipuoti, jeigu vis tiek niekas nepatikrins. Arba sako: „Mano katė neina į lauką, kam man ją čipuoti.“ Žinot, čia toks požiūris ir atsakomybės stoka“, – teigia V. Auškalnienė.
Anot jos, neženklintais gyvūnais lengviau ir atsikratyti.
„Jei žmogus nori atsikratyti gyvūno, žinot, pabūna gyvūnas žaisliukas mažiems vaikams, o paskui išmeta jį į gatvę. Tai jei būtų čipuotas, nepatogu, o kai nečipuotas, tai patogu, niekas neatseks“, – pasakoja ji.
Prieglaudos „Tautmilės globa“ įkūrėja Tautmilė Stanevičiūtė tvirtina, kad apie pusė iš namų pabėgusių ir į prieglaudas patekusių gyvūnų būna nežymėti. Prieglaudos tokiu atveju pačios paženklina gyvūnus.
„Jei pas mus patenka nečipuotų, tai mes tada sučipuojam. Jeigu žmogus sako, kad trejus metus netyčia nespėjo, tai mes padarom už juos tą darbą. Man atrodo, kad kaip bereguliuosi, tiesiog daug žmonių dar yra nesąmoningi“, – savo patirtimi dalijasi prieglaudos steigėja.
„Tautmilės globos“ įkūrėja T. Stanevičiūtė sako, jog būna atvejų, kad pabėgusio neženklinto gyvūno šeimininkams tenka ieškoti ir savaitę.
Reguliavimu rūpinasi savivaldybės
Aplinkos ministerijos teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba rūpinasi gyvūnų globėjų, veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūra. Tuo tarpu savivaldybės kontroliuoja, ar privatūs šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus augintinius. Savivaldybės pačios vykdo reguliacijos politiką.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja komunikacijai Indrė Vilūnienė sako, kad gyvūnų ženklinimo kontrole rūpinasi savivaldybių administracija, nors pagal įstatymą tai turėtų daryti merai.
„Įstatyme nenumatyta galimybė pavesti šią funkciją vykdyti jokiam kitam savivaldybės administracijos darbuotojui, tačiau pačiam važinėti ir kontroliuoti šį procesą merui yra neįmanoma“, – teigia I. Vilūnienė.
Anot jos, šiuo metu yra rengiamas naujas įstatymo pakeitimo projektas, kuris turėtų tiksliau reglamentuoti kontrolės veikimą ir pavesti ją vykdyti savivaldybės administracijoms.
Pačios savivaldybės sako atliekančios kontrolės funkciją skirtingai.
Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas sako – ar gyvūnai paženklinti Vilniuje patikrinama tik tuo atveju, jei gaunamas skundas dėl blogo elgesio su gyvūnais.
„Savivaldybės pareigūnai, tikrindami situaciją pagal gaunamus skundus dėl kitų su gyvūnų laikymu susijusių taisyklių galimų pažeidimų, tuo pačiu patikrina, ar gyvūnai yra registruoti. Jei registracija nėra atlikta, pirmiausia asmuo informuojamas apie pareigą tai padaryti, nustatomas terminas, per kurį asmuo pasižada atlikti gyvūno ženklinimą ir registravimą. Praėjus terminui, pareigūnai dar kartą tikrina situaciją, ir jei registracija vis dar nebūna atlikta – taikoma administracinė atsakomybė“, – teigia G. Grubinskas.
Pasak jo, specialios gyvūnų ženklinimo patikrinimo akcijos Vilniaus mieste nėra organizuojamos.
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis sako, jog savivaldybė taip pat patikrina, ar gyvūnas ženklintas, jei gaunamas skundas dėl netinkamo elgesio su gyvūnais. Jei jis neženklintas, skiriama bauda iki 230 eurų.
Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič nurodo savivaldybės vykdomas prevencines priemones.
„Vykdomos prevencinės priemonės, kurių metu savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai vykdo patikrinimus, ar naminiai gyvūnai yra paženklinti ir registruoti. Tuo pačiu informuoja gyventojus apie ženklinimo svarbą ir teisinius reikalavimus“, – pasakoja ji.
J. Gulbinovič žada, kad savivaldybė vykdys gyventojų šviečiamąsias kampanijas.
„Savivaldybė, siekdama, kad vis daugiau gyvūnų būtų tinkamai paženklinti ir registruoti, kartu didinant gyventojų atsakomybę už jų augintinius, yra numačiusi naują viešinimo kampaniją, kurios metu gyventojams bus teikiama kuo aiškesnė informacija apie gyvūnų ženklinimo svarbą, teisines pasekmes, susijusias su nepaženklintais gyvūnais“, – sako ji.
Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos teigimu, Vilniaus rajonas susiduria su neženklintų gyvūnų antplūdžiu iš miesto.
„Vilniaus rajonas susiduria su beglobių gyvūnų problema, kai augintinius Vilniaus rajono teritorijoje palieka sostinės gyventojai. Dauguma surastų beglobių gyvūnų neženklinti. Tokia situacija ne tik kelia iššūkių gyvūnų gerovei, bet ir apsunkina jų grąžinimą savininkams. Verta pažymėti, kad Vilniaus rajono teritorijoje rasti beglobiai gyvūnai nebūtinai yra rajono gyventojų“, – esamą situaciją apibūdina J. Gulbinovič.
Remiantis Žemės ūkio duomenų centro pateikiama informacija, 2023 m. daugiausia paženklintų gyvūnų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje – 20 proc. visų registruotų gyvūnų. Vis dėlto Vilniaus rajone ženklintų gyvūnų mažiau nei Kauno rajono savivaldybėje, Kauno rajone paženklinta 3 752 gyvūnais daugiau nei Vilniaus rajone.
Iš viso registruotų gyvūnų augintinių skaičius Lietuvoje šių metų sausio 1 d. siekė 381 774. Per 2023 m. paženklinti 59 188 augintiniai. Per 2020 m., kai šunų, kačių ir šeškų ženklinimas nebuvo privalomas, paženklinti 35 360 augintinių.
Nors prieglaudos skundžiasi vis dar nemaža neženklintų augintinių dalimi, „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ įkūrėja ir vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė džiaugiasi gerėjančiomis tendencijomis.
„Žinoma, neženklintų gyvūnų vis dar pasitaiko gana dažnai, bet mes ir nesitikime, kad vieną dieną situacija ims ir stebuklingai pasikeis, ypač kaimo vietovėse. Tad džiaugiamės, kad bendrai situacija gerėja ir atsekamų gyvūnų daugėja“, – sako ji.
Nors įstatyme numatyta, kad savivaldybių merai prižiūri, ar gyvūnai jų savivaldybėse ženklinami, realybėje šis kontrolės mechanizmas neveikia, o priežiūrą savivaldybės vykdo savo nuožiūra. Tokiu atveju nėra užtikrinama reikiama kontrolė ir dalis žmonių išvengia atsakomybės dėl neženklintų gyvūnų.
