Tyrimas rodo, kad tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi pasiruošęs atsargų ekstremalioms situacijoms. Septyni iš dešimties gyventojų tokių atsargų neturi. Ekspertai atviri – pasiruošimo lygis yra žemas, o įvairių atsargų gali prireikti ne tik karo atveju, bet ir užklupus įvairioms gamtos stichijoms.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 7–19 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, jos metu apklausta 1 018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
Apklausos metu gyventojų buvo prašoma pasakyti, ar jie yra pasiruošę ekstremalioms situacijoms atsargų, nes įvykus kokiai nors ekstremaliai situacijai maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos ir jų tiekimas gali būti sutrikęs. Taip pat gali būti ir kitų sutrikimų, pavyzdžiui, kurį laiką nebus elektros, todėl tokiems atvejams reikia turėti pasiruošus atsargų bent 72 valandoms, kol bus pradėta tiekti pagalba.
Tyrimas parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ar namų ūkis turi pasiruošęs atsargų tokioms ekstremalioms situacijoms. Septyni iš dešimties (68 proc.) šalies gyventojų atsakė, kad jų namų ūkis neturi pasiruošęs tokių atsargų.
Dažniau atsargų ekstremalioms situacijoms yra pasiruošę vyresni nei 50 metų žmonės (29 proc.), didmiesčių gyventojai (34 proc.), respondentai su didžiausiomis (virš 1 800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (30 proc.), vadovai (35 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina gerai (33 proc.).
Rečiau paruoštų atsargų turi respondentai su mažiausiomis (iki 1 100 eurų) šeimos pajamomis (75 proc.), pensininkai (72 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (77 proc.), vieniši gyventojai, kai namų ūkį sudaro vienas asmuo (74 proc.).
Ekspertai atviri – pasiruošimas prastas
Tai, kad beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų nėra pasiruošę atsargų ekstremalioms situacijoms, Lietuvos šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro metodininko Gedimino Armonavičiaus nestebina.
„Žmonėms atrodo, kad karas vyksta kažkur toli. Maža dalis pasiruošia, nes turi kokios nors patirties – iš giminių, iš praeities, mato istorines tendencijas, o kiti pasimauna ant priešiškos jėgos dezinformacijos, kad grėsmė išgalvota, kad žiniasklaida kelia erezijas ar baimes, kad kažkam tai naudinga“, – LRT.lt sakė G. Armonavičius.
Gaisrinės ir civilinės saugos specialistas Saulius Zabulėnas mano, kad tikrasis pasiruošimo lygis yra gerokai mažesnis: „Žmonės galvoja, kad yra pasiruošę. Jei gyventojų pasiruošimą vertintume iš specialisto, ekspertinės pusės, manau, šis skaičius būtų kur kas žemesnis.“
Gal mums dar nėra taip blogai, kad toks prastas pasirengimas?
S. Zabulėnas
„Gal mums dar nėra taip blogai, kad toks prastas pasirengimas“, – svarstė S. Zabulėnas.
Tiesa, atkreipė dėmesį šaulys G. Armonavičius, ruošdamiesi ekstremalioms situacijoms, neturime galvoti tik apie karą – atsargų gali prireikti ir įvairių gamtos stichijų metu, nutikus kitoms nelaimėms. Pasak jo, 60 proc. pasiruošusių gyventojų jau būtų geras skaičius, o dar daugiau Lietuvą priartintų prie idealios valstybės.
„Kol kas per daug gerai gyvename, neturime tokių stiprių patirčių. Tų X dienų yra buvę, bet žmonės jų nepajuto arba pajuto tik tam tikrose vietose.
Visada primenu Izraelį – jei mes, kaip valstybė, kaip piliečiai, sugebėtume pasiruošti kaip Izraelis, įvairios X dienos nebūtų tragedijos, o mechanizmai veiktų idealiai. Turėtų būti 60–70 proc. pasiruošusių žmonių, o likusiais 30 proc. mes jau pasirūpinsime“, – sakė G. Armonavičius.
Išsilepinome visuomenę?
Gaisrinės ir civilinės saugos specialistas S. Zabulėnas sutinka, kad šimtaprocentinio visuomenės pasiruošimo niekada nebus. Nors daliai visuomenės dėl finansinės padėties lengviau pasiruošti atsargų, S. Zabulėnas nemano, kad finansai – pagrindinė nepasiruošimo priežastis.
Pasak jo, kiekvienas gali pasiruošti bent minimaliai – žvakių, degtukų, kruopų, vandens atsargų.
„Tai nėra brangios priemonės, kurių nebūtų galima sukaupti bent trims, keturioms paroms ar savaitei. (...) Po truputį tikrai galima kaupti“, – LRT.lt pažymėjo S. Zabulėnas.
Civilinės saugos eksperto teigimu, taip pasiruošusių žmonių skaičių būtų galima padidinti bent dvigubai. Tačiau svarbu, kad vyktų gyventojų švietimas, jie būtų supažindinami su pasiruošimo būtinybe.
Šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro metodininkas G. Armonavičius taip pat nemano, kad žmonių nepasiruošimą lemia piniginis aspektas – yra įvairių nemokamų mokymų, o pasiruošti pagrindinius daiktus ir produktus nekainuoja daug.
Mes patys truputį kalti, kad išsilepinome visuomenę.
G. Armonavičius
G. Armonavičiaus vertinimu, žmonių atsainumą veikia Rusijos skleidžiama dezinformacija ir pačių žmonių požiūris.
„Mes patys truputį kalti, kad išsilepinome visuomenę. Antras momentas – priešiškų pajėgų veikla. Rusija deda didžiulius pinigus, kad paniekintų valstybę, jos pasirengimą, demotyvuotų žmones. Tai sudedamoji karo dalis. Trečia – asmeninės žmonių patirtys“, – vardijo šaulys.
Svarbiausia – šeimos planas, turėti degalų
G. Armonavičius pažymėjo, kad, galvodami apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, žmonės neretai galvoja apie karą. Tačiau daug iššūkių gali sukelti ir gamtos stichijos, įvairios nelaimės, pavyzdžiui, vėtros.
„Įvairūs iššūkiai, kataklizmai ir pasauliniai veiksniai niekada nesibaigs. Jie yra stabilūs kaip kylanti saulė“, – LRT.lt teigė šaulys.
Svarbu, kad gyventojai būtų susipažinę su pirmosios pagalbos pagrindais, turėtų išgyvenimo įgūdžių, gebėtų elgtis ekstremalių situacijų metu. Tačiau visų pirma kiekviena šeima turėtų būti sudariusi savo planą, kaip elgtųsi esant tam tikroms situacijoms.
„Dauguma sako, kad nelaimės atveju važiuotų pasiimti savo vaikų, bet atsiminkite, kad tokių kaip jūs būtų šimtai tūkstančių. Kiekviena šeima turi turėti savo planą ir resursų. Pirmiausia – visada turėkite degalų tūkstančiui kilometrų.
Vadinasi, visada važinėjate apypilniu baku, dar turite 20–30 litrų degalų namuose. Tuomet kol nepasiruošęs pilietis važiuos į degalinę, mušis dėl penkių litrų ir praras savo brangiausią laiką, jūs pasieksite namus. O laikas yra išgyvenimas“, – pabrėžė G. Armonavičius.
Kol nepasiruošęs pilietis važiuos į degalinę, mušis dėl penkių litrų ir praras savo brangiausią laiką, jūs pasieksite namus.
G. Armonavičius
Turėdami pakankamai degalų, gyventojai gali greičiau judėti ir galbūt išvengti susidariusių spūsčių. Svarbu ir tai, kad gyventojai būtų susipažinę su kelių tinklu, žinotų šalia esančius keliukus, kuriais būtų galima apvažiuoti pagrindinius kelius.
Vaistinėlėje – vartojami vaistai, turniketai
Ekstremalių situacijų metu būtina turėti tam tikrų resursų namuose. Visų pirma, nuosavame name turėtų būti įrengtas generatorius, kuris leistų išgyventi mažiausiai 10 dienų, sakė šaulys G. Armonavičius. Kaip antras resursas turėtų būti įrengtas ir dujų šaltinis.
Namuose taip pat turėtų būti paruoštų maisto atsargų. Tai individualu, tačiau maisto produktai turėtų būti ilgai negendantys, juos reikėtų vis peržiūrėti ir, baigiantis galiojimui, atnaujinti.
Šalia maisto produktų – atnaujinta vaistinėlė. Šaulys G. Armonavičius pataria įsigyti tokių vaistų, kurių prireikia nuolatos, pagalvoti apie lėtines ligas ir alergijas. Pagal tai reikėtų sukomplektuoti vaistinėlę savo šeimai. Be vaistų, svarbu turėti turniketų, tvarsčių, binto, pleistrų.
„Nereikia vaistų prisipirkti metams, bet svarbu, kad jų užtektų mėnesiui. Per mėnesį sistema stabilizuotųsi, o pasiruošęs žmogus neapkrautų veikiančios sistemos, tai leistų teikti pagalbą tiems, kurie tikrai negali savimi pasirūpinti, yra sunkiai sužeisti, reikalauja gyvybinių funkcijų palaikymo.
Tada su minimaliais sužeidimais tikrai gali išgyventi, neapkrauti sistemos tuo metu, kai gelbės labiau nukentėjusius ar labiau pažeidžiamas grupes“, – vardijo G. Armonavičius.
Ar tapsi našta, ar pagalba?
Šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro metodininkas G. Armonavičius pataria – ruošiantis ekstremalioms situacijoms, reikėtų įsivaizduoti, kad joms nutikus pagalbos nesulauktum. Taip lengviau suprasti, ką reikėtų būti pasiruošus.
„Reikia išmokti galvoti, kad jūs liekate vienas su savo namų ūkiu – nebelieka nei degalinių, nei vaistinių, ligoninė jūsų nepriims, nes bus daug sunkiai sužeistų žmonių, kurie guli išoperuoti, kuriems pagalbos reikės pirmiau“, – vardijo šaulys.
Žinoma, tęsė jis, ir karo ar nelaimės atveju ligoninės veiktų, tačiau pagalbos reikėtų tūkstančiams žmonių, o valstybės ištekliai – ne begaliniai.
„Jei gyventojas bus pasiruošęs, jis sistemai padės, nebus našta. Įsivaizduokite, jei ekstremalios situacijos metu persipjovei pirštą ir skambini greitajai, kad sustabdytų kraujavimą. Būna tokių atvejų. Tačiau greitoji tave pastatys į 150 vietą.
Jei nesusistabdysi kraujavimo, kad ir kaip ciniškai skambėtų, mirsi nuo piršto įpjovimo, nes nemokėjai susistabdyti kraujavimo. Pagalvokime, pas ką greitoji važiuos pirmiau – pas žmogų, kuriam nutraukta koja, ar pas tą, kuriam įpjautas pirštas? Labai svarbu neapkrauti sistemos“, – pažymėjo G. Armonavičius.
Tokiai nuomonei antrina gaisrinės ir civilinės saugos specialistas S. Zabulėnas – pasak jo, gyventojai turėtų būti pasiruošę išgyventi ir savimi pasirūpinti bent tris paras. Toks pasiruošimas, pasak jo, sumažintų ir specialiosioms tarnyboms tenkantį krūvį.
„Tarnybų materialiniai ir žmogiškieji resursai nėra beribiai. (...) Būdamas pasiruošęs, visų pirma, padėsi pats sau, bet taip pat ir aplinkiniams – kaimynams, kuriems galbūt pritrūko atsargų, vyresniems žmonėms, žmonėms su negalia. Tada našta nuo tarnybų nukrenta“, – pabrėžė S. Zabulėnas.
