Kitą savaitę Lietuvoje bus pradėta steigti kontrmobilumo priemonių parkus, jų iš viso bus 27, pirmadienį žiniasklaidai pareiškė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Parkuose bus drakonų dantų, ispaniškų arklių, surenkamųjų ežių ir kelio užtvarų. Kalbama ir apie minų įsigijimą, jis pareikalautų daugiausia finansų, tačiau tai būtų efektyviausias sprendimas. Ministras užsiminė ir apie galimą lietuviškų minų gamybą.
Pasak ministro, Lietuvos gynybos linija modeliuojama regioninių sprendimų kontekste – yra susitarimas su kitomis Baltijos šalimis, kad kiekviena iš jų pasirenka norimą ir sau tinkamą gynybos linijos metodą. Pvz., Estija pasirinko vystyti bunkerių liniją. Taip pat sutarta koordinuoti savo veiksmus su Lenkija.
„Matome, kad judame į priekį regioniškai. Manau, kad kiekvienos šalies ėjimas į priekį skatina kitas šalis irgi pasitempti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kaip bus sudaryta Lietuvos gynybos linija ir kokios bus pagrindinės priemonės? Pasak ministro, rugpjūčio 22 dieną žiniasklaida bus pakviesta į vieną iš kontrmobilumo priemonių parkų Pabradėje. Tų parkų iš viso bus 27, jų steigimas prasidės kitą savaitę.
Keliamas tikslas iki metų galo pripildyti visus parkus vadinamųjų drakono dantų, surenkamųjų ežių, ispaniškų arklių ir kelio užtvarų.
Dėl kontrmobilumo priemonių gegužės mėnesį ministerija paskelbė konkursą, birželį buvo sudaryti kontraktai.
„Padarėme taip, kad gamyba jau vyksta. <...> Dabar klausimas, kaip tas priemones greičiau gabenti į kontrmobilumo priemonių parkus“, – teigė ministras.
Parkai bus steigiami prie valstybės sienos „su mintimi, kad kai žvalgyba uždega indikatorių, būtų galima prie tų arterijų visa tai perkelti“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Ministro teigimu, yra vietų, kurias reikia nuolat fortifikuoti. Tokių vietų yra prie Kaliningrado, prie Baltarusijos.
Nuo rugsėjo bus pradėta nuolatinė fortifikacija, pvz., brastų įrengimas, kad negalėtų važiuoti tankai, taip pat tiltų fortifikavimas. Tikslių vietų ministras sakė neįvardinsiąs.
Kalbėdamas apie tiltus, L. Kasčiūnas tvirtino, jog kariuomenė yra nusimačiusi, kuriuos tiltus reikėtų fortifikuoti.
„Kai kuriuose ruožuose, ir tai susiję su Suvalkų koridoriaus apsauga ir kontrmobilumu, bus gilinami ir atkuriami melioracijos grioviai. Juos bus galima vadinti prieštankiniais grioviais“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Numatytas ir miškinimas, miško alėjų gilinimas, t. y. kad pasienio 20 kilometrų ruože miškai būtų neliečiami.
L. Kasčiūnas teigė, kad pagrindinis sprendimas pareikalaus daugiausia resursų ir lėšų, tačiau bus efektyviausias, tai minų pajėgumų plėtra. Minos jau dabar yra perkamos, sakė jis.
„Minos yra esminis dalykas. Visa kita yra pagalbinis dalykas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Visos Lietuvos gynybos linijai per dešimtmetį numatyta skirti 600 milijonų eurų. Daugiausia lėšų bus skirta minoms.
Labiausiai bus orientuojamasi į sausumos prieštankines minas, skirtas pėstininkų technikai, tankams, pėstininkų kovos mašinoms, šarvuočiams naikinti. Dėl jūrinių minų tariamasi su Vokietija, sakė L. Kasčiūnas.
Kalbama ir su lietuviška pramone dėl lietuviškų minų.
„Iškėlėme idėją, ar nebūtų įmanoma padaryti lietuvišką miną. Galėtų būti kuo paprastesnė, bet efektyvi“, – sakė ministras ir pridūrė, kad susitikimas dėl to bus rugpjūtį, o kai kurios kompanijos esą teigia galinčios tai padaryti.
Į visą planą įeina ir kasetinių šaudmenų įsigijimas.
ES planuoja skirti 150 milijonų eurų
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatyme teigė, kad gynybos linija yra pirmoji grandis, kuri atremtų kinetines ir hibridines grėsmes.
„Noriu pažymėti, kad mūsų pasieniečiai kartu su kariuomenės inžinieriais bendradarbiauja ir derina kiekvieną veiksmą tam, kad būtų parinktos tinkamiausios vietos, kad būtų padaryti geriausi sprendimai, kad mūsų siena būtų apsaugota maksimaliai“, – sakė ji.
Iš VRM pusės planuojama siekti išnaudoti galimybes ir gauti visus finansinius resursus iš Europos Sąjungos (ES). Ministrė pabrėžė, jog neseniai buvo kreiptasi į Europos Komisiją.
„Gavome žinią, kad ES rytinių išorės sienų apsaugai, infrastruktūrai planuojama skirti 150 mln. eurų“, – sakė ji.
A. Bilotaitė taip pat pažymėjo, kad reikia skatinti bendradarbiavimą tarp pasieniečių ir kariuomenės.
Ministrė prakalbo ir apie dronų sieną. Ji teigė, jog Lietuva ketina dalyvauti šiame projekte ir sieks gauti finansavimą.
Rezervinės kliūtys bus įrengtos 15-oje kelių ir 11-oje prietilčių
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigė, kad ministerijos darbai apims rezervinių kliūčių įrengimą valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose, taip pat specialiųjų inžinerinių konstrukcijų įrengimą prie tiltų, kad būtų galima pritvirtinti sprogstamąsias medžiagas.
„Rezervines kliūtis planuojama įrengti 15-oje identifikuotų kelių ir 11-oje prietilčių. Specialios inžinerinės konstrukcijos būtų įrengtos 9-iuose identifikuotuose tiltuose. Tai numatoma padaryti iki 2025 m. gruodžio 31 dienos. Iki šių metų rugsėjo 30 dienos Lietuvos kariuomenė turėtų pateikti galimus sprendimus“, – sakė ji.
Numatytas ir kitas projektas kartu su Aplinkos ministerija – medžių alėjų ir eismo saugumo priemonių įrengimas kariuomenės nustatytose kelių atkarpose.
„Įgyvendinant kontrmobilumo priemones, planuojama riboti 80 metrų pločio miškų juostų kirtimus prie atrinktų kelių, užtikrinant eismo saugumo reikalavimus. Šias priemones turėtume įgyvendinti iki 2027 m. gruodžio 31 dienos“, – sakė ji.
