„Visi mes dirbantys, nė vieno nėra kažkokio iškrypėlio, kuris už vaikus būtų nubaustas. Aš pats esu penkių vaikų tėvas“, – kalbėjo Kauno pusiaukelės namuose bausmę atliekantis Mečislovas, paklaustas apie neigiamą dalies visuomenės požiūrį. LRT.lt kalbinti šios vietos gyventojai mano, kad stereotipai griūtų, jeigu žmonės ryžtųsi su pusiaukelės namų nuteistaisiais bent pasikalbėti. Paklaustas apie dienas kalėjime ir pusiaukelės namuose, Laurynas juokaudamas lygino, kad pusiaukelės namai – lyg „Hilton“ viešbutis. „Čia su tavimi dirba, jeigu kreipiesi, tave išgirsta“, – apibendrino vyras.
Įprastas antradienio vakaras, po dienos darbų Mečislovas sukasi prie puodų, gamina vakarienę. Dienomis jis dirba vairuotoju viename parduotuvių tinkle, vežioja prekes į skirtingus šalies kampelius.
„Jau pagaminau draugui, jis man – vakar“, – užsiminė pašnekovas.
Prieš prisėdant trumpai pasikalbėti vyras pasiūlo išgerti kavos ar arbatos, viskas įprasta, tik kalbamės nekasdieniškoje vietoje, Šakių kaime įsikūrusiuose Kauno pusiaukelės namuose. Mečislovas – vienas iš 12 čia gyvenančių nuteistųjų.
„Daug gavau metelių, žinote, narkotikų kontrabanda, bausmė nuo 10 iki 15 metų. Jau 7 metai [įkalinimo įstaigoje], liepos 19 dieną bus pusė metų čia (pusiaukelės namuose, – LRT.lt)“, – dalijosi vyras ir pridūrė, kad į Lietuvą bandė įvežti 3 kg vadinamosios „žolės“ – marihuanos. Teismas Mečislovui skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę, didžioji bausmės dalis jau atlikta.
„Praradau namus, gerai, kad šeimos nepraradau“, – sakė jis.
LRT.lt jis pasakojo, kad pusiaukelės namuose atmosfera draugiška, o paklaustas, ar jaučia, kad dalis Šakių ir Domeikavos kaimų gyventojų nuteistųjų kaimynystei prieštarauja, svarstė, kad tokia baimė nepagrįsta. Pašnekovas teigė iš senų laikų čia turintis pažįstamų, kurių net yra prašęs pasikalbėti su vietos gyventojais ir padėti išsklaidyti mitus.
„Visi mes dirbantys, nė vieno nėra kažkokio iškrypėlio, kuris už vaikus būtų nubaustas. Aš pats esu penkių vaikų tėvas. Vieną šventinę dieną leido atsivesti gimines, darėme šventę pusiaukelės namuose, atėjo vaikai, žaidė. Kaimynai žiūrėjo apakę“, – detalėmis jis.
Mečislovui teko girdėti gandus, esą dėl pusiaukelės namų aplink esančiose parduotuvėse padažnėjo vagysčių, tačiau tai pašnekovui kelia šypseną. Nuteistieji, sakė jis, vietinėse parduotuvėse stengiasi išvis nesilankyti.
„Specialiai nėjau apsipirkti, nes žinojau, kokie yra nusistatę. <...> Nė vienos vyšnios, nė vieno obuolio mūsų žmonės nenuskynė, čia išpūstas burbulas“, – svarstė jis.
Mečislovas pasakojo prisidedantis prie įvairiausių iniciatyvų, pavyzdžiui, yra lankęsis senelių, vaikų socialinės globos namuose. Vyras tiki, kad požiūris į pusiaukelės namuose gyvenančius nuteistuosius pamažu pasikeis, o sugriauti stereotipus galėtų padėti atviras bendravimas.
„Važiavom ir šiukšles rinkti. Savaitgaliais gauname tik 48 valandas, kurias galime praleisti namuose su šeima, ir iš to laiko dar paskiriame 2–3 valandas visuomeninėms veikloms“, – kalbėjo jis.
Rytais tuština konteinerius, vakarais – tapo
Kitas pusiaukelės namų gyventojas iškart pakviečia užsukti į rūsyje įrengtą dirbtuvėlę. Vos įžengus pro duris pakvimpa dažais, aplink išrikiuoti Lauryno (vardas pakeistas – LRT.lt) tapyti paveikslai.
„Čia abstrakcija, taip išeina, neina paaiškinti“, – paaiškino jis, rodydamas į vieną iš paveikslų.
Vyras pasakojo anksčiau su menu neturėjęs nieko bendra, piešti pradėjo tik pakliuvęs į kalėjimą. Paklaustas, kuo užsiima dienomis, pašnekovas sakė dirbantis atliekų tvarkymo bendrovėje.
„Nuo 6 ryto važinėjame po Kauno rajoną ir renkame konteinerius. Pagal specialybę kol kas darbo neradau. Turiu kelias, esu socialinio darbo magistras, tris universitetus baigiau: Ukrainos, Šiaulių ir sporto – Rytų kovos menų treneris“, – vardijo pašnekovas.
Paklaustas, kaip nutiko, kad toks išsilavinęs žmogus pakliuvo į kalėjimą, Laurynas sakė turėjęs kelias įmones, o koją gyvenime pakišo „išaugęs apetitas“: „Sugalvojau kažką padaryti daugiau, investuotojų pritraukiau, verslas neišėjo. Aišku, pakėliau balansus, pasukčiavau, čia ne paslaptis. Už sukčiavimą davė 14 metų.“
Vyras paaiškino, kad galiausiai bausmė buvo sutrumpinta iki 9 metų, kalėjime jis praleido 6-erius iš jų. Anksčiau bausmę Šiaulių kalėjime atlikęs pašnekovas juokaudamas sakė, kad lyginant kalėjimą ir pusiaukelės namus, pusiaukelės namai – lyg „Hilton“ viešbutis.
„Čia su tavimi dirba, jeigu kreipiesi, tave išgirsta, o ten apie 500 nuteistųjų. Įsivaizduokite, galbūt 50 ar net 100 žmonių tenka vienas pareigūnas“, – tęsė jis.
Paklaustas apie aplinkinių požiūrį į nuteistuosius Laurynas sakė su vietos gyventojais nesusiduriantis, tačiau svarstė, kad galbūt baimes pakursto naudos sau siekiantys politikai: „Kodėl niekas nestreikuoja dėl to, kad kalėjimas yra Kauno centre? Taip pat Šiaulių, Tauragės pusiaukelės namai, kodėl ten niekas nieko? O būtent Domeikava užkliuvo.“
LRT.lt jis pasakojo, kad pusiaukelės namų gyventojai vietos bendruomenei galėtų būti naudingi, bet pagalbos jie atsisako: „Mes siūlėme ką nors gero padaryti, padėti, bet pati bendruomenė nenori mūsų. Galėčiau paveikslų padovanoti, bet kol kas prisibijo.“
Laurynas užsiminė, kad ir kalėjime, ir pusiaukelės namuose stato spektaklius, į vieną jų norėtų pakviesti ir vietos gyventojus.
Įstatymus pažeidęs ir dėl to į kalėjimą pakliuvęs pašnekovas teigė iš savo istorijos pasimokęs: „Galima gyventi ir teisėtai, gal kiek sunkiau, gal mažiau [užsidirbsi], bet užtai ramiau. Nereikia galvoti, kada ateis iš paskos ir antrankius uždės.“
Galėtų įkurdinti daugiau nuteistųjų: „Kriterijai labai griežti, o šiuose pusiaukelės namuose – dar griežtesni“
Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Nerijus Stapušaitis LRT.lt pasakojo, kad Lietuvoje iš viso veikia 8 pusiaukelės namai. Šiuose gyvena 12 nuteistųjų, nors galėtų įsikurti ir daugiau, 25.
„Esame susitarę su bendruomene, kad iki metų pabaigos nebus daugiau kaip 15 nuteistųjų“, – teigė jis.
N. Stapušaičio teigimu, pusiaukelės namų gyventojams keliami aukšti reikalavimai, bet kas čia nepatenka: „Kriterijai labai griežti, o šiuose pusiaukelės namuose – dar griežtesni. Su bendruomene sutarta, kad čia nebus skiriami smurtinius ir seksualinius nusikaltimus padarę nuteistieji.“
Be to, pridūrė, visi nuteistieji privalo mokytis arba dirbti, savaitgaliais jiems leidžiama grįžti pas artimuosius.
Pusiaukelės namus aprodęs pašnekovas pabrėžė, kad patalpos ir pastato prieigos stebimos vaizdo kameromis, tikrinamas nuteistųjų blaivumas, atliekami narkotinių medžiagų testai. Be to, tęsė, darbo dienomis nuo 8 iki 20 val., o savaitgaliais visą parą čia būna saugumo valdymo skyriaus pareigūnas, dienomis su nuteistaisiais dirba du socialiniai darbuotojai, kontaktinis pareigūnas ir užimtumo specialistas.
Anot jo, dar vienas šios vietos išskirtinumas – visi nuteistieji privalo dėvėti apykojes.
„Mes juos visada stebime keliolikos metrų tikslumu, kompiuteryje matome, kur jie yra. Kiekvienam nuteistajam savaitei sudaromas grafikas, dienotvarkė. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį jie planuoja savo judėjimą visai savaitei ir griežtai laikosi plano. Gali ir po darbo kur nors nueiti, tačiau tai turi būti suplanuota iš anksto“, – sakė N. Stapušaitis.
Paklaustas, kaip prabėgo pusmetis pusiaukelės namuose, pašnekovas apibendrino, kad skundų dėl nuteistųjų elgesio negauta. Tiesa, užfiksuoti du drausmės pažeidimai už pusiaukelės namų ribų, nuteistiesiems trumpam išvykus, bet kokie tai nusižengimai – neatskleidžiama. Anot N. Stapušaičio, vienam nuteistajam skirta drausminė nuobauda, o antrasis grąžintas į įkalinimo įstaigą.
Pusiaukelės namų gyventojai gali vairuoti automobilius, galbūt būtų leista turėti ir augintinių, bet kol kas tokių prašymų negauta. „Manau, būtume lankstūs, jeigu koks nors kačiukas būtų, dėl šuns – nežinau“, – linksmai atsakė N. Stapušaitis.
LRT.lt primena, kad Domeikavos pusiaukelės namuose iš pradžių ketinta apgyvendinti 25 nuteistuosius, čia pat planuota įkurti ir Lietuvos probacijos tarnybos padalinį, tačiau bendruomenei pasipriešinus idėja pakoreguota. Šakių kaime pusiaukelės namai duris atvėrė pernai gruodį.
