Egzaminai yra loterija, bet kad joje laimėtum, reikia laikytis paprastos tiesos – nuosekliai mokytis, nuolat pasikartoti tai, kas išmokta (tam gali pakakti vos 10 minučių), būtinai ilsėtis ir užsiimti tuo, kas patinka. Šimtukų pilną kraitę pririnkusiems abiturientams ta širdžiai miela veikla – tai ir skambinimas fortepijonu, ir boulderingas, ir debatai, ir pasivaikščiojimas su Mėta.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet bendras šimtukų skaičius siekia 1575 (iki apeliacijų). 2023 m. šimtukų buvo 1585.
Akiratyje – Oksfordas, ieško pinigų
Kaunietis Pijus Tamošiūnas laikė šešis egzaminus, už penkis iš jų pelnė šimtukus. Vaikinas įstojo į Oksfordo universitetą, į chemijos studijas. Tiesa, KTU gimnazijos abiturientas dar turi susirasti tam finansavimą. Pijus viliasi, kad pavyks gauti ir valstybės paramą, kuri padengtų dalį išlaidų.
Jo egzaminų kraitėje – privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, taip pat matematika, anglų kalba, chemija, fizika ir informacinės technologijos. Už lietuvių kalbą ir literatūrą jis surinko 95 balus.
„Kažkiek reikia sėkmės, vis tiek egzaminai yra truputį loterija. Bet reikia ir įdirbio. Reikia ne vienus metus dirbti“, – trumpai apibrėžė Pijus.
Išplėtodamas pridūrė, kad mokytis derėtų visus dvylika metų, o susiimti rimčiau – vienuoliktoje klasėje, kai jau mokomasi pasirenkamųjų kursų, kurie bene labiausiai padeda susirikiuoti mintis, kokių mokslų labiausiai prireiks renkantis gyvenimo kelią.
Tačiau, pabrėžia P. Tamošiūnas, negalima vien stačia galva nirti į mokslus, privalu nepamiršti ir poilsio.
Jei tau kažkas patinka, bet kokiu atveju rasi galimybę tai įterpti į dienotvarkę.
D. Misiūnaitė
„Man laisvo laiko pakakdavo. Bet mokydavausi ir po pamokų, daugiau pasimokydavau prieš kontrolinius darbus. Reikia nuolat kartoti informaciją, gaunamą per pamokas. Kartais pasikartoti pakanka ir vos dešimties minučių“, – sakė abiturientas.
Jau eidamas į egzaminus streso jis nejautė. „Ėjau su ta idėja, kad kaip bus, taip bus“, – LRT.lt sakė Pijus.
„Tėvai skatino mokytis. Turiu jiems padėkoti už tai, kokį jie mane užaugino. Bet jaučiu, kad didžioji motyvacija mokytis atėjo iš savęs. Manau, būtų labai sunku mokytis, jei būtum verčiamas“, – sakė vaikinas.
Pasak jo, mokytojo vaidmuo yra šiek tiek paskatinti, sudominti mokinius.
„Esu labai dėkingas savo mokytojams ir mokyklos direktoriui, nes turėjau galimybę gauti patį geriausią išsilavinimą, kokį tik įmanoma. Todėl ir turėjau galimybę siekti geriausių rezultatų. Pagrindinis mokytojų vaidmuo yra suteikti savo mokiniams galimybių, o noras siekti rezultatų – jau paties mokinio reikalas“, – sakė P. Tamošiūnas.
Chemija paaiškina tai, kas nematoma
Chemija, kurią studijuoti norėtų, Pijų sudomino vos pradėjus mokytis šio dalyko aštuntoje klasėje. Tuomet jis iš karto pradėjo lankyti papildomas chemijos pamokas.
„Labiausiai šiuo dalyku mane sudomino mokytoja Birutė Maciulevičienė. Esu jai labai dėkingas. Chemija mano širdžiai mieliausias mokslas, nes tai paaiškina tuos dalykus, kurių nepamatytume plika akimi“, – sakė vaikinas.
Jau dabar jis turi minčių, ką galėtų ir norėtų dirbti ateityje. „Nenoriu pamiršti Lietuvos, noriu ją arba garsinti mokslo darbais, arba grįžti į ją ir dirbti dėl jos. Noriu kažką pasiekti, kažką atrasti. Noriu sužinoti kažką nauja apie pasaulį, ko dar nebuvo atrasta“, – sakė Pijus.
Vaikinas mano, kad į Oksfordą patekti jam padėjo ir dalyvavimas tarptautinėse chemijos olimpiadose. Be to, jis gerų rezultatų pasiekė ir fizikos olimpiadoje.
„Bet nėra recepto, kuris veiktų visiems“, – sako jis.
Be to, P. Tamošiūnas primena: labai svarbu laiko skirti ir pomėgiams. Jis pats lanko badmintoną, anksčiau lankė plaukimą, krepšinį, boulderingą.
Aistra – debatai: mėgstu argumentuotai ginčytis
KTU gimnazijos abiturientės Gustės Domskytės statistika tokia: laikė keturis egzaminus – pelnė keturis šimtukus. Vietą Oksfordo universitete jau užsitikrinusi Gustė laikė lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką, anglų kalbą ir istoriją. Tiesa, po plika statistika slypi nuoseklus darbas visus dvylika metų. Žinoma, labiausiai teko padirbėti paskutiniais gimnazijos metais.
„Esu laiminga, kad atsipirko pastangos ir užderėjo šimtukų“, – šypsojosi mergina.
Politiką renkuosi, nes noriu prisidėti prie valstybės gyvenimo.
G. Domskytė
Gustė pabrėžia, kad privalu palaikyti ir pusiausvyrą tarp mokymosi ir kito gyvenimo – ji eidavo ir su draugais pabendrauti, tai išvaikydavo nuovargį.
Kaunietė abiturientė pasidžiaugė, kad šeima visuomet palaikė ją tiek mokantis, tiek dalyvaujant olimpiadose, bet niekada nespaudė, nevertė mokytis.
„Jiems labiau rūpėjo, kad gerai jausčiausi. Man labai padėjo šeimos požiūris. O ir mačiau, kad tėvai visada daug dirbo ir daug mokėsi savo laiku“, – sakė mergina.
Kiek save prisimena, jai visuomet labiausiai patiko istorija, o ir šio dalyko pedagogai labai skatino domėtis. Tačiau merginą traukė ir chemija, nors šio egzamino nesirinko laikyti.
„Labai racionaliai rinkausi egzaminus. Tuos, kurių man reikės stojant“, – sakė G. Domskytė.
Abiturientė studijuos politikos mokslus. Gustė žiemą sužinojo, kad įstojo į Oksfordo universitetą, tiesa, reikia pasirūpinti šių mokslų finansavimu. Jei nepavyks gauti paramos, ji studijuos Vilniaus universitete.
„Politiką renkuosi, nes noriu prisidėti prie valstybės gyvenimo. Dirbčiau galbūt ministerijose, įdomu būtų padirbėti europinėse institucijose. Galimybių – daug. Labai laukiu studijų, per kurias, manau, išaiškės, ko tiksliai aš noriu. Bet tvirtai žinau, kad norėčiau dirbti su žmonėmis ir dėl žmonių. O kur gyvenimas nuves, parodys laikas“, – sakė Gustė.
Mergina ne vienus metus gludino ir debatavimo įgūdžius. „Dar devintoje klasėje supratau, kad man patinka ne tik kalbėti, bet ir argumentuotai ginčytis. Gal juokingai skamba, bet taip yra“, – šypsosi kaunietė abiturientė.
Antrus metus ji varžysis ir pasauliniame debatų čempionate.
Skyrė laiko ir muzikai, ir Mėtai
Šimtukininkė G. Domskytė pasidalijo keliais patarimais būsimoms abiturientų kartoms.
„Pirma, reikia kuo mažiau jaudintis – žinoma, tai lengviau pasakyti nei padaryti. Bet tai turbūt yra esminis dalykas, kuris man padėjo. Kai nuėjau laikyti egzamino, jaučiausi ne kaip per egzaminą, o tiesiog atėjusi išmėginti jėgų. Mąstysena, kad tai tik dar vienas etapas, padeda.
Kitas dalykas – nuosekliai mokytis. Vargu ar pavyks viskas gerai, jei pradėsi mokytis tik likus dviem savaitėms iki egzamino.
Ir reikia atrasti laiko kitiems dalykams. Nesvarbu, kas tai – debatai, muzika, sportas. O gal laikas su draugais ir šeima?
Manau, kad vienas iš dalykų, kurie man padėjo, buvo tai, kad paskirsčiau savo laiką ir kitiems interesams“, – sakė G. Domskytė.
Kartais Gustė dar prisėsdavo prie pianino (ji baigusi muzikos mokyklą) ir išeina pasivaikščioti su augintine Mėta.
Darija: nuo fortepijono – iki matematikos
Vilniaus licėjaus abiturientė Darija Misiūnaitė laikė šešis egzaminus. Už penkis gavo šimtukus, o už lietuvių kalbą ir literatūrą – 92 balus. Ji laikė ir matematiką, informacines technologijas, anglų kalbą, fiziką ir geografiją.
Kažkiek reikia sėkmės, vis tiek egzaminai yra truputį loterija.
P. Tamošiūnas
„Kad pasiektum aukštų rezultatų, reikia motyvacijos ir nusiteikimo. Ir, žinoma, susidomėjimo. Nes jei neįdomu, tai sunku mokytis. Aš susidomėjimą visuomet jaučiau. Pirmoje klasėje man buvo didžiausias džiaugsmas eiti į mokyklą. Šį jausmą pasisekė išlaikyti ir visus dvylika metų“, – pasakojo Darija.
Kur norėtų studijuoti, ji kol kas neišduoda, mat nemėgsta kalbėti apie ateities planus. Bet save sieja su tiksliaisiais mokslais, ten ir rinktųsi mokytis.
„Tikslieji mokslai moko kritinio mąstymo, greitos orientacijos. Juos gali pasitelkti ieškodamas algoritmo, sprendimo, geresnės išeities“, – vardijo mergina.
Ji tikra, kad egzaminus gerai galima išlaikyti ir pernelyg jiems nesiruošiant. Žinoma, jei nuosekliai mokeisi iki tol.
Mergina sako, kad labai svarbu ir įvairi veikla: ji, kadaise mokiusis muzikos mokykloje, iki šiol paskambina fortepijonu. Juolab tai ir atpalaiduoja, ir būdas gerai praleisti laiką.
„O ir matematikos, kaip ir fizikos, muzikoje yra labai daug“, – sako ji.
Be to, kuo įvairesnės veiklos leidžia geriau save pažinti, perprasti, kas artimiausia širdžiai, ir moko planuoti laiką, mano Vilniaus licėjaus abiturientė.
„Jei tau kažkas patinka, bet kokiu atveju rasi galimybę tai įterpti į dienotvarkę, išmoksi atsirinkti, kurie dalykai svarbūs, o kurie – ne tokie svarbūs“, – teigė vilnietė Darija.
