Šeimos Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse vis dar kreipiasi pagalbos į savanorius Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bandydamos surasti migracijos koridoriuje dingusius savo giminaičius. Viena tokių savanorių grupių atsiliepė į pagalbos prašymus ir šukuoja pasienio miškus ir pelkes, bandydama rasti dingusiųjų pėdsakų.
Mantautas Šulskus prie „Sienos grupės“ prisijungė nuo pat pradžių, kai 2021 m. vasarą Baltarusijos režimas atidarė migracijos koridorių keršydamas už sankcijas.
Tūkstančiai žmonių pajudėjo į Europos Sąjungą per Baltarusiją nuo Lietuvos ir Lenkijos skiriančius miškus. Daugeliui pavyko pereiti, tačiau tūkstančiai buvo sulaikyti ir deportuoti, o dešimtys buvo rasti negyvi arba paskelbti dingusiais be žinios.
Dauguma atvejų nutiko vykstant tam, ką stebėtojai įvardija kaip „pingpongo“ žaidimą tarp skirtingų šalių pareigūnų. Patekę į mišką, migrantai stumdomi pirmyn ir atgal iš vienos pusės į kitą ištisas dienas ar savaites. Nepavykus ištrūkti, kai kurie jų mirė arba neteko galūnių dėl hipotermijos ir nušalimų.
Tačiau nuo 2021 m. migracijos srautas Lietuvoje sumažėjo iki pavienių atvejų, o daugiausia pranešimų apie bandymus kirsti sieną dabar gaunama Latvijos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija. Pastarojoje neseniai įvyko incidentas, kai migrantas peiliu nužudė lenkų pareigūną, tai pirmas užfiksuotas smurto atvejis, nukreiptas ne į migrantus, o atvirkščiai.
Lietuvos miškuose dabar vyrauja tyla. Nors ir Lenkija, ir Lietuva pasistatė pasienio sienas, tačiau tik į Lenkijos pusę sugrįžo didelės migrantų grupės.
„Randame paliktų daiktų, kuprinių. Sprendžiam, kad čia taškai, iš kurių [migrantai] buvo surinkti žmonių gabentojų. Dabar tik iš Latvijos dažnai ateina [migrantų pagalbos prašymų] žinučių, iš Lietuvos – nieko“, – sako Dangira, „Sienos grupės“ dienos žygį koordinuojanti savanorė.
Kaip ir prieš pasienio su Baltarusija krizę, daugiausia neteisėtos veiklos susiję su tabako, o ne su žmonių kontrabanda. Kriminaliniai tinklai baltarusiškoms cigaretėms permesti dabar plačiai naudoja dronus. „Radome ne vieną tokį iksiuką, išpurkštą ant žolės. Gal kontrabandos dronams nusileisti? Nežinom, bet įdomu“,– pasakoja Dangira.
„Kartais atrodo, nėra prasmės eiti į žygį, bet nežinai, kas kada atsitiks. Bedėme pirštu į vietą, ėjom ir tada radom vieno iš trijų mirusių migrantų kapą, – sakė M. Šulskus. – Toje loterijoje ir yra prasmė.“
Tai taip pat yra galimybė apmokyti naujus savanorius, kurių dauguma prisijungė pastaraisiais mėnesiais. Tik keli 2021 m. ekstremaliosios situacijos veteranai vis dar priklauso grupei – išnykus situacijos skubumui, jie taip pat apmažino savo dalyvavimą.
Neišaiškinti atvejai
Šiuo metu „Sienos grupė“ tebetęsia šešių asmenų paiešką. Paprastai apie jų paskutines buvimo vietas Lietuvoje buvo pranešta žinute arba GPS taško nuotrauka jų artimiesiems.
Tačiau to paprastai nepakanka, kad institucijos pradėtų dingusio be žinios asmens paiešką. Tik vieną kartą grupė rado kuprinę su asmens tapatybės dokumentais, kurių pakako ikiteisminei bylai pradėti. Ji vis dar tęsiama, sakė M. Šulskus.
„Nuo 2021 m. birželio 1 d. esame gavę iš viso 121 užklausą apie dingusius žmones, iš jų 103 yra žmonės, kurie dingo judėdami per Lietuvą arba pasienyje tarp Baltarusijos ir Lietuvos, bet nėra žinoma, kurioje pusėje, – sakė Aušrinė Gogelytė, „Sienos grupės“ savanorė, atsakinga už dingusiųjų paiešką. – Didžioji dalis atvejų buvo išsiaiškinti – tai buvo trumpalaikiai dingimai, sulaikymai, apgręžimai arba atvejai, kai žmonės vėl galėjo susisiekti su artimaisiais išėję iš miško arba pakliuvę į ligoninę.“
„Vienas iš dingusiųjų buvo rastas negyvas Lietuvoje, kitas buvo rastas Baltarusijoje, dar du Latvijoje, padėjome juos identifikuoti“,– pridūrė A. Gogelytė. Ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta LRT.lt.
„Sienos grupė“ bendradarbiauja su kitais savanoriais Lenkijoje ir Latvijoje, taip pat su egzilyje esančia ir Minsko režimo persekiojama Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Human Constanta“.
„Vienas giminaitis kreipėsi į mus dar kartą ir pasakė, kad jo sūnaus kūnas buvo rastas Baltarusijoje ir kad jam apie tai pranešta iš gydymo įstaigos. Tada aš kreipiausi į „Human Constanta“ ir pasirodo, kad tai pirmas atvejis, kai šeima sužinojo apie mirtį Baltarusijoje, ir tai buvo ne iš institucijos, o tiesiog žmogus ligoninėje pats sugebėjo susisiekti ir pranešti.“
Viskas, ką jie gali padaryti dabar, yra surinkti pakankamai įrodymų, kad Lietuvos institucijos galėtų pradėti likusių dingusių asmenų paiešką ir ikiteisminį tyrimą.
„Sunku sužinoti, kiek neatpažintų lavonų yra migrantai, nes dalis jų yra ir lietuviai. Net iki migracijos krizės kasmet Lietuvoje buvo randama neatpažintų lavonų – be asmens dokumentų, be artimųjų, todėl lieka neidentifikuoti, – sako M. Šulskus. – Paskutiniais metais galbūt dalis jų yra užsieniečiai. Sunku gauti informacijos, nes kol nėra oficialaus tyrimo, nėra [institucijoms] pagrindo teikti informaciją.“
„Kažkiek iš tų dingusių migrantų turbūt jau yra rasta, bet mes nežinome“,– pridūrė M. Šulskus.
Bent jau teoriškai turėtų būti įmanoma sujungti kai kuriuos iš šių atrastų žmonių atvejų su dingusiųjų paieškomis.
„Mes užklausėme statistikos tų rastų neatpažintų [lavonų] rajone pagal savivaldybes. Kažkiek jų buvo Vilniuje, kažkiek Kaune ir Klaipėdoje, bet, pavyzdžiui, vienas buvo rastas Varėnos rajone. Keista, kad kaime gyventų niekam nežinomas žmogus, todėl labai tikėtina, kad tai buvo migrantas.“
Neseniai pasirodžiusiame DELFI dokumentiniame filme Lietuvos pasienio su Baltarusija savivaldybės teigė neturinčios duomenų apie migrantų mirtis arba nusiuntė žurnalistus atgal į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT).
Komentare LRT.lt VSAT teigė, jog jiems yra žinomi du migrantų mirties pasienyje atvejai: vienas – 2021 m., kitas – 2022-aisiais.
„Visa kita informacija neatitinka tikrovės“, – sakė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
