Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymui Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.
Už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pokyčius po svarstymo balsavo 56, susilaikė 35, prieš 6 parlamentarai. Tam, kad siūlymui būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.
Keisti LRT finansavimo principą pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) vadovaujantis konservatorius Mindaugas Lingė. Jis pateikė siūlymą valstybės biudžeto asignavimus LRT nuo 2025 metų sausio sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, neatsisakant dabartinio modelio – ir toliau nacionaliniam transliuotojui būtų skiriama užpraeitais metais faktiškai gautos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamos.
Tačiau, kaip dėstoma M. Lingės siūlymuose, būtų uždėtos „lubos“ – LRT asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis. Tuo pačiu komiteto vadovas siūlo nustatyti ir LRT finansavimo „grindis“ – jos negalėtų būti žemesnės nei siekė 2024 metais.
Tokiems M. Lingės siūlymams jau anksčiau nepritarė Seimo Kultūros komitetas, apsiėmęs pataisas patobulinti, taip pat numatant minimalų LRT finansavimą.
Šią savaitę BFK nusprendė pritarti, kad būtų įvestos finansavimo grindys – jos atitiktų trijų paskutinių metų buvusių LRT biudžetų vidurkį. Taip pat pritarta, kad siūlymas įsigaliotų nuo 2025 m. pradžios, kas reikštų, jog reguliavimas galiotų projektuojant LRT 2026 m. biudžetą.
Ragino nepamiršti situacijos
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė Seimo salėje teigė, jog reikia įvertinti kontekstą, kad Lietuva susiduria su realia karo grėsme. Todėl, pasak jos, reikia įsisąmoninti, kad informacijos transliacija turi būti nenutrūkstama.
„Tikrai nenuvertinant komercinių žiniasklaidos priemonių, tokia misija valstybės yra deleguojama nacionaliniam transliuotojui. Tai strategiškai įstaiga nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Man teko dirbti LRT taryboje. Jūs turbūt neįsivaizduojate, kokios ten yra darbo sąlygos. Ten labai reikia arba rekonstrukcijos, arba naujo pastato, nes dirba labai sudėtingomis sąlygomis kai kurie darbuotojai“, – teigė parlamentarė.
Ji taip pat ragino įvertinti brangstančias paslaugas bei einamųjų metų biudžete nenumatytas išlaidas, pavyzdžiui, privalomos slėptuvės įrengimas ar pasirengimas alternatyviai transliacijai, esant krizinėms situacijoms ir t.t.
„Todėl siūlau labai įsiklausyti, neskubėti ir įsiklausyti, ką siūlo keisti LRT, <...> kad numatyta procentą nuo akcizo iš 1,3 proc. į vieną 1,2 proc. nuo 2027 metų ir LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už paskutiniais metais, praėjusiais biudžetiniais metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
Tikrai nereikia tokios skubos. Pažiūrėkite, birželio 14 d. vakare yra registruojama, 18 d. jau teikiamas projektas. Taigi siūlau palaikyti LRT iniciatyvą ir nepamirškime, kokiomis sąlygomis gyvename, kokia yra grėsmė ir kad tai yra labai nacionalinio saugumo požiūriu svarbi institucija“, – dėstė V. Targamadzė.
Teigė, kad projektas – nebrandus
Konservatorė Liuda Pociūnienė teigė, kad nors pataisytas pataisų variantas yra geresnis, nei buvo teikiamas iš pradžių, visgi, jos teigimu, jis išlieka gana nebrandus.
„Autoritetingų ekspertų nuomone, iš tikrųjų, dėl jo kyla dar nemažai abejonių. Aš asmeniškai nematau rimtų priežasčių, kodėl reikėtų iš esmės keisti [finansavimo] modelį. Dėl to, kad modelio keitimas yra labai rimta operacija, kuri turi būti labai gerai apsvarstyta“, – pabrėžė L. Pociūnienė.
Seimo narė taip pat sakė nematanti priežasčių, kodėl reikia taip skubėti su šių pataisų priėmimu. Ji sakė siūlanti balsavime susilaikyti ir duoti laiko pagrindiniam komitetui dar patobulinti projektą.
Teigia, kad LRT negali skųstis
Nors konservatorius Jurgis Razma taip pat sutiko, kad su projektu skubėti nereikia, visgi kolegas jis ragino svarstymo stadijoje projektui pritarti ir tęsti diskusijas iki priėmimo, tai yra paskutinės, stadijos.
„Šiuo projektu <...>, pastebėsiu, kad įvedamos žymiai aukštesnės grindys, berods apie 20 mln. eurų, nei dabar galiojančiam įstatyme. Dėl to, manau, LRT negali skųstis.
O kad augimas truputį sumažinamas dėl mūsų priimto sprendimo padidinti akcizus, iš tikro, LRT tikrai negalėjo planuoti savo būsimų biudžetų pagal mūsų tą atliktą, ir mums gana netikėtai, gynybos fondo įkūrimą ir atitinkamus akcizų padidinimus“, – kalbėjo J. Razma.
Jo teigimu, LRT biudžeto augimas išliktų ryškus ir priėmus siūlomus pokyčius. Priimti projektą, pasak konservatoriaus, būtų galima rudenį.
Kreipėsi tarptautinės institucijos
Portalas LRT.lt primena, kad į Lietuvos politikus kreipėsi tiek Europos transliuotojų sąjunga, tiek kitos tarptautinės organizacijos, ragindamos nekeisti pavyzdiniu laikomo Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio.
Tarptautinės žiniasklaidos teises ginančios organizacijos kritikuoja įstatymo pataisas, kuriomis numatoma keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, o politikų planus vadina keliančiais grėsmę visuomeniniam transliuotojui.
Birželio 24 dieną dėl grėsmę keliančių įstatymo pataisų, kuriomis būtų keičiamas LRT finansavimas, į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo narius kreipėsi Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutiérrezas, Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Anthony Bellangeris ir Tarptautinio spaudos instituto vadovas Scottas Griffenas.
Šalies politikams skirtame laiške atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo projektas pateiktas nė nepasitarus su visuomeniniu transliuotoju.
„Siūlomas minimalios finansavimo ribos panaikinimas kelia grėsmę ilgalaikiam LRT tvarumui, kelia pavojų nepriklausomumui ir mažina gebėjimą vykdyti įgaliojimus“, – rašoma laiške.
Pokyčiai, teigiama toliau, aiškinami siekiu perskirstyti lėšas ir didinti išlaidas krašto gynybai, tačiau, pastebi laiško autoriai, tai turėtų būti daroma nekeliant grėsmės institucijoms, prisidedančioms prie demokratijos puoselėjimo šalyje.
„Raginame valdžios institucijas pradėti atviras konsultacijas ir diskusijas su LRT, kad bet kokie finansavimo modelio pakeitimai užtikrintų, jog LRT bus visiškai finansuojama ir galėtų vykdyti jai pavestas viešąsias paslaugas“, – į politikus kreipėsi tarptautinių organizacijų vadovai.
