Į psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo išsakytus žodžius apie homoseksualumą ir pripažinimą, kad dėl homoseksualumo žmones konsultuoja ir dabar, sureagavo ne tik psichikos sveikatos specialistų bendruomenės, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija. Ji planuoja kreiptis dėl galimo gydytojams keliamų profesinės etikos principų pažeidimo įvertinimo.
LRT.lt primena, kad sovietinės okupacijos metais žmones „gydęs“ nuo homoseksualumo, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas A. Alekseičikas-Kirinovas pripažino dėl to konsultuojantis ir dabar, o į homoseksualumą žiūrintis kaip į sutrikimą.
„Šiaurės Atėnuose“ publikuotame interviu gydytojas dalijosi, kaip sovietinės okupacijos metais „gydė“ homoseksualius žmones, sakė iki šiol į homoseksualius žmones žiūrintis kaip į tuos, kuriems reikia pagalbos.
Interviu LRT.lt A. Alekseičikas-Kirinovas homoseksualius žmones taip pat vadino neišsivysčiusiais, kalbėjo apie moteriškas ir vyriškas sielas. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, kuriame psichiatras užima skyriaus vedėjo pareigas, išplatintame pranešime teigė, kad gydytojo nuomonė – išskirtinai jo asmeninė pozicija, nesutampanti su įstaigos pozicija.
Taip pat skaitykite
Kreipsis dėl etikos principų pažeidimo įvertinimo
Dėl psichiatro išsakytų žodžių LRT.lt taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis komentare LRT.lt pabrėžė, kad homoseksualumas nėra liga ir nėra įtrauktas į Tarptautinį ligų klasifikatorių kaip sveikatos sutrikimas.
„Atitinkamai, jeigu nėra sveikatos sutrikimo, nėra reikalingi ir jokie „gydymo“ metodai. Todėl gydytojo išsakytai asmeninei nuomonei ministerija nepritaria ir rekomenduoja vadovautis šiuolaikinio medicinos mokslo teorija ir praktika, taip pat Lietuvos psichologų sąjungos rekomendacijomis“, – teigė J. Gališanskis.
Pasak jo, dėl atgarsio visuomenėje sulaukusių A. Alekseičiko-Kirinovo pasisakymų ministerija planuoja kreiptis į Lietuvos bioetikos komitetą dėl galimo gydytojams keliamų profesinės etikos principų pažeidimo įvertinimo.
SAM atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad gydytojas privalo vadovautis jo darbą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie taip pat numato, kad sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik gavus paciento sutikimą, ir draudžia varžyti paciento teises dėl jo lyties, seksualinės orientacijos, genetinių savybių ar kitokiais pagrindais.
„Pažymėtina, kad paciento teisė į garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį yra įtvirtinta įstatymu“, – kalbėjo SAM atstovas.
Nuomonė „niekaip nedera“ su savivaldybės vertybėmis
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, kuriame dirba gydytojas A. Alekseičikas-Kirinovas, steigėja – Vilniaus savivaldybė. Jos atstovas Gabrielius Grubinskas LRT.lt teigė, kad savivaldybė siekia spręsti stigmos mažinimo ir žmogaus teisių užtikrinimo klausimus, tad viešai išsakyta gydytojo A. Alekseičiko-Kirinovo nuomonė „niekaip nedera“ su savivaldybės požiūriu ir vertybėmis.
„Tai neatitinka tarptautinių standartų, kurių turi paisyti psichikos sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos“, – pažymėjo G. Grubinskas.
Visgi Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pastebėjo, kad darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai yra darbdavio atsakomybė, tad savivaldybė, būdama psichikos sveikatos centro steigėja, gali vertinti tik vadovo pareigų vykdymo tinkamumą.
„Šiuo atveju įstaigos vadovas tiek Vilniaus savivaldybės administracijai, tiek viešai patvirtino, kad toks elgesys ir požiūris, kurį išreiškė gydytojas, nėra priimtinas, o situacija yra aptarta su visa bendruomene.
Dėl konkrečių veiksmų, susijusių su gydytojo darbo kokybe ar etika, informacijos kol kas nėra gauta, tačiau visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi savo teisinius ir organizacinius įrankius, kuriais gali naudotis vertinant situaciją“, – tvirtino G. Grubinskas.
Savivaldybės vertinimu, psichikos sveikatos centras „rimtai vertina“ galimą gydytojo žodžių žalą įstaigos reputacijai ir yra atviras bendradarbiauti su žmogaus teisių ekspertais, visos įstaigos lygiu įsivertinti, kokiais aspektais galėtų būti tobulinama veikla ir stiprinamos kompetencijos šioje srityje.
Griežta psichologų kritika
Ketvirtadienį A. Alekseičiko-Kirinovo išsakytus žodžius kritikavo Lietuvos psichologų sąjunga ir išplatino kreipimąsi.
Pasak Lietuvos psichologų sąjungos, savo žodžiais psichiatras A. Alekseičikas-Kirinovas patologizavo homoseksualumą, žeminančiai kalbėjo apie homoseksualių asmenų santykius ir jausmus, homoseksualumą traktavo kaip netinkamą seksualinę orientaciją, kurią reikia gydyti.
Lietuvos psichologų sąjunga savo kreipimesi priminė, kad homoseksualumas nėra patologija, „nukrypimas nuo normos“ ar nepakankamas „seksualinis išsivystymas“.
„Homoseksualumas ir biseksualumas, kaip ir heteroseksualumas, yra normalios seksualinės orientacijos variacijos, apibrėžiamos romantiniu, emociniu ir / ar seksualiniu potraukiu. Nėra jokių mokslinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad seksualinių mažumų tapatybės yra sukeliamos psichopatologijos.
Primename, kad homoseksualumo diagnozė pašalinta iš DSM ligų klasifikacijos 1973 m. Pasaulinė sveikatos organizacija homoseksualumą išbraukė iš Tarptautinės ligų klasifikacijos 1990 m.“, – pažymėjo Lietuvos psichologų sąjunga.
Kaip tvirtinama kreipimesi, LGBTQ+ bendruomenė dėl struktūrinės nelygybės ir diskriminacijos, susidūrimo su homofobija, patyčiomis ar smurtu patiria chronišką mažumos stresą, kuris veikia jų psichikos ir fizinę sveikatą.
„LGBTQ+ asmenų psichikos sveikatos problemos yra sukeliamos ne seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės, o susidūrimo su diskriminacija bei išankstinėmis nuostatomis įvairiuose lygmenyse, homoseksualumo „gydymas“, kitaip dar vadinamas konversine „terapija“ ar seksualinės orientacijos keitimo praktikomis, yra laikomas ne tik neefektyviu, bet ir žalingu.
Tyrimai rodo, kad asmenys, turėję tokios „terapijos“ patirties, pasižymi aukštesniais suicidiškumo, depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų rodikliais, patiria ilgalaikius padarinius seksualumo, santykių, savivertės, tapatumo srityse“, – vardijo Lietuvos psichologų sąjunga.
Anot jos, nemažoje dalyje Europos šalių galioja įstatymai, draudžiantys seksualinės orientacijos keitimo praktikas, o Amerikos psichologų sąjunga, Amerikos psichiatrų asociacija bei Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusios pranešimus, kuriais pasmerkė šių praktikų taikymą.
Lietuvos psichologų sąjunga ragino įvairias institucijas atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus psichikos sveikatos centre kurį laiką galimai buvo arba yra taikomos homoseksualius asmenis žalojančios praktikos ir vyrauja homoseksualius asmenis patologizuojančios nuostatos.
Sąjunga taip pat ragino imtis priemonių, kad šioje ir kitose psichikos sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose būtų užtikrintas kokybiškų, šiuolaikiniu mokslu grįstų psichikos sveikatos paslaugų teikimas, taip pat inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant uždrausti bet kokias seksualinės orientacijos keitimo praktikas Lietuvoje.
Anksčiau nuo psichiatro žodžių atsiribojo ir Lietuvos psichiatrų asociacija: „Lietuvos psichiatrų asociacija homoseksualumo nelaiko liga. Tai nėra psichikos sutrikimas ir jis negali būti gydomas. Lietuvos psichiatrų asociacija niekada nepalaikė jokių konversinių terapijų.
Asociacija taip pat tikrai neskatina savo narių turėti kitokią poziciją nei tą, kuri yra grįsta mokslu. Gydymo būdų arba poreikio gydyti homoseksualumą nėra“, – LRT.lt pabrėžė Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė gydytoja Nijolė Goštautaitė-Midttun.
Dėl papildomo komentaro LRT.lt taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, kuriame gydytojas užima skyriaus vedėjo pareigas, tačiau atsakymo nesulaukė. Anksčiau pati įstaiga išplatino pranešimą, kad psichiatro nuomonė „yra išskirtinai jo asmeninė pozicija ir iš esmės nesutampa su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pozicija“.
„Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“, – pridūrė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras.
