Ateini į parduotuvę, pasiimi iš namų atsineštą stiklainį ar butelį ir įsipili, tarkime, šampūno. Atrodo keista? Galbūt. Tačiau toks, vadinamasis zero waste, apsipirkimas yra vienas iš būdų, padedančių mažinti kasmet į šiukšlių konteinerius išmetamų pakuočių kiekį. Tiesa, nors vienkartinius plastiko maišelius gana sparčiai keičia daugkartiniai maišeliai, galimybės su savo tara įsigyti šampūno ar skalbiklio Lietuvos gyventojams – gana menkos.
Lietuvoje iššvaistoma apie 400 tūkst. tonų maisto per metus, o nuolat perkami drabužiai daro neigiamą poveikį aplinkai. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumu ir daiktų švaistymu.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Pusantro šimto tūkstančių tonų – tiek pakuočių kasmet Lietuvoje panaudojama maisto produktams ir kosmetikai supakuoti. Akivaizdu, kad didžioji dalis jų atsiduria šiukšlių konteineriuose, o kai kurios pakuotės net negali būti perdirbtos.
Išvengti vienkartinių pakuočių naudojimo galėtų padėti vadinamasis zero waste apsipirkimas – tokia apsipirkimo forma, kai pirkėjas į parduotuvę ar prekybos centrą ateina su savo tara ir gali įsigyti jam reikalingų produktų.
Pavyzdžiui, po to, kai buvo priimtas sprendimas apmokestinti vienkartinius plastiko maišelius, vis daugiau žmonių į parduotuves ateina su daugkartiniais maišeliais. Juose galima pasisverti daržovių ar, pavyzdžiui, saldainių. Tačiau kitų produktų įsigijimas su savo tara yra gerokai didesnis iššūkis.
Paieškojus galima rasti mažų parduotuvių, besiorientuojančių į zero waste apsipirkimą, o štai didžiuosiuose prekybos centruose tokia galimybė rečiau įmanoma. Pavyzdžiui, įsigyti kosmetikos su savo tara galima dviejose prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse.
Tiesa, situacija greitu metu gali keistis. Kaip portalui LRT.lt sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, rengiamas Europos Sąjungos reglamentas, įpareigosiantis sudaryti galimybes tiek maisto, tiek ne maisto prekių įsigyti su savo tara.
Visgi Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas sakė manantis, kad didiesiems prekybos centrams įgyvendinti tokį pokytį bus sudėtinga, nors pati idėja ir yra sveikintina.
Su savo tara – ir kosmetika
Jau pradedame įprasti, kad parduotuvėje galima su savo daugkartiniu maišeliu pasisverti uogų ar saldainių, o dviejose prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse savo tarą galima naudoti ir perkant kosmetikos priemones.
Taip pat skaitykite
Šio prekybos tinklo Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė komentare portalui LRT.lt nurodė, kad pirkėjai visuomet skatinami rinktis aplinkai nekenkiančias alternatyvas ir naudoti daugkartinius maišelius arba, nesant poreikiui, prekių nepakuoti išvis.
„Tarkime, ar kelis apelsinus, obuolius reikia papildomai pakuoti? Galbūt užtenka tiesiai dėti į pirkinių krepšį, o grįžus į namus gerai nuplauti šiltu vandeniu“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Kai kuriose šio prekybos tinklo parduotuvėse yra įrengtos vadinamosios zero waste stotelės, kuriose yra galimybė įsigyti iš anksto nesupakuotų arba tik itin lengvai perdirbamose pakuotėse supakuotų aukštos kokybės švaros ir kūno priežiūros prekių.
„Tad ten galima atsinešti savo pakuotes ar tarą, ją pasverti ir tuomet jau pilti ar dėti higienos ar švaros priemones“, – nurodė E. Krasauskienė.
Kaip reikia apsipirkti su savo tara? Atėjus į vieną iš šių parduotuvių reikia pasverti savo turimą tarą ir atsispausdinti lipduką. Tuomet tarą pirkėjas prisipildo norimo produkto ir tada su preke bei lipduku rankoje patraukia į kasą. Savitarnos kasoje lipduką reikėtų nuskenuoti pačiam ir pasirinkti prekę iš sąrašo.
Tiesa, kaip nurodoma „Rimi“ interneto svetainėje, kol kas tokią apsipirkimo galimybę sudarančios parduotuvės veikia tik sostinėje.
Be to, kaip akcentavo E. Krasauskienė, vis daugiau pirkėjų į prekybos centrą patraukia su savo jau turimais daugkartiniais maišeliais – tokie pirkėjai sudaro apie pusę viso klientų srauto.
Populiarėja daugkartiniai maišeliai
Daugkartiniai maišeliai populiarėja ir kituose prekybos tinkluose. Pavyzdžiui, prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė portalui LRT.lt nurodė, kad daugkartiniai maišeliai parduodami būtent daržovių ir vaisių skyriuose, kad pirkėjai galėtų jų įsigyti ir naudotų tvaresnes apsipirkimo priemones.
„Pastebime, jog pirkėjai vis dažniau renkasi tvarias apsipirkimo priemones – prie kasos savo prekes susideda į daugkartinius pirkinių maišelius. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, dabar daugkartinių pirkinių maišelių parduodame apie 45 proc. daugiau.
Naudoti savo atsineštą maišelį vaisiams ir daržovėms yra pamažu populiarėjanti tendencija. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms paklausa augo apie 6 proc.“, – komentavo „Iki“ atstovė.
Be to, pasak jos, pastebima, kad pirkėjai kartais apskritai atsisako maišelių ir tokių prekių kaip bananai, ananasai ar net citrinos įsigyja ir visai be jokio maišelio.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė portalui LRT.lt komentavo, kad pirkėjai į savo atsinešus maišelius gali dėtis vaisius, daržoves ar bet kurias kitas sveriamas prekes.
„Nuo pernai liepos mėnesio stebime dar labiau džiuginančias ir aplinkai nekenkiančias tendencijas. Pirkėjai labai lengvus plastiko maišelius buvo įpratę naudoti net tada, kai prekės papildomai apsaugoti nereikia, pavyzdžiui, perkant bananų kekę ar sūrelius, o dabar skaičiai byloja apie pakitusią pirkėjų elgseną – jie pamatė, kad yra galimybių apsieiti ir be maišelio“, – nurodė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Taip pat skaitykite
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pirkėjai atsineša ir savo maišelius, ir naudoja prekybos tinkle parduodamus daugkartinius maišelius. Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, nuo pernai liepos 1 dienos pirkėjai įsigijo du kartus daugiau įvairių daugkartinių maišelių, palyginti su 2022-ųjų liepos 2 d. – 2023-iųjų birželio 28 d. laikotarpiu, kai labai lengvi plastiko maišeliai buvo dalinami nemokamai.
„Lidl Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė portalui LRT.lt nurodė, kad šiame prekybos tinkle į daugkartinius maišelius galima pakuoti ne tik vaisius, daržoves ar saldainius, bet ir šviežius kepinius. Be to, šio prekybos tinklo parduotuvėse veikia kavos aparatai, kuriuose gėrimus taip pat galima įsigyti su savo puodeliu.
„Apskritai pastebime, kad pirkėjai vis dažniau renkasi tvaresnes alternatyvas ir yra linkę naudoti, pavyzdžiui, daugkartinius maišelius, skirtus vaisiams, daržovėms ir biriems produktams susidėti.
Tai ypač tapo aktualu apmokestinus lengvuosius plastikinius maišelius. Per šį laikotarpį vien šių daugkartinių maišelių paklausa išaugo daugiau nei 7 kartus“, – komentavo „Lidl Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė.
Laukiama žinios iš ES, nusimato iššūkių
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė R. Vainienė portalui LRT.lt sakė, kad apsipirkimo be vienkartinių pakuočių idėja nėra nauja ir apie ją kalbama jau kurį laiką. Šis klausimas, anot R. Vainienės, glaudžiai susijęs su Europos Sąjungos reglamentu dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo.
„Dabar visi laukia galutinio reglamento teksto, nes ten bus įpareigojimų, kad tam tikra dalis pakuočių būtų daugkartinio naudojimo ir maisto produktams, ir ne maisto prekėms.
Šiuo metu, kol nėra teisinio aiškumo, nemanau, kad kas nors – ar valstybės narės, ar prekybininkai – imtųsi kažką daryti, nes gali labai stipriai pasikeisti teisinis reguliavimas. Mes laukiame reglamento galutinio teksto“, – komentavo Prekybos įmonių asociacijos direktorė.
Priimti reglamentą ketinama vėlyvą šių metų rudenį, o tikslai jame, kaip numatoma, bus keliami 2025 ir 2030 metams. Reglamentas bus tiesioginio taikymo, tad visos Bendrijos narės jį turės pritaikyti būtent tokį, koks bus priimtas, kitaip tariant, erdvės spręsti savarankiškai nebus.
Su tokiu reglamentu iškils ir tam tikrų iššūkių. Kaip sakė R. Vainienė, pirmiausia pokyčiai palies ne pačius prekybininkus, o prekių gamintojus ir tiekėjus.
Taip pat skaitykite
„Reikės pertvarkyti visą tiekimo grandinę. Gamintojai, tiekėjai turės pateikti produktą tokioje taroje, iš kurios būtų galima [produktą] išpilstyti, o ne jau supakuotą. Tai palies ne tik prekybininkus, nes prekybininkai jau yra paskutinė grandis.
O tai, žinoma, kainuos, turės būti pertvarkomos prekybos vietos, visa prekiavimo koncepcija [turės keistis], nes dabar yra lentyna ir joje išdėlioti produktai, o vėliau turės būti kažkokie konteineriai, iš kurių bus įsipilama“, – aiškino R. Vainienė.
Kartu kyla ir klausimų, į kuriuos, pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės, atsakymo dar nėra. Vienas tokių – daugkartinės maisto pakuotės.
Kaip sakė R. Vainienė, šiuo metu sveriami maisto produktai, tokie kaip, pavyzdžiui, mišrainės ar kitoks iš anksto paruoštas maistas, yra sveriami prekybininko suteikiamoje švarioje, nenaudotoje pakuotėje. Už tai, kad produktas patektų į švarią tarą ir būtų tinkamas vartoti, atsako prekybininkas.
„Atsiranda maisto saugos klausimas. Įsivaizduokite, jei pirkėjas atsineša savo pakuotę ir ji nėra sterili, į ją dedama, pavyzdžiui, mišrainė ar koks nors kitas sveriamas produktas ir žmogus apsinuodija, suserga. Kaip nustatyti, kam tenka atsakomybė, kur įvyko tarša? Gal žmogaus pakuotė buvo nešvari? Su maisto produktais situacija sudėtingesnė nei, tarkime, su higienos priemonėmis“, – portalui LRT.lt komentavo R. Vainienė.
Taip pat skaitykite
Pradėti reikėtų nuo mažųjų parduotuvių
Žaliosios politikos instituto vadovas R. Lapinskas portalui LRT.lt teigė, kad zero waste apsipirkimo idėja yra sveikintina ir skatintina, tačiau sunkiai įgyvendinama didžiuosiuose prekybos centruose. Tad, pasak jo, geriausia tokį prekybos būdą pradėti skatinti mažesnėse parduotuvėse, turguose.
„Taip mes taupome išteklius pakuotei, o pakuotės pastaruoju metu yra neprotingai sudėtingos, neprotingai daugiasluoksnės ir, kas blogiausia, joms dažnai naudojamos medžiagos, kurios paskui yra netinkamos perdirbti.
Pavyzdžiui, plastiko gaminiai sudedami kartu su popieriumi ir po to nėra galimybės atskirti popieriaus ir plastiko, todėl lieka vienintelis būdas – [tokias pakuotes] sudeginti“, – aiškino R. Lapinskas.
Anot Žaliosios politikos instituto direktoriaus, jei apsipirkimo su savo tara principus norėtų įgyvendinti didieji prekybos centrai, tai būtų pagirtina, tačiau žvelgiant į realią situaciją matyti, kad jiems imtis to būtų sudėtinga.
„Tikrai siūlome pradėti nuo mažesnės prekybos – turgelių, kooperatyvų, mažesnių parduotuvių. Dideliuose prekybos centruose tai galbūt būtų įmanoma atskiruose skyriuose. Šiek tiek žinodamas prekybos organizavimo dalykus, nelabai suprantu, kaip prekybos centrai galėtų tai sukontroliuoti ir sugebėti parduoti tas nepakuotas prekes, ypač kai matome, jog vis diegiamos savitarnos kasos, nes žmonių trūksta“, – portalui LRT.lt sakė R. Lapinskas.
Jam taip pat kilo klausimų, kaip reikėtų pirkėjui, atėjusiam su savo tara į prekybos centrą, parduoti tam tikrus produktus, pavyzdžiui, makaronus ar aliejų. Anot jo, tokiems produktams pritaikyti zero waste apsipirkimo principą kol kas yra beveik neįmanoma, tačiau jis visiškai paprastai pasiekiamas perkant, tarkime, daržoves ar vaisius.
„Reikia tikėtis, kad rezultatų duos ES Žalioji politika, kuri sako, kad produkto darnumas ar tvarumas turi prasidėti nuo dizaino, nuo mąstymo, kaip tą produktą parduosi, kaip pakuotės išvengsi arba, jei nepavyksta jos išvengti, kaip padarysi ją nesunkiai panaudojamą antrą kartą arba perdirbamą“, – sakė Žaliosios politikos instituto vadovas.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
