Dar viena karšta švietimo aktualija – aukštųjų neuniversitetinių mokyklų tinklo pertvarka. Jau patvirtinta, kad šešios kolegijos naujus mokslo metus pradės jau kitokios. Alytaus kolegija jungiama prie Kauno kolegijos, Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija – prie Vilniaus kolegijos, o Kauno technikos – su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (taps Lietuvos inžinerijos kolegija). Šios permainos startas – liepos 1 dieną. Rudenį numatomi dar keli prijungimai.
Šiai pertvarkai skirta 20 mln. eurų (kiekvienai atnaujintai kolegijai – po 4 mln. eurų). Visi studentai, tiek būsimi, tiek esami, baigę studijas gaus jau naujojo darinio diplomą.
Šį startą paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, svarbu tai, kad telkiant kolegijas bus stiprinami regionai. Vos prieš kelias dienas ministerijos vairą perėmusi politikė pabrėžė, kad šis sektorius gaus papildomų lėšų mokslo tiriamosios ir eksperimentinės veiklos plėtrai.
Kolegijų, prie kurių buvo prijungtos mažesnės, vadovai tikino darbuotojams pranešę, kad bus išsaugotos visos darbo vietos, tačiau dalis jų pasitraukė. Daugiausia tai buvo administracijos darbuotojai.
Jau siūlo ar planuoja siūlyti naujų studijų programų
Kai kur jau siūloma naujų studijų programų, kai kur jų atsiras nuo kitų metų.
Pasak Kauno kolegijos direktoriaus Andriaus Brusoko, Alytaus fakultete jau galima stoti į dvi naujas studijų programas – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką ir socialinį darbą. Nuo kitų mokslo metų planuojama pasiūlyti ir atsinaujinančių energijos šaltinių inžineriją, tarpkryptinę studijų programą maisto technologijų ir verslo srityje.
Kaip sakė Kauno technikos kolegijos direktorė Lina Girdauskienė, Lietuvos inžinerijos kolegijoje bus kuriamos naujos Elektronikos ir medžiagų apdirbimo inžinerijos, Išmaniųjų statybos medžiagų ir Išmaniųjų statybos technologijų laboratorijos. Atsiras tokios studijų programos kaip Bepiločiai orlaiviai, Elektronikos informatika, Išmaniosios sveikatos priežiūros sistemos.
Nuo ateinančių mokslo metų jau padidėjusios Vilniaus kolegijos studijų programų paketas pasipildys integruojamomis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos inžinerijos bei dizaino studijų krypčių programomis.
Anot Vilniaus kolegijos direktorės Žymantės Jankauskienės, aukštoji mokykla dabar tampa didžiausia kolegija Baltijos šalyse.
Vilniaus kolegija planuoja plėtoti mokslo centrus „TechSpace“, „ArtSpace“ ir stiprinti taikomąją mokslinę veiklą inžinerijos bei meno srityse. Taip pat planuojama telkti Menų fakultetą, kurti menų akademinį miestelį kaimynystėje su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla.
Sumažėjo darbuotojų
Prijungtose kolegijose jau susitraukė darbuotojų skaičius. Tarkime, iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dar iki galutinio prijungimo pasitraukė 38 darbuotojai.
Iš 79 Alytaus fakulteto darbuotojų 17 administracijos darbuotojų nesutiko tęsti darbo Kauno kolegijos padalinyje, taip pat toliau nebedirbs du dėstytojai.
Kauno technikos kolegijos direktorė L. Girdauskienė sakė, kad jiems neteko atsisveikinti su darbuotojais.
Svarbu stojantiesiems
Nuo liepos 1 d. stojantieji bendrojo priėmimo sistemoje informuojami, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija prijungiama prie Vilniaus kolegijos ir studijų sutartys baigiantis priėmimui bus pasirašomos su Vilniaus kolegija. Absolventai gaus Vilniaus kolegijos profesinio bakalauro diplomus.
Stojantieji į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją bei Kauno technikos kolegiją informuojami, kad Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija jungiasi prie pavadinimą keičiančios Kauno technikos kolegijos ir studijų sutartys bus pasirašomos su Lietuvos inžinerijos kolegija. Absolventai gaus Lietuvos inžinerijos kolegijos profesinio bakalauro diplomus.
Taip pat skaitykite
O stojantieji į Alytaus kolegiją informuojami, kad kolegija prijungiama prie Kauno kolegijos ir studijų sutartys bus pasirašomos jau su Kauno kolegija. Studijos ir toliau vyks Alytuje, absolventai gaus Kauno kolegijos profesinio bakalauro diplomus.
Rudenį bus dar vienas žingsnis, 3 kolegijos priešinasi
Kolegijų tinklo pertvarką lydėjo ir nesantaikos bangos. Ne viena mažesnė kolegija nepanoro būti prijungiama.
Aukštąjį mokslą kuruojantis viceministras Justas Nugaras sakė, kad Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje kolegijų susijungimo klausimas vis dar aktualus. Bet jis tikisi permainų ir ten.
Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tai – kone paskutinis žingsnis Vyriausybės inicijuotame valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo procese. Seimui pritarus, nuo spalio 1 d. atsinaujins dar dvi aukštosios mokyklos – Marijampolės kolegija prisijungs prie Mykolo Romerio universiteto, o Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – prie VILNIUS TECH.
Kolegijoms iškėlė reikalavimus
Koleginių studijų kokybei gerinti Vyriausybė įgyvendina 2023–2024 m. m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą.
ŠMSM diegiamame kolegijų stiprinimo plane įtvirtinta, kad ne mažiau kaip pusė valstybinių kolegijų dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku, o praktiniam rengimui turi būti skiriama ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties. Tai reiškia, kad praktiniam rengimui bus skiriama ne mažiau kaip 1 metai.
Taip pat numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
