Naujai įsteigtas Medijų rėmimo fondas (MRF) iš kiek daugiau nei 6 mln. eurų neišdalijo beveik 500 tūkst. eurų. Pasak Nacionalinio rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (NRMLLA) direktorės Rasos Navickienės, nors pinigų liko, tačiau ne visi projektai buvo paremti.
Nauja programa
Anot Medijų rėmimo fondo direktoriaus Ruslano Iržikevičiaus, beveik pusė milijono eurų nebuvo išdalinta dėl kelių priežasčių. Viena jų – naujai įkurtas fondas, kuris turi naują programą ir naujus reikalavimus.
„Medijų rėmimo fondas yra naujas derinys, kuris sukurtas atsižvelgiant į mūsų medijų lauko poreikius. Medijų rėmimo fondo taryba nusprendė, kaip padalinti lėšas. Iš visos sumos kultūrai turėtų būti skirta 36 proc., regionams 38 proc., naujienų internetinei ir tiriamajai žiniasklaidai – 21 proc., o tautinėms bendrijoms kalboms ir diasporai – 5 proc. Tai pirmas bandymas, kuriuo buvo siekiama pažiūrėti, kaip tie pinigai pasiskirstys per konkursus“, – sako R. Iržikevičius.
Pasak jo, nauji žiniasklaidos rėmimo pokyčiai galėjo atnešti sumaišties.
„Turbūt visi ne iki galo galėjo suprasti, kur kreiptis, į kokias programas. Buvo atvejų, kai keletas žiniasklaidos priemonių pataikė ne į tą programą“, – LRT RADIJUI pasakoja Medijų rėmimo fondo direktorius.
Lėšas turėtų skirti
R. Iržikevičiaus teigimu, Medijų rėmimo fondas žiniasklaidai turėtų skirti likusias lėšas, tačiau svarbu nuspręsti, kokiems projektams. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad patvirtinti projektai praeina MRF administracinę patikrą, po kurios paraiškos patenka į ekspertų rankas. Visgi ne visos paraiškos yra patvirtinamos – kai kurios neatitinka MRF tikslų ir misijų, prašoma kasdienei veiklai, o ne projektui.
„Paraiškas tikrina mūsų atrinkti ekspertai, kurie nusprendžia, ar paraiška verta tos sumos, kurios yra prašoma. Dažnai yra atmetamos paraiškos, kai žiniasklaidos priemonės prašo finansinės paramos kasdieninei žurnalistinei veiklai, o ne konkrečiam projektui.
Komercinė žiniasklaida dalį projektų, atrodo, turėtų įgyvendinti pati, neprašydama dalinio finansavimo paramos. Tačiau dažnai alternatyvios, nišinės informacijos rinkimas, transliavimas joms nėra nuostolingas“, – teigia MRF direktorius.
Anot NRMLLA direktorės, MRF lėšų poreikis yra didelis, tačiau ekspertai ir taryba į paraiškas žiūri atlaidžiai.
„Naujienų tiriamosios žurnalistikos paprogramėje buvo pateikta tik 10 projektų – du spaudos, trys televizijos ir radijo bei penki interneto. Iš viso lėšos buvo paskirtos aštuonioms priemonėms. Reikėtų suprasti, kad ir ekspertai, ir taryba žiūrėjo atlaidžiai į pinigų paskirstymą“, – sako R. Navickienė.
Poreikis kur kas didesnis
NRMLLA direktorės teigimu, regioninėje žiniasklaidoje Medijų rėmimo fondo programa, kuri apima spaudą, televiziją, radiją ir internetą, yra pati skaitingiausia – buvo pateikti 92 projektai, iš kurių fondas parėmė tik 62 projektus.
„Lėšų poreikis buvo didelis. Mes programoje turime 676 tūkst. eurų, o poreikis buvo beveik 3 kartus didesnis. (...) Ši programa lėšas įsisavino su kaupu, o pareiškėjai rašė dažniausiai po vieną projektą. Gaila, kad dalis projektų buvo neparemta, nes pritrūko lėšų. Tačiau ekspertai nepatvirtintus projektus buvo įvertinę pakankamai neblogai. Tokių projektų priskaičiuočiau apie 10 vienetų“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak Medijų rėmimo fondo direktoriaus, reikėtų pasitikėti ekspertų vertinimu, kadangi jie yra savo srities profesionalai.
„Ekspertai projektuose įžvelgia, kad prašoma suma yra per didelė. Mūsų tikslas paskirstyti lėšas, mokesčių mokėtojų pingus, kokybiškai ir kad projektai atitiktų fondo misiją“, – teigia R. Iržikevičius.
Panaikinus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, naujame Medijų rėmimo fonde pinigų yra daugiau nei anksčiau. Anot R. Navickienės, situacija išlieka panaši, tačiau pasektas Skandinavijos šalių pavyzdys palengvina žiniasklaidos priemonių gyvavimą.
„Lėšos yra skiriamos už veiklą. Taip dalinai remiamas redakcijos darbuotojų užmokestis. Spaudos atveju yra remiami spausdinimo kaštai, o televizijos ir radijo atveju – persiuntimo išlaidos. Ši programa šiek tiek lengviau leido atsikvėpti regioninei žiniasklaidai. Taip pat pamatėme, kad tų 38 proc. trūktų ir reikėtų tam tikrų pokyčių“, – sako NRMLLA direktorė.
Pratęsiamas paraiškų teikimo terminas
Padalijus lėšas žiniasklaidos projektams paaiškėjo, kad liko nepanaudota 455 tūkst. eurų naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programoje, taip pat po 50 tūkst. eurų nepaskirstyta stipendijų tyrimų žurnalistams ir žiniasklaidos kultūros projektams. Todėl nuo liepos 1 d. bus galima teikti naujas paraiškas keliose programose. Paraiškas reikės pateikti per 20 darbo dienų.
„Yra skelbiamas konkurso pratęsimas. Nuo liepos 1 dienos mes pratęsime tuos konkursus, kuriuose dar yra lėšų. (...)
Tikimės, kad šį kartą bus aktyvesnės ne tik tyrimus atliekančios žiniasklaidos priemonės, bet ir stipendininkai. Iš pradžių gal nelabai buvo suprantama, kad stipendijos irgi yra puikus būdas pasiekti savo tikslų“, – BNS sakė R. Iržikevičius.
Pasak MRF direktoriaus, biudžete pinigų liko ne tik dėl kandidatuojančių projektų stokos, bet ir todėl, kad dalis jų buvo komerciniai, taip pat – išpūstomis sąmatomis.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
