Lietuvoje

2018.10.16 14:32

LRT vadovybei nuogąstaujant dėl transliuotojo politizavimo, R. Karbauskis pateikė netikėtą pasiūlymą

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.10.16 14:32

Seimo Kultūros komitetas (KK), vadovaujamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, antradienį ėmėsi svarstyti parlamentinės tyrimo komisijos dėl LRT ūkinės, finansinės veiklos išvadų, tačiau išvadų apsvarstyti nespėjo ir padarė pertrauką.

Į KK posėdį antradienį atvyko LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri teigė, kad dalis Seimo tyrimo komisijos išvadose pateiktų pasiūlymų gali politizuoti LRT veiklą.

LRT vadovės teigimu, ypatingai jai nerimą kelią politikų įtaką LRT Tarybai. „Ar norėtumėte, kad nei Seimas, nei prezidentūra neskirtų nei vieno tarybos nario?“ – komitete LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės klausė R. Karbauskis.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino, kad Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pataria, jog nacionalinio transliuotojo valdymo organuose politikų atstovai sudarytų ne daugiau kaip trečdalį narių. „Jei tokį pasiūlymą teiksite, aš manau, kad tai reikia svarstyti“, – pažymėjo R. Karbauskis.

Ragino neskubėti

KK pradėjus svarstyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT ūkinės, finansinės veiklos išvadas, komiteto pirmininkas R. Karbauskis pareiškė, kad parlamentinė tyrimo komisija padarė didžiulė darbą, tačiau po to pasirodė „keisti išoriniai vertinimai“.

„Jeigu bus Seimo sprendimas patvirtinti išvadas, komitetas ruoš įstatymo pataisas, kad būtų didinimas LRT skaidrumas“, – pareiškė R. Karbauskis.

Jis stebėjosi, kad Seimo tyrimo komisijai dėl LRT veiklos baigus savo darbą, pasigirdo pareiškimai, jog politikai siekia „užkariauti LRT“.

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino, kad dalies Seimo tyrimo komisijos išvadų LRT nekvestionuoja, dalį pasiūlymų, susijusių su skaidrumo didinimu, LRT įgyvendins, nepaisant, kokį sprendimą priims Seimas. Šiam tikslui, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT suburta speciali darbuotojų grupė.

Vis dėlto, LRT vadovės teigimu, likusi dalis Seimo tyrimo komisijos išvadų ją itin neramina.

„Mums kelia nerimą ta išvadų dalis, kuri susijusi su LRT valdysena, tai yra siūlymas keisti LRT tarybos formavimo tvarką, keisti tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais tarybos narių kadencijų principą, mažinti tarybos galias, teikiant naują valdymo organą – valdybą ir kaip ta valdyba bus formuojama. Iš esmės šiuos žingsnius mes laikome žingsniais link LRT politizavimo“, – pažymėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji komiteto narius taip pat ragino nesiskubinti priiminėti sprendimo dėl Seimo tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadų, kol šiuo klausimu savo nuomonės nepateikė Konstitucinis Teismas, į kurį kreipėsi Seimo narių grupė.

„Norėčiau atkreipti komiteto dėmesį, kad Konstitucinis Teismas dar nepriėmė sprendimo dėl Seimo narių grupės kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis tyrimas neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui. Manome, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra labai reikšmingas ir būtų išmintinga palaukti šio sprendimo. Tai palengvintų ir Seimo darbą“, – dėstė LRT generalinė direktorė.

R. Karbauskis abejojo, ar Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Seimo tyrimo komisijos kažką pakeistų.

„Ką Konstitucinio Teismo sprendimas šiuo atveju nuspręstų? Pripažintų, kad nereikėjo tirti? Jeigu Seimas nebūtų tyręs, nebūtų matęs dokumentų, tokių konstatavimų nebūtų buvę. Jūs žinote, kaip mes ilgai vargome Seime, kol buvo gauta visa apimti dokumentų“, – aiškino R. Karbauskis.

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė replikavo, kad klausimų, kurie padėtų skaidrinti LRT veiklą, imtasi jau pavasarį, pasikeitus LRT vadovybei, tai yra nepaisant Seime vykusių procesų.

Prezidentūra taip pat turi abejonių

KK posėdyje dalyvavusi prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėja Rūta Kačkutė neslėpė, kad prezidentūra taip pat turi abejonių dėl Seimo tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadų.

R. Kačkutė priminė, kad Seimo tyrimo komisijos tikslas buvo tirti LRT ūkinę, finansinę veiklą, tad, pasak prezidentės atstovės, sunku suprasti, kodėl tyrimo išvadose kalbama apie LRT valdymo pakeitimus.

„Kritika, kuri yra išsakyta praeitai administracijai dėl jos veiklos, yra tikrai verta išgirsti, ir, manau, kad dabartinė administracija taiso klaidas, o buvusi administracija, jei yra dideli pažeidimai turi už tai atsakyti. Tačiau yra siūlymų, kurie neramina, tai yra siūlymai susieti Tarybos narių kadencijas su politikų kadencijomis. Apie tai yra daug šnekėta, bet aš vis tiek noriu pabrėžti, kad šitie siūlymai neturi jokios atramos tyrime. Todėl kyla klausimas, kodėl jie atsirado“, – dėstė R. Kačkutė.

Prezidentės patarėja patikino, kad LRT valdymo struktūra buvo ne kartą tarptautinių organizacijų įvardinta kaip pavyzdinė, todėl Seimo tyrimo komisijos siūlymai keisti šią struktūrą kelia abejonių.

„Norime išsakyti tą abejonę ir ypač dėl galimo LRT politizavimo“, – pažymėjo R. Kačkutė.

R. Karbauskis, reaguodamas į prezidentės patarėjos pastabas, pažadėjo, kad tarptautinės organizacijos gaus išverstas Seimo tyrimo komisijos išvadas.

KK toliau Seimo tyrimo komisijos išvadas svarstys antradienį per Seimo posėdžio pietų pertrauką.

Siūlo keisti valdymą

Seimo komisijos išvadų projekte siūloma „išgryninti tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų funkcijas“, LRT veiklos strategijos tvirtinimą ir priežiūrą, „būtų atsisakoma valdymo organams būdingų funkcijų“.

Valdybos narius penkerių metų terminui skirtų taryba iš kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, kita alternatyva – kandidatų sąrašą parinktų skyrimų komitetas prie tarybos, dar vienas variantas, kad vykdančiuosius narius parenka ir skiria taryba, o nepriklausomus parenka vyriausybė, skiria taryba.

Anot projekto, kolektyvinio valdymo organo, valdybos, narių skyrimas, teisės ir pareigos iš esmės būtų reglamentuojamos pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Valdybą sudarytų 5–7 nariai.

LRT generalinis direktorius turėtų būti ir valdybos pirmininkas, o dauguma valdybos narių turėtų būti nepriklausomi, t.y., neturėti jokių kitų pareigų LRT.

Taip pat siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.

LRT taryba dabar sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų kasmet po vieną. Kadangi prezidento kadencija – penkeri metai, būtų vieneri metai, kuomet prezidentas atstovo neskirtų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimas keturis tarybos narius skiria po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos Seimo kadencijos metu.

Siūloma svarstyti trumpinti tarybos narių darbo terminą nuo šešerių iki 4–5 metų.

Populiariausi