Iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų lieka jau mažiau nei keturi mėnesiai, tad vis garsiau skamba svarstymai, ne tik kas laimės rinkimus, bet ir kas su kuo gali ar negali sudaryti valdančiąją koaliciją. Partijų lyderiai kol kas kalba abstrakčiai ir labiau žino, su kuo tikrai neitų dirbti, nei su kuo norėtų darbuotis kartu.
Pastaruosius ketverius metus valdančiąją daugumą sudarė trys partijos – daugiausia mandatų rinkimuose gavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir mažieji partneriai Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija.
Tikėtina, kad po spalio mėnesio koalicija jau bus kitokia, o kas ją sudarys, priklausys tiek nuo Seimo rinkimų rezultatų, tiek nuo politikų gebėjimų susitarti.
Kai kurios partijos jau dabar brėžia raudonas linijas – socialdemokratai nemato darbo su konservatoriais, „valstiečiai“ purtosi nuo „laisviečių“, o pastarieji sako „ne“ partijoms, kitaip žiūrinčioms į esminius žmogaus teisių klausimus.
Tiesa, yra ir atviriau į koaliciją žiūrinčių politinių jėgų. Štai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neatmestų galimybės dirbti su Liberalų sąjūdžiu, o konservatoriai netrenkia durų prieš bendrą darbą su jų vengiančiais socialdemokratais.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas kalbėdamas su portalu LRT.lt svarstė, kad didžiausią partnerių pasirinkimą turėtų šiuo metu reitingų viršūnėje įsitaisę socialdemokratai. Su jais, pasak docento, dirbti galėtų ir norėtų ne viena skirtinga politinė jėga.
Sudėtingiausioje padėtyje atsidurtų dabar valdantys konservatoriai, mat eiti su jais į koaliciją galimai nenorėtų ne tik dabar opozicijoje esančios partijos, bet ir šiuo metu partneriais esančios politinės jėgos.
Kas su kuo galėtų tartis?
Kone anksčiausiai apie tai, su kuo bendro darbo po rinkimų neįsivaizduoja, pasisakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Dar gegužės pabaigoje ji „Lietuvos ryto“ televizijai pabrėžė, kad bendras darbas su TS-LKD yra neįmanomas.
„Yra labai daug skirtumų, kur mums rinkėjas neleis per juos perlipti“, – teigė ji. Tačiau apie galimas koalicijas su kitomis politinėmis jėgomis V. Blinkevičiūtė kalbėjo abstrakčiai ir teigė, kad viskas gali būti derybų klausimas.
Kiek vėliau birželį taip pat kalbėjo ir rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius, kuris tvirtino, jog LSDP nemato jokių galimybių sudaryti koaliciją su konservatoriais, tačiau apie tai, su kuo matytų galimą bendradarbiavimą, nekalbėjo.
„Konservatoriai, bandydami mus silpninti, kalba apie kažkokias galimas koalicijas su jais. Jokios kalbos apie koalicijas su konservatoriais šiuo metu būti negali. „Valstiečiai“ žalieji su demokratais, kurie suskilo ir tarpusavyje negali pasidalinti savo reitingų, nes jiems nepavyko pasiekti savo strateginių tikslų, irgi nuolat varo ant socialdemokratų.
Visi puola socialdemokratus ir tai daro tikslingai. Mes tikrai tokiais dalykais neužsiimsime. Mes dabar einame pas žmones, dalyvaujame rinkimuose, o rudenį – žiūrėsime“, – sakė R. Duchnevičius.
Visgi visiškai priešingai kalbėjo konservatorių, šiuo metu sudarančių koaliciją su dviem liberaliomis partijomis, sąrašo vedlė, premjerė Ingrida Šimonytė. Ji sakė matanti galimybes bendradarbiauti net ir su socialdemokratais.
Interviu naujienų agentūrai ELTA I. Šimonytė teigė, kad, svarstant apie būsimos Seimo daugumos štrichus, šiuo metu reikėtų kalbėti nebent apie moralinius klausimus.
„Tiesą sakant, nematau, kodėl to negalėtų būti“, – apie koaliciją su socialdemokratais anksčiau teigė ministrė pirmininkė.
Apie galimas koalicijos dėliones paklaustas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis portalui LRT.lt teigė, kad kol kas apie tai, su kuo dirbtų, o su kuo ne, jo vadovaujama partija nekalbėjo.
„Nieko nesvarstėme, kadangi briedis dar laksto miške. Bet turime principinį sprendimą – mes esame centro kairės politinė jėga ir mes net neabejojame, kad, sėkmės atveju, centro kairė turėtų formuoti koaliciją. Mes žiūrime, kas į centro kairę, o dešinioji pusė nusipelnė pabūti opozicijoje“, – komentavo S. Skvernelis.
Visgi vienai iš dabartinės koalicijos partijų demokratai griežto „ne“ netaria – pasak partijos pirmininko, jei ši partija formuotų valdančiąją daugumą, galimas darbas ir su Liberalų sąjūdžiu.
„Galėtume sutarti, mūsų dalis rinkėjų persidengia. Yra nemažai Liberalų sąjūdžio žmonių, su kuriais man teko dirbti, kai buvau Vyriausybėje, ir svarbius Lietuvai sprendimus tie žmonės palaikė“, – portalui LRT.lt sakė S. Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen apie galimus būsimus partnerius kalbėjo aptakiai, tačiau teigė, kad jos vadovaujamai politinei jėgai niekada nebus pakeliui su tomis partijomis, kurios, tarkime, nežino, kam priklauso Krymas.
„Tai ir partijos, kurios tokią antivalstybinę poziciją, mūsų požiūriu, skleidžia. Oligarchų valdomos partijos taip pat mums yra raudona linija“, – sakė liberalų pirmininkė.
Paklausta apie tai, kad S. Skvernelis po rinkimų matytų bendrą darbą su liberalais, V. Čmilytė-Nielsen atsakė, kad šis klausimas dar yra gerokai per ankstyvas. Tiesa, pasak jos, tokios kalbos parodė, kad Liberalų sąjūdis per ketverius kadencijos metus su niekuo nesusipyko tiek, kad negalėtų dirbti kartu.
„Matyt, tai yra mūsų privalumas. Bet apie galimas koalicijas dabar nekalbame ir nesvarstome. Žmonės viską sudėlios atiduodami savo balsą“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga kalbėdamas apie galimus rudens partnerius teigė, kad yra politinių jėgų, kurios yra ideologiniai jų oponentai, tad akivaizdu, kad su jomis „valstiečiams“ – ne pakeliui.
„Žinote, kas jie tokie yra. Manau, kad ir jie su mumis neitų, tai čia aš apie konservatorius kalbu, aišku, Laisvės partiją. O visa kita priklauso nuo to, kas laimės rinkimus ir kaip apskritai pavyktų sutarti, suderinti programas, tikslus. Tai yra svarbiausia“, – dėstė A. Veryga.
Pasak jo, LVŽS galėtų vėl bendradarbiauti su socialdemokratais, nepaisant to, kad praėjusioje kadencijoje tokia koalicija ne tik sugriuvo, bet ir lėmė socialdemokratų skilimą.
„Mūsų partijos pirmininkas yra viešai pasakęs, kad vienmandatėse, jei taip atsitiktų, kad išeitų socialdemokratai ir mūsų oponentai, mes remtumėm socialdemokratus. Būtų sąžininga ir jiems pasakyti tą patį“, – portalui LRT.lt sakė LVŽS atstovas.
Galiausiai, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė komentavo, kad jos vadovaujama politinė jėga tikrai nedirbtų su partijomis, kurios sugrąžintų Lietuvą į „balanos gadynę“.
„Tai yra draudimai, baudimai, smurto politika. Tokių partijų ir lyderių tikrai matome, yra dalis iškilusi per pirmą prezidento rinkimų turą, yra kas galbūt sugrįžta. Norisi, kad politika Lietuvoje liktų pozityvi, optimistinė, drąsiai žiūrinti į ateitį, o ne pataikaujanti tamsai“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Tiesa, nors šią kadenciją neretai kalbėta, kad Laisvės partija dabartinėje koalicijoje atlieka podukros vaidmenį, A. Armonaitė neatmetė, kad ir ateityje galėtų dirbti su dabartiniais partneriais.
„Būtų galima svarstyti, tik iš partnerių norėtume didesnės paramos programai, nes ne tik žodžiais ir įrašais feisbuke sprendimai yra priimami, o būtent Seime“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
Koalicija gali būti marga
VDU docentas I. Kalpokas portalui LRT.lt komentavo, kad daugiausia laisvės renkantis koalicijos partnerius turėtų socialdemokratai. Šiuo metu būtent jie karaliauja reitingų viršūnėse ir, tikėtina, gali sulaukti daugiausia balsų Seimo rinkimuose.
„Su jais ir Skvernelis eitų, ir Karbauskis eitų. Žiūrėdamas į kitas potencialias partijas, visiškai įsivaizduoju, kad ir Žemaitaitis galėtų su socdemais eiti. Net ir tas pats Liberalų sąjūdis, manau, taip pat. Socialdemokratai turi didžiausią koalicinį potencialą“, – dėstė I. Kalpokas.
Visgi kitoms politinėms jėgoms, anot jo, būtų sudėtingiau, ypač galvojant apie TS-LKD, su kuriais, docento manymu, į koaliciją neitų nė viena iš dabar opozicijoje esančių partijų.
„Net ir kai kurie jų dabartiniai draugai, tarkime, Laisvės partija idealiu atveju galvotų apie ką nors kitą, bet kad nieko kito daugiau nėra“, – sakė docentas.
Birželio pradžioje įvykę Europos Parlamento rinkimai parodė, kad minimalią 5 proc. kartelę, reikalingą norint patekti į Seimą, gali peržengti ir daugiau politinių jėgų. Pastaruosiuose rinkimuose ją perkopė ir Lietuvos regionų partija, ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Neatmestina, kad Seimo rinkimuose 5 proc. gali surinkti ir Remigijaus Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno aušra“.
Tai, pasak I. Kalpoko, gali lemti, kad į Seimą paklius daugiau partijų, nei yra dabar, tad natūraliai reikės ir platesnio politinių jėgų rato, norint sudaryti valdančiąją daugumą. Šiuo metu koaliciją sudaro trys partijos, bet po rudenį vyksiančių rinkimų tam gali prireikti ir keturių politinių jėgų.
„Visuomet yra tas iššūkis, kai daug partijų perlipa 5 proc. Tada tie 70 mandatų, gaunamų daugiamandatėje [apygardoje], išsidalina į daug dalių ir tada, tarkime, laimėjusi partija gali būti surinkusi gerokai daugiau balsų, bet gauti palyginti nedidelį skaičių mandatų.
Tada viskas priklauso nuo vienmandačių apygardų. Tai iš viso yra loterija, labai daug priklauso nuo to, kokių partijų kandidatai išeina [kovoti] tarpusavyje. Šiuo atveju galima bus prognozuoti tik jau turint pirmo turo rezultatus. Bet tikrai galėčiau įsivaizduoti, bent jau dabartinėje situacijoje, kad gali būti ir daugiau nei trys partijos koalicijoje, keturios būtų visai įmanomas variantas“, – portalui LRT.lt komentavo VDU docentas I. Kalpokas.
Koaliciją gali rikiuoti ir regionai
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas portalui LRT.lt sakė, kad tam tikrų partijų draugysčių, galinčių lemti koalicijas po rinkimų, įžvelgti galima. Visgi, anot jo, artėjantys rinkimai lemia, kad net ir dabar partnerėmis esančios partijos įninka į nesutarimus.
„Kiekviena [partija] turi savo poreikių komunikacijai su rinkėjais, tai galime matyti dažnesnius susikirtimus tarp partnerių pozicijoje, tarp opozicijos partnerių taip pat galime matyti susikirtimų. Dabar jiems reikalingas išsiskyrimas, pasirodymas. Bet taip, aišku, atskirais atvejais galimas pritarimas ar dar kažkokie dalykai“, – svarstė A. Katauskas.
Pasak jo, galima numanyti, kad nebus labai aštrių susidūrimų aukščiausiame partiniame lygmenyje, tarkime, tarp konservatorių ir liberalų, kurie yra tapę tarsi tradiciniais vieni kitų partneriais.
Lygiai taip pat, anot komunikacijos eksperto, nebus matyti ir didelių draugysčių tarp socialdemokratų ir jau minėtų konservatorių, nebent nutiktų kažkas, dėl ko tokia draugystė staiga imtų abiem partijoms apsimokėti.
„Koalicijos dėliojasi pagal jau turimus kišenėje mandatus. Partijos gali padaryti tam tikrų įdomesnių sprendimų, esame matę, kaip skirtingos partijos sueina į vieną krūvą. Rinkimai nusimato labai įdomūs“, – sakė A. Katauskas.
Be to, jis atkreipė dėmesį į matomų politikų migraciją prisijungiant prie naujų, mažų partijų. Kalbėdamas apie tai jis omenyje turėjo Agnę Širinskienę, prisijungusią prie iš Seimo pasitraukusio Remigijaus Žemaitaičio sukurtos partijos „Nemuno aušra“.
Kalbėdamas apie šią ir panašias partijas A. Katauskas akcentavo, kad tik pusė Seimo yra renkama pagal sąrašus, o kita dalis renkama vienmandatėse apygardose, kurių dauguma yra šalies regionuose. Kitaip tariant, tai, kad dabar viena ar kita partija yra reitingų viršūnėse, nereiškia, kad ji sulauks gyventojų palaikymo ir vienmandatėse apygardose, kur labai svarbi renkamo politiko asmenybė.
„Tokių variantų, kad gali būti, tarkime, kad pavyks geriau pasirodyti mažesnei partijai, galime turėti. Ar tokia partija gali turėti frakciją? Neįsivaizduoju, kol kas nematau tokio išsidėliojimo, bet mes kol kas nematome ir normalios kampanijos, dabar prasideda tik paruošiamasis darbas.
Manau, kad galimi scenarijai, mes nežinome, kaip atrodys tas pats R. Žemaitaitis, nežinome, kur bus ir kaip atrodys Ignas Vėgėlė. Turime daug nežinomųjų. Nenustebčiau, jei kažkuri iš naujų ar netraktuojamų kaip tradicinės partijų gali pasirodyti sėkmingai“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt vertino komunikacijos ekspertas.
