Paaiškėjus Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatams, mandatus iškovojusios partijos džiaugėsi rinkėjų palaikymu ir žadėjo geresnius rezultatus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Politologai sako, kad rezultatai nenustebino.
Džiaugėsi mandatais
Konservatoriams užsitikrinus tris mandatus Europos Parlamente, partijos sąrašo vedlys sako, kad toks rezultatas yra neblogas. Pasak Andriaus Kubiliaus, rinkėjai mobilizavosi.
„Daug kas sako, kad mūsų rinkėjai tokie, kad visą laiką eina ir balsuoja už konservatorius. Aš manau, kad nėra labai teisingas apibrėžimas – mūsų rinkėjai yra tie, kuriems visą laiką, galbūt iš visų grupių, rūpi valstybės reikalai, ir todėl jie eina balsuoti, tikėdami, kad mes juos galime teisingai išspręsti, ar tarptautinėje erdvėje, ar Lietuvoje“, – sakė jis.
Du mandatus iškovojusios socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad partija išlaikė turėtą poziciją, tokį rezultatą ji vadina geru startu prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
„Mes išlaikėme tokią poziciją, kurią turėjome, du mandatai išlaikyti. Vadinasi, visoje Lietuvoje turime žmonių pasitikėjimą“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad rinkimų rezultatus lėmė ir žemas rinkėjų aktyvumas.
Pasiteiravus, ar pati jau apsisprendė dalyvauti Lietuvos politikoje, o gal liks EP nare, V. Blinkevičiūtė sakė, kad kol kas reikėtų palaukti „kad būtų patvirtintas mandatas“.
Mandatą Europos Parlamente užsitikrinusiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaus šios partijos sąrašo lyderis Aurelijus Veryga. Pasak jo, būsimiems darbams yra labai rimtai ruošiamasi.
„Geras jausmas pabaigti darbą, kad mūsų rinkėjas bus atstovaujamas EP. Mes džiaugiamės, prognozavome, tikėjomės geriau, bet tai labai geras rezultatas“
Laisvės partijos pirmininkė teigia, kad partijos užsitikrintas mandatas Europos Parlamente – geras rezultatas. Aušrinė Armonaitė taip pat atkreipia dėmesį į šių rinkimų svarbą.
„Tai lūžio taškas, ar tvirtinsime vakarietiškas vertybes, padėsime Ukrainai, ar gręšimės atgal“, – kalbėjo partijos pirmininkė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad po šių rinkimų partija darys išvadas, kaip geriau pasiruošti rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.
„Manyčiau, kad liberalams nėra naudingas žemas aktyvumas“, – sakė ji.
Demokratų sąjungos Vardan Lietuvos išrinktasis Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius teigia, kad iškovotas mandatas pirmuose šios partijos rinkimuose yra puikus rezultatas.
„Partijai vos dveji metai, tai pirmi rinkimai, ir sugebėjome iškovoti mandatą“, – džiaugėsi jis.
Vietą Europos Parlamente užsitikrinęs Tautos ir teisingumo sąjungai atstovaujantis Petras Gražulis rinkimų rezultatą vadina stebuklu.
„Važiuosiu, o kaip bus toliau, tai sakau: man žmonių pasitikėjimas svarbesnis, nei EP nario mandatas“, – kalbėjo jis ir sakė EP būsiantis su „nesisteminėmis“ partijomis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad Europos parlamento rinkimai parodė, kad partija turės frakciją naujame Seime.
„Bus vykdoma šeimos vertybių politika, puoselėjamos krikščioniškos vertybės“, – sakė jis.
Politologai: socdemai per anksti džiaugėsi
Vytauto Didžiojo universiteto politologė Simona Rakutienė LRT RADIJUI sakė, kad pasitvirtino hipotezė, jog žemas rinkėjų aktyvumas naudingas konservatoriams.
„Buvo svarbios ir asmenybės, ir tai, kad Laisvės partijos sąrašą vedė Dainius Žalimas, kuris dalyvavo prezidento rinkimuose, turėjo įtakos“, – kalbėjo ji.
Vilniaus universiteto politologas Gintas Karalius atkreipia dėmesį, kad populiariausiai socialdemokratų partijai vis tik reikėtų susirūpinti dėl savo palaikytojų noro balsuoti.
„Ką galima matyti, kad socialdemokratai per anksti džiaugėsi populiarumu ir gerais santykiais su prezidentu <...>, dar reikia priversti rinkėjus ateiti <...>. Ne pirmas kartais, kai apklausos juos šiek tiek pervertina“, – sakė jis.
Kauno technologijos universiteto politologas Ainius Lašas minėjo, kad nuviliantis rezultatas buvo ne tik LSDP, bet ir Liberalų sąjūdžiui, pasirodžiusiam blogiau, nei Laisvės partija.
„Buvo galima tikėtis, kad per rinkimus pavyks Nacionaliniams susivienijimui, kuris bandė sužaisti su migracijos korta“, – apie pralaimėjusias jėgas kalbėjo jis.
Kai kurioms partijoms gresia išnykti
Politologų teigimu, sekmadienį pasibaigusių EP rinkimų rezultatai kai kurioms politinėms jėgoms siunčia įspėjamuosius signalus. Ekspertai mano, po rinkimų tapo akivaizdu, kad iš Lietuvos politinio žemėlapio gresia išnykti „darbiečiams“. Taip pat, pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, nėra kuo džiaugtis ir apie būsimas pergales pastaruoju metu kalbėjusiems socialdemokratams, kurie, nepaisant prezidento paramos, aukštų reitingų ir vadovaujami Vilijos Blinkevičiūtės, liko antri.
„O jei Seimo rinkimuose neliks Blinkevičiūtės, situacija gali dar labiau komplikuotis. Todėl, aš manau, kad partijai, turinčiai tokius reitingus ir prezidento palaikymą bei vieną populiariausių politikių, dabartinis rezultatas tikrai yra tai, ko socialdemokratai tikėjosi“, – teigė R. Urbonaitė.
„Aš manau, kad tai ženklas socialdemokratams“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu rinkimus laimėję konservatoriai, tęsė politologė, nors ir nėra Seimo rinkimų favoritai, turėtų jaustis gana patenkinti.
„Konservatoriams rezultatas leidžia išlaikyti tą patį mandatų Europos parlamente skaičių“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Paaiškėjus, kuriuos politikus Lietuva delegavo į EP, politologas Ignas Kalpokas neslepia, kad Laisvės partijos bei buvusio Seimo nario Petro Gražulio rezultatas jį nustebino.
„Labiausiai nustebino Laisvės partija – turbūt nebuvo daug optimizmo galvojant apie šios politinės jėgos šansus, bet tikrai šiokį tokį prisikėlimą partija parodė. Ir tai tikrai davė optimizmo galvojant apie kitus ateinančius Seimo rinkimus. (...) Tai galėtų įnešti optimizmo partijos rėmėjams, padidinti motyvaciją rinkti ją ir į Seimo rinkimus. Tai labai svarbus rezultatas partijai“, – Eltai teigė I. Kalpokas.
Visgi, kaip pažymėjo apžvalgininkas, kai kurioms politinėms jėgoms artėjant Seimo rinkimams reikėtų susirūpinti savo rinkėjų aktyvumu.
„Kas labiausiai nuvylė ir kam reikėtų susirūpinti – Liberalų sąjūdis, kurie tik nepilnais 500 balsų aplenkė Regionų partiją. (…) Liberalų sąjūdis yra partija, kuri apklausose paprastai turi gerą reitingą, tad jiems reikia labai rimtai galvoti, kaip rudenį atvesti žmones prie balsadėžių, kaip suteikti jiems entuziazmo ir motyvacijos dalyvauti Seimo rinkimuose“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Politologas taip pat pripažino, kad netikėtas buvo ir buvusiam parlamentarui Petrui Gražuliui išreikštas pasitikėjimas.
„Mažas aktyvumas yra palankus LLRA-KŠS ir Petrui Gražuliui – jam pavyko sumobilizuoti tuos antisisteminius balsus, dėl kurių buvo labai aktyviai dirbama ir dėl kurių, ko gero, buvo pati didžiausia konkurencija tarp Gražulio ir Puidoko“, – pažymėjo I. Kalpokas.
„Šioje vietoje sudėtinga, išėjus į dvikovą prieš Petrą Gražulį, jį nugalėti. Galima jį mėgti, galima nemėgti, bet kurti savo asmeninį prekės ženklą jis sugeba“, – sakė I. Kalpokas.
Tuo metu komentuodamas Darbo partijos pasirodymą, I. Kalpokas pripažino, kad šios politinės jėgos perspektyvos – miglotos.
„Šiaip jau partijos perspektyvos neatrodo labai optimistiškos. Viena vertus, yra istorinė tendencija, kad kuomet partija yra be Uspaskicho, jai, švelniai tariant, nesiseka. Tik, ko gero, dabar nebėra šansų ir Uspaskichui grįžti“, – sakė politologas.
„Matau, turbūt, vienintelį variantą Darbo partijai iki Seimo rinkimų – spėti su kažkuo dar susijungti ir netiesiogiai išlikti politiniame žemėlapyje, nes kitaip partijos nariai, kurie turi ambicijų pakovoti dėl postų Seimo rinkimuose, išsibėgios ir žiūrės, kur dar galima gauti vietą kokiame nors kitame gyvybingesniame sąraše“, – pažymėjo I. Kalpokas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visus balsus, TS-LKD iškovojo 3 EP mandatus. Antroje vietoje liko LSDP, iškovojusi 2 mandatus.
Po vieną mandatą gavo ir LVŽS, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, LLRA-KŠS, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdis.
