„Taip, jis labai gerbiamas žmogus ir labai normalus, asmeniškai pažinojau, bet paminklo nereikia, nes jau tiek pristatyta“, – Kauno valdžios planus Istorinės prezidentūros kiemelyje statyti paminklą prezidentui Algirdui Brazauskui įvertino praeivė. Mero Visvaldo Matijošaičio siūlymą kritikuoja ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.
Kauniečiams idėja kelia abejonių
„Brazauskas, Mykolas Algirdas Brazauskas, jokio ryšio su Kaunu neturi“, – LRT.lt sakė mero V. Matijošaičio idėjai Istorinės prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą buvusiam prezidentui nepritariantis 65-erių metų Rimantas. Laisvės alėjoje kalbintas vyras ryžtingai dėstė, kad tokio atminimo ženklo A. Brazauskas nenusipelnė nei šioje, nei jokioje kitoje Kauno vietoje.
Kita praeivė, 41-erių metų Aistė, tvirtos nuomonės neturi, tačiau pastebėjo, kad 2010 metais miręs prezidentas jau įamžintas Kaišiadoryse, kur veikia Brazauskų namai-muziejus.
Pagrindinėje Kauno gatvėje sutiktos 66-erių metų Liuda ir 81-erių metų Genovaitė apie Kauno valdžios norą statyti paminklą A. Brazauskui išgirdo pirmąkart. Moterys idėjai neprieštarauja ir sako, kad „paminklai netrukdo“, tačiau sutinka, kad Istorinės prezidentūros kiemelis skirtas tarpukario Lietuvos vadovams.
Kitaip mano 69-erių metų Nijolė ir 76-erių metų amžiaus Filomena.
„Jau tiek tų paminklų pristatyta, tikrai nereikia! Taip, jis [A. Brazauskas] labai gerbiamas žmogus ir labai normalus, asmeniškai pažinojau, bet paminklo nereikia, nes jau tiek pristatyta“, – sakė kaunietė Nijolė.
Jos teigimu, pirmąjį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentą A. Brazauską pakanka pagerbti atminimo lentele ar bareljefu prie Kauno hidroelektrinės, pavadintos jo vardu. Anot pašnekovių, verčiau jau miestas pasirūpintų žymių kultūros žmonių, pavyzdžiui, poeto Justino Marcinkevičiaus ar aktoriaus Regimanto Adomaičio įamžinimu. LRT.lt kalbinta Nijolė antrino sakydama, kad A. Brazauskas buvo geras prezidentas, dirbęs žmonėms, bet paminklo idėjos reikėtų atsisakyti.
Tai istorinis objektas, skirtas tik to laiko, tarpukario, prezidentams.
Vytautas
„Geriau nereikia, nes tai istorinis objektas, skirtas tik to laiko, tarpukario, prezidentams. Brazauskas nieko bendro su tuo neturi“, – LRT.lt savo argumentus pateikė 29-erių metų Vytautas. Jo nuomone, tokio paminklo nereikia nei prezidentūros kiemelyje, nei kitur Kaune.
V. Matijošaičio idėjai tvirtai, nors ir labai lakoniškai, pritarė tik du miesto centre sutikti vyrai. Jų nuomone, Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklas prezidentui A. Brazauskui privalo būti.
Jaunimas tvirtos nuomonės neturi, o kai kas nė nežino, kas tas Brazauskas
LRT.lt kalbintas Kauno jaunimas nuomonės neturi ir miesto valdžios planams nei pritaria, nei nepritaria, nes politika nesidomi, nedaug žino ir apie A. Brazausko politinį kelią. Viena Laisvės alėjoje sutikta jauna mergina nė nežinojo šios Lietuvos istorijos asmenybės.
„Ar jis buvo prezidentas? Tikrai?“ – juokdamasis klausė 28-erių metų Paulius.
Drauge žingsniavusi 26-erių metų Iveta pasakojo A. Brazauską prisimenanti daugiausiai iš tėvų pasakojimų: „Sakė, kad buvo geras žmogus, geras prezidentas, o man neturi jokios reikšmės, ar paminklas bus. Net nežinau, ar jis iš Kauno, ar iš Vilniaus? Žinau, kad savivaldybė yra už tai, čia Matijošaičio daugiau idėja.“
Merginos nuomone, jeigu prezidento atminimas dar nėra įamžintas, tą padaryti reikėtų, bet pridūrė nežinanti, kaip A. Brazauskas susijęs su Kaunu.
Paulius taip pat abejojo teigdamas, kad šis prezidentas neturėjo tiesioginių sąsajų su miestu.
„Tegul stato, tik galvoju, kodėl Kaune?“ – pridūrė jis.
„Visavaldis“ meras ir rankomis skėsčiojantys ekspertai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Nerija Putinaitė LRT.lt teigė, kad pirmiausia abejonių kelia tai, kaip Kaune priimami sprendimai dėl paminklų statymo. Jos teigimu, merui užėmus galios poziciją ekspertams belieka skėsčioti rankoms.
„Meras staiga išmeta asmeninę idėją kaip tokią, kuri jau rimtai bus svarstoma. Jo vieši pareiškimai rodo net tam tikrą spaudimą. Manau, kad dalį žmonių tai varo į neviltį, net ne dėl paminklo turinio, o to, kaip priimami sprendimai“, – teigė ji.
Nekyla abejonių, kad tas paminklas bus pastatytas.
N. Putinaitė
N. Putinaitės teigimu, tokiais atvejais būtini ekspertų vertinimai ir aiškiai nustatyta tvarka, o Kaune tai spręsti palikta politikams.
„Galimybė be jokio filtro statyti paminklus reiškia, kad bus – ir jau yra – pristatyta labai blogos meninės vertės paminklų neaišku kam. Situacija man atrodo visiškai nenormali, ypač kai kuriose savivaldybėse“, – kalbėjo ji.
Anot LRT.lt pašnekovės, priimdamas sprendimą dėl paminklų statymo Kauno meras jaučiasi „visavaldis“.
„Pagal tai, kaip buvo kalbama, man nekyla abejonių, kad tas paminklas bus pastatytas“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie turinį N. Putinaitė pabrėžė, kad paminklai turėtų būti statomi pavyzdinėms, kontroversijų nekeliančioms asmenybėms.
„Man atrodo, kad Brazauskas tikrai nėra tokia asmenybė, nes jo biografija labai įvairi ir kontroversiška. <...> Jis nomenklatūroje buvo nuo labai jauno amžiaus, pradėjo karjerą po Sniečkaus sparnu, bet net jeigu sakytume, kad tiesiogiai prie propagandos neprisidėjo ir dažniausiai buvo susijęs su įvairiais statybų projektais, tai vis tiek priklausė nomenklatūrai, užėmė vadovaujamas pareigas. Akivaizdžiai sovietinis valdininkas labai aukšto rango, nepaisant to, kad vėliau užėmė kitas pareigas. Mes galėtume apie tokias asmenybes kaip Brazauskas mokytis istorijos pamokose, mėginti nagrinėti visuomenės politines transformacijas, asmenybių elgseną, pasirinkimus. Tai būtų gerai, bet statyti paminklą žmogui, kurio biografija yra labai paini, tikrai nėra geras sprendimas“, – LRT.lt sakė pašnekovė.
N. Putinaitės nuomone, panašu, kad idėją į dienos šviesą ištraukęs Kauno miesto meras ir siekė sukelti diskusijas, kad jo vardas būtų linksniuojamas viešojoje erdvėje.
„Neatmesčiau, kad jis turi aiškius politinius tikslus tai darydamas“, – pridūrė ji.
VU TSPMI docentė priminė ir paties V. Matijošaičio praeitį, darbą sovietinėje Vidaus reikalų ministerijos sistemoje.
„Galbūt čia yra ir tam tikras jo asmeninis santykis su sovietmečiu, galbūt Brazausko asmenyje, kaip ir dalis visuomenės, jis mato savo biografijos tam tikrą atšvaitą“, – svarstė N. Putinaitė.
„Paminklizacija“ politikų rankomis
LRT RADIJO kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas, išklausęs ir V. Matijošaičio, ir jį sukritikavusio kultūros ministro Simono Kairio argumentus, svarstė, kad Lietuvoje vyrauja „paminklizacijos“ tendencijos, o politikai į šiuos procesus aktyviai įsitraukia.
„Kalbant konkrečiai apie Kauno merą ir jo polinkį statyti paminklus visur mieste, kur tik yra laisvos vietos, tai čia jau atskira tendencija ir, ko gero, noras palikti aiškią žymę Kauno viešosiose erdvėse. Apskritai Kaune situacija su paminklų statymu dabar yra tokia, kad mero ir jo aplinkos asmeninės simpatijos, antipatijos, preferencijos tampa viešųjų erdvių nauja paradigma“, – sakė jis.
Pašnekovas pastebėjo, kad kalbant apie netolimos praeities istorines asmenybes visuomenės susiskaldymas neišvengiamas, todėl jo nestebina, kad vieni V. Matijošaičio idėją aršiai gina, kiti taip pat tvirtai kritikuoja.
„Kita vertus, ir paties Brazausko asmenybė yra įvairiapusė, tai žmogus, labai aktyviai veikęs ir užėmęs vadovaujančias pareigas valstybėje tiek okupacijos laikais, tiek ir nepriklausomoje Lietuvoje. Natūralu, kad, priklausomai nuo to, į kurią asmenybės pusę žiūrėsime, vertinimas skirsis“, – sakė I. Kalpokas, atkreipęs dėmesį, kad ir modernioje Lietuvos istorijoje A. Brazauskas vertinamas įvairiai.
Taip pat skaitykite
Idėja – iš mero lūpų
LRT.lt primena, kad birželio 5 dieną Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis paskelbė Istorinės prezidentūros kiemelyje užsimojęs pastatyti paminklą 2010 metais mirusiam prezidentui A. Brazauskui.
„Kiekvienas kaunietis ir bet kuris lietuvis turi prisiminti valstybės vadovus. Šiandien turbūt retas galėtų išvardinti šalies prezidentus eilės tvarka. Tarpukario prezidentų – Smetonos, Stulginskio, Griniaus – skulptūros stovi priešais Istorinę prezidentūrą, bet neturime deramo atminimo ženklo dar 2010 metais mirusiam A. Brazauskui. Manau, tai neteisinga ir turi būti ištaisyta“, – sakė V. Matijošaitis.
Kauno mero įsitikinimu, prezidentą A. M. Brazauską kauniečiai turėtų prisiminti ne vien kaip šalies vadovą, bet ir kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių. Vienas ryškesnių jo profesinių pasiekimų – darbas statant Kauno hidroelektrinę, kuriai 2014 metais suteiktas A. M. Brazausko vardas.
Šalies vadovai Matijošaičio planus kritikuoja: ne ta vieta, ne tas laikas?
Tokia mero idėja papiktino ne tik miesto opozicijos politikus, bet ir kultūros ministrą, buvusį Kauno miesto vicemerą, Simoną Kairį. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje V. Matijošaičiui jis atkirto griežtai: „Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklo buvusiam prezidentui A. M. Brazauskui nebus.“
„Kauno savivaldybės pateikti argumentai, švelniai tariant, šauna pro šalį. Istorinės prezidentūros kiemelio idėja yra aiški – tai pagarbos atidavimas tarpukario prezidentams“, – rašė S. Kairys.
Nors Istorinė prezidentūra yra Kaune, ji priklauso ne miesto savivaldybei, o Kultūros ministerijai.
„Man labai gaila, kad savivaldybė vis ieško būdų, kaip nutolti nuo tarpukario Kauno ir jo modernizmo idėjos, neišnaudoja fakto, jog Kauno tarpukario architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tarpukario periodas ir prezidentūros kiemelis yra visiškai ne apie A. M. Brazausko epochą. Tarpukariu gimė modernusis Lietuvos valstybingumas, tauta generavo idėjas ir įgyvendino svajones, kurios mus veda į priekį ir šiandienos iššūkiuose. Prezidentūros kiemelis yra paveldo objektas, o paminklai tarpukario prezidentams – išbaigta idėja ir, neabejoju, teritorijos vertingoji savybė. Buvo temų, kur tarpininkavom, padėjom savivaldybei paveldo klausimais, bet čia labai aiški situacija“, – dalijosi S. Kairys.
Anot S. Kairio, galima būtų rasti kitą vietą prezidentui įamžinti, pavyzdžiui, šalia Kauno hidroelektrinės.
Idėja abejoja ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, kuri yra sakiusi, kad Istorinė prezidentūra yra skirta tarpukario istorijai, o kalbėti apie tai pradėta išvis tik tam, kad „visi turėtų apie ką kalbėti“.
„Tačiau žmonės, kurie yra netolimi mūsų praeities dalyviai, net jei jų su mumis nėra, jų vertinimams turėtų praeiti ilgesnis laiko tarpas“, – sakė ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė pasigendąs įpaminklinimo strategijos.
„Aš manau, kad istorikai, specialistai turėtų sakyti, kiek tai yra prasminga daryti dabar, kokioje vietoje tai būtų daroma, kokia forma daroma. Blogiausia, kas galėtų atsitikti, tai toks įpaminklinimo chaosas, kai visi imasi kažką daryti“, – yra kalbėjęs jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigia, kad istorinės prezidentūros kiemelyje paminklą A. Brazauskui statyti pasiūlęs Kauno meras netinkamai pasirinko atminimo įamžinimui skirtą vietą.
Kritikos sulaukęs meras idėjos atsisakyti nežada ir sako rimtų argumentų neišgirdęs.
