Lietuvoje

2018.10.03 16:13

M. Garbačiauskaitė-Budrienė apie Seimo komisiją: tai unikalus atvejis ES mastu

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2018.10.03 16:13

Nuo sausio LRT valdymą, ūkinę bei finansinę veiklą tyrusi parlamentinė komisija trečiadienį patvirtino išvadas. Politikai siūlo keisti LRT Tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais. Taip pat siūloma keisti valdymo struktūrą. Šiai iniciatyvai nepritaria LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Kaip skelbta anksčiau, pagal projektą, LRT Taryba liktų atsakinga už turinį, o valdymo funkcijos būtų perduotos naujai steigiamai institucijai – valdybai. Valdybos narius penkerių metų terminui skirtų taryba iš kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, kita alternatyva – kandidatų sąrašą parinktų skyrimų komitetas prie tarybos, dar vienas variantas, kad vykdančiuosius narius parenka ir skiria taryba, o nepriklausomus parenka vyriausybė, skiria taryba.

Šiuo metu LRT Tarybą sudaro 12 asmenų, skiriamų šešeriems metams. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Komisijos posėdyje dalyvavo „valstiečiai“ A. Nekrošius, Agnė Širinskienė, Mindaugas Puidokas, „socdarbietis“ Petras Čimbaras, „tvarkietis“ Rimas Andrikis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Vanda Kravčionok.

„Šiuo metu LRT Taryba atlieka klasikines dalininkų susirinkimo, tarybos, iš dalies valdybos, generalinio direktoriaus bei reguliavimo institucijos funkcijas“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Pasak jo, pagal dabartinę Tarybos narių skyrimo tvarką, kai prezidentas skiria keturi narius vienu metu šešerių metų kadencijai, susiklosto situacija, kai prezidentas neturi galimybės paskirti narių, nes juos savo kadencijos pabaigoje paskyrė prieš tai buvęs prezidentas. Tiesa, nuo 2009 metų tokia problema nebuvo iškilusi, nes antrą kadenciją iš eilės prezidentės pareigas eina Dalia Grybauskaitė.

Taip pat, pasak A. Nekrošiaus, identiška situacija susiklosto ir dėl Seimo skiriamų narių.

„Tokiu būdu LRT Tarybos narių paskyrimas yra labai priklausomas nuo politinio ciklo“, – sakė „valstietis“, pridurdamas, kad Tarybos narių kadencija yra šešeri metai, nors paplitusi praktika yra panašių institucijų narius skirti penkeriems metams.

Komisija vienbalsiai pritarė paruoštoms išvadoms.

Išvadas turės tvirtinti Seimas

Po posėdžio komisijos pirmininkas A. Nekrošius kalbėjo, kad komisija siūlo keičiant LRT valdymo principą „išdalinti valdžią“. Pasak jo, atitinkamos funkcijos būtų paskirstomos valdybos pirmininkui, teisininkui ir t.t. Taip pat siūlom atsisakyti Administracinės komisijos.

„Yra siūlymas dėl Tarybos narių kaitos, kad tolygiai, kasmet būtų keičiama, o ne vienu kartu, kaip dabar. Valdybą formuotų LRT Taryba, kuri nuspręstų, kiek narių yra. Mes siūlome nuo 5 iki 7. Kokios pareigybės kokias sritis kuruotų, turėtų nuspręsti Taryba“, – sakė komisijos pirmininkas.

Jo teigimu, įvedus pakeitimus, Tarybos funkcijos padidėtų, sutvirtėtų, nes ji formuotų Valdybą, peržiūrėtų ataskaitas ir pan. Paklaustas, už ką konkrečiai bus atsakinga Valdyba, o už ką Taryba, komisijos pirmininkas atsakė, kad Valdyba prižiūrės ūkinę LRT dalį, o Taryba prižiūrės šviečiamąją ir kultūrinę dalį.

Kaip sakė A. Nekrošius, komisija išvadose prašo, kad LRT vadovybė rekomenduotinus pakeitimus įvykdytų iki kovo 1-osios.

„Vienas dalykas, be abejo, reikės ir Seimo rankos, reikės keisti įstatymo projektus. Tačiau ir pati LRT vadovybė yra linkusi tuos pakeitimus daryti. Manau, kad kartu bus darbo grupėje susėsta ir nuspręsta, kaip tuos pakeitimus padaryti“, – kalbėjo Seimo narys.

Jis taip pat ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti ar būta galimų pažeidimų viešųjų pirkimų, sutarčių sudarymų srityse.

Išvadas dar turi patvirtinti Seimas. Kaip sakė A. Nekrošius, tikėtina, kad jos bus pateiktos jau kitą savaitę.

Atvejis – unikalus, išvados kelia nerimą

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė komentuodama komisijos patvirtintas išvadas sakė, kad vien tokios komisijos egzistavimas vertas platesnio aptarimo, nes tai yra unikalus Europoje atvejis.

„Tai yra Europos Sąjungos mastu unikalus atvejis. Nėra buvę tokio atvejo, kad parlamentuose būtų nagrinėjama visuomeninio transliuotojo veikla. Gerosios Europos transliuotojų sąjungos rekomendacijos yra, kad tai turėtų daryti atitinkamos kompetentingos institucijos“, – kalbėjo generalinė LRT direktorė.

Ji sakė, kad dalį rekomendacijų, išvardintų išvadose, LRT jau pradėjo įgyvendinti nelaukdami, kol komisija baigs darbą. Komentuodama siūlomus valdymo struktūros pakeitimus M. Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo:

„Skaidrumo ir efektyvumo reikalavimas iš visuomenės ir Seimo narių nacionalinio transliuotojo atžvilgiu yra natūralus ir suprantamas, bet tai neturi tapti priežastimi politizuoti vienaip ar kitaip visuomeninį transliuotoją.

Dėl valdysenos pakeitimų man yra klausimų. Aiškiai neapibrėžta Valdybos ir Tarybos rolė, kuo skirsis ir kokias funkcijas atliks, kaip bus sudaroma Valdyba, ar tas sudarymas bus apsaugotas nuo politizavimo. Jei bus užtikrintas teisingas mechanizmas, sudėti saugikliai, kad ten nepapultų politikų deleguoti atstovai, tada taip. Jei ne, tada bus didinimas priklausomumas nuo politikų LRT atžvilgiu“, – komentavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Be to, ji teigė, kad komisijos siūlomas naujas Tarybos narių skyrimo principas didins jos priklausomumą nuo politikų. Šiuo metu Taryba sudaroma taip, kad Tarybos narių, Seimo ir prezidento kadencijos nesutampa. Tačiau, kaip kalbėjo LRT vadovė, po pakeitimų kadencijos pradės sutapti ir tai reiškia, kad Seime esantys politikai ir prezidentas turės savo narius Taryboje.

„Tai prieštarauja gerosioms Europos transliuotojų sąjungos praktikoms, jų rekomendacija yra, kad Tarybą sudarytų ne daugiau nei vienas trečdalis politikų arba jų atstovų“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji taip pat kalbėjo, kad nėra aišku, kodėl LRT atžvilgiu turi būti padidinta Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priežiūra.

„Nesuprantu, kodėl LRT šiuo atžvilgiu yra išskirtas iš kitų transliuotojų ir kokią papildomą priežiūrą turėtų LRTK vykdyti mūsų atžvilgiu. Jau dabar priežiūra vykdoma. Nejau dabar pradės ir mūsų turinį reguliuoti. Šis punktas reikalauja išaiškinimo.

Man kelia nerimą šitos išvados. Su bendru kontekstu, kuris yra Seime, ką matau, tai norą ir siekį iš mūsų reikalauti papildomų įsipareigojimų, įstatant mus į rėmus“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.