Lietuvoje

2018.10.02 08:50

Paukštininkystės asociacijos direktorius gyvūnų teisių gynėjus kaltina lobizmu

Izabelė Pukėnaitė, Lidija Jankauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.10.02 08:50

Žvėrelių, gyvulių ir naminių paukščių augintojai, neapsikentę gyvūnų teisių aktyvistų akcijų, kaltina juos problemos išpūtimu ir net galimu lobizmu. Esą gyvūnų mylėtojų platinami vaizdo įrašai su kenčiančiais gyvūnais tėra pavieniai netinkamos priežiūros atvejai ir jų nederėtų taikyti visiems ūkininkams. Daugiausia kritikos sulaukusi viešoji įstaiga „Tušti narvai“ teigia, esą kone visuose ūkiuose galėtų rasti gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimų.

Kelmės rajone Maironių kaime ūkininkaujantis Ovidijus vištas augina vos metus, tačiau visos vaikšto laisvai ir narvo mačiusios nėra. Iš viso 4 tūkst. vištų džiaugiasi dvigubai didesne erdve, nei įstatymai reglamentuoja. Ekologiško ūkio savininkas sako, kad kurdamas savo verslą pirmiausiai galvojo apie darbo etiką. 

Toks paukščių gyvenimas gyvūnų teisių gynėjams – svajonė ir siekiamybė, tačiau tikrovė – ne visiškai tokia. 

Gyvūnų teisių aktyvistai ne kartą slaptomis kameromis fiksavo, kaip per mažuose narvuose laikomi gyvūnai kenčia nuo sužalojimų, parazitų ir bado. Žvėrelių, kiaulių ir paukščių augintojus vienijančių organizacijų atstovai sako, kad tokie vaizdai kaip šis esą rodo tik pavienius atvejus, kurių gali pasitaikyti bet kokiame ūkyje.

„Stambiuose prekiniuose ūkiuose laikomi šimtai tūkstančių vienetų paukščių. Kaip ir tarp 100 tūkst. žmonių, kiek būna išsigimusių, nors išsigimusių tai nelaiko ūkiai, tie kurie užsiima verslu. Bet dėl sveikatos ar dėl kažkokių priežasčių visada paukštis gali atrodyti ne taip, kaip turi atrodyti. Vienetai visada atsiras ir juos, jeigu nori rodyti problemai paryškinti, visada panaudoti gali“, – sakė Paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis.

„Mes niekada nesakome, kad visi 100 proc. gyvūnų yra susižeidę ar sergantys. Pavyzdžiui, kalbant apie kailių fermas, jų vienetai, bet ar XXI a. turime leisti gyvūnams kankintis, net jeigu Lietuvoje jų keli tūkstančiai, dėl drabužių, dėl kailio. Taip pat nereikia pamiršti, kaip gyvūnai nužudomi – jie uždusinami dujų kamerose. Net jei tas gyvūnas gyvena visą gyvenimą nesusižeidęs mažame narve, ar verta jį taip kankinti?“ – klausia organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Tuo metu žvėrelių, gyvulių ir naminių paukščių augintojai siūlo pažvelgti į kitus didelius ūkius, kuriuose, anot jų, žvėreliai laikomi tvarkingai.  Ūkininkų teigimu, Europoje prasidėjusia parašų rinkimo iniciatyva „Europos sąjunga be narvų“ siekiama paskatinti svarstymus Europos Komisijoje dėl bet kokių narvų bei aptvarų naudojimo žemės ūkyje. O tai esą didintų produkcijos kainas.

Paukštininkystės asociacijos direktorius gyvūnų teisių gynėjus kaltina lobizmu – esą už jų nugarų gali stovėti didelis verslas.

„Lietuvai dar neįstojus į ES jau buvome priversti keisti narvus į tobulesnius, geresnius. Šiandien einama toliau, kad šitie jau pagerinti narvai, kur jau ES normatyviniai aktai pripažįsta, turi būti keičiami į dar kitas sistemas. Reiškia, tos įmonės, kadangi narvų jau pristatyta, turi užsakymus ir vyksta gamyba. Taip kad lobizmą galime įtarti“, – kalbėjo V. Tėvelis.

„Mus remia pavieniai asmenys, jie mums aukoja 2 proc. paramos. Gauname iš užsienio fondų paramos. Bet tai – juokingos sumos palyginus su jų pelnais. Mūsų biudžetas pernai buvo 29 tūkst. eurų. Tai yra 2000 eurų per mėnesį. Kai žmonės, kurie iš gyvūnų kentėjimo susikrauna milijonus, nepelno siekiančias organizacijas kaltina pelno siekimu, tai juokinga“, – stebėjosi G. Vaitkevičiūtė.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vidutiniškai gauna apie 1300 pranešimų dėl gyvūnų gerovės pažeidimų (2017 m. – 1318), iš kurių maždaug 30 proc. būna pagrįsti. „Per 2018 m. 8 mėnesius tarnyba gavo 855 pranešimus“, – teigiama oficialiame ministerijos atsakyme.

Populiariausi