Pirmadienio vakarą LRT eteryje vyko kandidatų į Europos Parlamentą (EP) debatai. Juose penkių politinių jėgų atstovai diskutavo apie Europos Sąjungos (ES) saugumo ir gynybos politiką bei gynybos pramonę, migraciją, ES konkurencingumą, santykius su JAV ir Kinija.
Kandidatų į EP debatuose LRT TELEVIZIJOJE antradienio vakarą dalyvavo 5 politinės jėgos: Laisvės partija, kuriai atstovavo Dainius Žalimas, partija „Laisvė ir teisingumas“ – Artūras Zuokas, Krikščionių sąjunga – Algimantas Rusteika, Nacionaliniam susivienijimui atstovavo Vytautas Radžvilas, o Lietuvos regionų partija į LRT debatus delegavo Stasį Jakeliūną.
Kiekvienos partijos kandidatas atvyko su jį palaikančia komanda, sudaryta iš 5 žmonių. Pastarieji taip pat turėjo galimybę įsitraukti į debatus.
Debatus moderavo žurnalistas Deividas Jursevičius.
Visa diskusija – LRT TELEVIZIJOS įraše:
Pavasarį pristatyta nauja Europos gynybos pramonės strategija, kuriai finansuoti gali būti numatyta iki 100 mlrd. eurų. Strategija pateikia viziją, kaip ES atsakys į saugumo iššūkius. Kokia šios strategijos nauda Lietuvai? Ar jos užtenka, ar reikia ir kitų priemonių?
Atsakydamas į šį klausimą, D. Žalimas akcentavo, jog gynybos pramonės strategija skirta koordinuotiems įsigijimams ir gamybai, taip pat nacionalinės gynybos pramonės pajėgumų stiprinimui.
„Lietuvai iš to yra tiesioginė nauda. Jeigu mes iš tiesų gausime, kaip numatyta ES gynybos fonde, apie 100 mlrd. lėšų ateityje, <...> būtų gerai, kad tos lėšos nebūtų paskirstytos vien tik didžiųjų valstybių gynybos pramonei, bet ir mažųjų“, – kalbėjo Laisvės partijos kandidatas į EP.
D. Žalimas taip pat pabrėžė, kad Europos gynybos pramonės strategija skatins koordinuotai investuoti, galvoti apie bendrą Europos oro gynybą ir kitus pajėgumus.
„Nuo to bus saugi ne tik visa Europa, bet ir Lietuva“, – pridūrė D. Žalimas.
S. Jakeliūnas antrino, kad Europos gynybos pramonės strategija yra būtinas bei teisingas sprendimas, nes, jo manymu, reakcija į Rusijos agresiją Ukrainoje buvo per lėta.
„Nebuvo koordinuotos strategijos, koordinuotų standartų ir pajėgumų vystymo galimybių“, – dėstė Regionų partijos atstovas.
S. Jakeliūnas pabrėžė, kad vien gynybos pramonės nepakanka. Kandidato į EP manymu, drauge būtinos diplomatinės, politinės ir socialinės priemonės.
„Tai padės sumažinti ES gynybos pajėgumų priklausomybę nuo JAV pramonės, kuri veikia privačiais pagrindais“, – pažymėjo S. Jakeliūnas.
Tuo metu A. Zuokas, kalbėdamas apie saugumą, pabrėžė jungtinės ES kariuomenės atsiradimą ir bendrą sienų apsaugą.
„Ne pinigai kariauja. Net ir šiandien 13 mlrd. yra skirta gynybos pramonei stimuliuoti, kurių, deja, nei Lietuvos verslas, nei mūsų valstybinės institucijos šiuo metu net paraiškų nėra pateikusios.
Todėl pirmiausiai turime kalbėti apie tai, kaip kvalifikuoti ginkluotes, kurias naudojame. ES turi vieną didžiausių armijų pasaulyje, <...> klausimas, kaip mes naudojame pinigus“, – kalbėjo A. Zuokas.
Atsakydamas į pateiktą klausimą, A. Rusteika taip pat pabrėžė Europos gynybos pramonės strategijos svarbą Lietuvai. Anot jo, ES valstybių ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų padėtis „yra apgailėtina“.
„Jeigu ES imasi šitai finansuoti, galbūt nebereikės tų 4 proc. prašinėti. Jeigu ir reikės, reikės mažiau žmones spausti. Jei ES sugebėjo rasti vakcinoms, kurių pusę išpylė, trilijonus, čia gali ir ne 100 mlrd., ir ne 200 mlrd. surasti, kai yra pavojus visai Europai. Tai tikrai reikalinga“, – dėstė A. Rusteika.
Atsakydamas į pateiktą klausimą, V. Radžvilas žodį perdavė kolegai Šarūnui Jasiukevičiui. Šis taip pat sveikino iniciatyvą skirti lėšas Europos gynybos pramonės vystymui.
„Kaip parodė karo Ukrainoje patirtis, viso civilizuoto pasaulio ginklai praktiškai yra sutelkti vienose rankose – Jungtinės Amerikos Valstijos sprendžia, kaip baigsis didžioji dalis karinių konfliktų.
Iš esmės labai gerai, kad po kelių metų trukusio karo visi pamatė, suprato, jog Europoje nėra pakankamų pajėgumų, kad Europa yra turtinga pinigais, bet neturtinga ginklais. Ir iš esmės čia yra silpnoji ES ir Europos valstybių vieta, kad nėra pakankamai ginkluotės“, – pastebėjo Š. Jasiukevičius.
Jo manymu, šiuo klausimu nereikia apsiriboti vien tik užsienio įmonių, tokių kaip „Rheinmetall“, steigimuisi Lietuvoje, bet ir skirti daugiau dėmesio lietuviškos gynybos pramonės vystymui.
Ar pritariate, kad Europa kurtų savo kariuomenę?
Atsakydamas į pateiktą klausimą, bendrai Europos kariuomenės idėjai S. Jakeliūnas tvirtino iš esmės pritariantis.
„Suprantu, jog tai sudėtingi ir ilgalaikiai procesai, tačiau turime judėti ta kryptimi, turime atsiriboti nuo kartais savanaudiškų ir ekstremistiškų JAV militarizuotų užsienio veiksmų“, – sakė manantis Regionų partijos atstovas.
Reaguodamas į iškeltą klausimą, D. Žalimas svarstė, kas būtų toji Europos kariuomenė, nes, jo aiškinimu, tam tikra prasme tokia kariuomenė jau egzistuoja.
„ES valstybės yra priėmusios vadinamąjį ES saugumo kompasą, yra įsipareigoję skirti tam tikrus pajėgumus. Ir, kaip ir NATO, karinės pajėgos išlieka nacionalinėje jurisdikcijoje, tačiau yra panaudojamos bendroms operacijoms su bendru ES vadovavimu. <...>
Jeigu apie tai, tai taip. Kalbėti apie Europos kariuomenę, kuri pakeistų nacionalines kariuomenes, yra tiesiog utopija, nes pripažinkime nuoširdžiai – tikrai artimiausiu metu tai nebus sukurta“, – patikino D. Žalimas.
Atsakydamas į klausimą, V. Radžvilas neatmetė, kad bendros Europos kariuomenės idėja gali virsti labai rimta strategine klaida. Jį papildė Š. Jasiukevičius.
„Mums reikia nepamiršti, kad pirmiausiai ES yra ekonominė sąjunga ir jau dabar ES įgaliojimai plečiasi labai smarkiai, lyginant su tuo, kas buvo pasirašyta stojimo sutartyje.
Lietuva jau yra viename kariniame bloke, t.y. NATO karinis blokas, todėl nėra absoliučiai jokios prasmės dubliuoti dar vieną karinį bloką, didinti biurokratinį aparatą, kuris iš esmės atliktų tą pačią funkciją, kaip ir NATO karinis blokas“, – aiškino Š. Jasiukevičius ir tuo pačiu paragino stiprinti vidinius Lietuvos karinius pajėgumus.
A. Rusteika taip pat teigė manantis, kad bendra Europos kariuomenė neturėtų tapti kokiu nors tikslu.
„Tai tiesiog yra utopija dubliuojant mechanizmus, visų valstybių valdymus. Klausimas, ką mes galime padaryti dabar, nes grėsme yra dabar. Specialistai, ekspertai yra paskaičiavę, kad reikia maždaug 10-ties metų, kad visiškai apginkluotume Europą“, – svarstė A. Rusteika.
O štai A. Zuokas laikėsi kitokios pozicijos ir akcentavo, jog Europos ekonominė sąjunga turi tapti ir karine sąjunga.
„Turime bendrai gintis nuo išorės priešų, taip pat bendrai saugoti ES sienas. <...> Kažkas pritaria, kažkas galbūt dvejoja, be abejonės, tai nebus trumpalaikis arba greitas sprendimas – tam reikia krypties ir vizijos. Ir vizija yra vienintelė – jungtinės ES karinės pajėgos“, – pareiškė A. Zuokas.
