Po ketvirtadienį vykusio nesėkmingo bandymo iš Lietuvos išsiųsti septynis migrantus, Migracijos departamentas paaiškina, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Pasak departamento, migrantų prašymai „buvo akivaizdžiai nepagrįsti“, todėl nagrinėti skubos tvarka. Tokiais atvejais, LRT.lt sakė departamentas, prieglobsčio prašytojai neįleidžiami į teritoriją, ir jiems taikomas specialus teisinis režimas.
LRT.lt primena, kad apie migrantų grąžinimą ketvirtadienį paskelbė nevyriausybinė organizacija „Sienos grupė“, o VSAT patvirtino, kad septynis prieš kelias savaites atvykusius Kubos piliečius siekiama grąžinti į Baltarusiją. Tarp migrantų – trys suaugusieji vyrai, dvi paauglės ir dvi suaugusios moterys.
Nevyriausybinė organizacija kritikavo, kad migrantai į šalį pateko teisėtai – per kontrolės pasienio punktą, čia praleido apie mėnesį, mergaitė lankė mokyklą. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigė, kad teisinis jų statusas buvo „neįleisti į Lietuvą“.
„Įleidimo fakto jų nebuvo. (...) Dabar vykdoma tokia procedūra, kuri gal ne kas dieną būna, bet čia nieko naujo nėra. Jie grąžinami į tą šalį, kadangi čia neįleisti ir prieglobsčio negavę, iš kurios atvyko, t. y. Baltarusiją“, – kalbėjo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Taip pat skaitykite
Kaip LRT.lt penktadienio rytą sakė Migracijos departamentas, nors šie užsieniečiai prašymus pateikė pasienio kontrolės punkte, jų prašymai buvo „akivaizdžiai nepagrįsti, todėl nagrinėti skubos tvarka“.
„Tokiais atvejais, kai prieglobsčio prašymai nagrinėjami skubos tvarka, prieglobsčio prašytojai neįleidžiami į teritoriją, ir jiems taikomas specialus teisinis režimas“, – raštu pateiktame komentare sakė Migracijos departamentas.
Pasak departamento, užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį buvo pateikti pasienio kontrolės punkte ir nagrinėjami skubos tvarka, kadangi užsieniečių prašymuose „buvo pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.“
„Užsieniečių įleidimo į Lietuvą klausimas šiuo atveju nebuvo sprendžiamas, kadangi prieglobsčio prašymas priimtas pasienio kontrolės punkte ir nagrinėjamas skubos tvarka. Viešumoje skleidžiamos žinios, kad šių užsieniečių prieglobsčio prašymai neišnagrinėti, nėra teisingos.
Jūsų minimos asmenų grupės prieglobsčio prašymai buvo išnagrinėti ir, įvertinus jų pateiktą informaciją, priimti sprendimai nesuteikti prieglobsčio užsieniečiams. Prieglobsčio prašytojų bylose esanti informacija yra konfidenciali“, – LRT.lt sakė Migracijos departamentas.
Fizinio pasaulio atitrūkimas nuo teisės
Tokią poziciją dar ketvirtadienį kritikavo „Sienos grupės“ vadovas Mantautas Šulskus. Jis tokius paaiškinimus, kad migrantai nebuvo įleisti į šalį, nors čia gyveno mėnesį, vadina „fizinio pasaulio atitrūkimu“ nuo teisinio interpretavimo. Anot jo, negalima teigti, kad migrantai nebuvo įleisti į Lietuvą, kadangi jie čia gyveno mėnesį.
„Anksčiau buvo manoma, kad po to, kai žmonės įleidžiami į šalį, iš jų paimamas prieglobsčio prašymas. (...) Čia iš pasieniečių pusės nauja interpretacija, kad šių žmonių prieglobsčio prašymai buvo svarstomi jų esą neįleidus į šalį.
Bet pastarąjį mėnesį jie gyveno Pabradėje, nėščioji moteris gulėjo ligoninėje, mergaitė Pabradėje lankė mokyklą. Dabar reikia suprasti, kad visa tai vyko jų neįleidus į šalį. Neįleidimo į šalį metafizinis terminas plečiasi. Tie žmonės buvo šalyje“, – ketvirtadienį LRT.lt sakė M. Šulskus.
Jo teigimu, tai pirmasis toks žinomas atvejis, kuris „Sienos grupės“ savanorius itin nuliūdino. M. Šulskus pabrėžė, kad migrantai į Lietuvą pateko valstybės nurodytu būdu – per pasienio kontrolės punktą, tačiau institucijos vis vien argumentuoja, kad jie nebuvo įleisti į šalį.
Jis pridūrė, kad toks sprendimas gali paveikti ir kitus prieglobsčio prašytojus – anot jo, jei iš šalies išsiunčiami žmonės, atėję per pasienio kontrolės punktus ir pateikę prieglobsčio prašymus, prieglobsčio prašytojo statusas tampa nereikšmingas.
„Tada jie gali ir prieglobsčio prašytojus apgręžinėti į Baltarusiją. Tas laviravimas teisiniais statusais atrodo pavojingas“, – LRT.lt komentavo M. Šulskus.
