Per Medininkų kontrolės punktą į Baltarusiją grąžinamiems septyniems Kubos piliečiams atsisakius palikti šalį ir sustojus ant važiuojamosios dalies, punkte laikinai buvo stabdomas eismas, šiuo metu kubiečiai grąžinti į Lietuvą. Migrantams atstovaujanti organizacija kritikuoja, kad migrantai į šalį pateko per pasienio kontrolės punktą, Lietuvoje praleido mėnesį, tačiau VSAT sako, kad jie nebuvo įleisti.
„Eismas punkte atnaujintas. Kad būtų užtikrintas punkto normalus darbas (...), laikinai žmonės gabenami į vieną iš VSAT padalinių, Užsieniečių registracijos centrą, ir toliau bus sprendžiami klausimai, kaip jiems esant neįleistiems į Lietuvą ir negavus prieglobsčio grąžinti į Baltarusiją“, – BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
„Teisinė padėtis jų nesikeičia. (...) Bus sprendžiama, kalbamasi, ieškoma išeičių. Kol kas jie dar kažkurį laiką bus Lietuvoje su tuo pačiu statusu“, – pridūrė jis.
Apie migrantų grąžinimą socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį paskelbus nevyriausybinei organizacijai „Sienos grupė“, VSAT atstovas BNS anksčiau patvirtino, kad septynis prieš kelias savaites atvykusius Kubos piliečius siekiama grąžinti į Baltarusiją.
Pasak G. Mišučio, grąžinami trys suaugusieji vyrai, dvi paauglės ir dvi suaugusios moterys.
Apie 13 val. VSAT atstovas informavo, kad vykdant septynių kubiečių grąžinimą į Baltarusiją, jie atsisakė išeiti iš Lietuvos ir stovėjo Medininkų punkte prie pat sienos linijos.
„Kadangi eismas punkte gana intensyvus, jie yra ant važiuojamosios dalies, nuspręsta pristabdyti eismą Medininkų punkte, kol jie paliks Lietuvą. (...) Toliau derinamas jų neįleidimas į Lietuvą ir grąžinimas į Baltarusiją“, – nurodė G. Mišutis.
Pasak jo, kubiečiai per tą patį Medininkų kontrolės punktą iš Baltarusijos atvyko prieš tris savaites ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
„Migracijos departamentas išnagrinėjo jų prieglobsčio prašymus, įvertino visas aplinkybes, grėsmes ir nusprendė, kad jiems nėra pagrindo suteikti prieglobstį“, – teigė G. Mišutis.
„Sienos grupė“ skelbė, kad septynių Kubos piliečių grupėje esanti mergaitė laukiant Lietuvos sprendimo buvo pradėjusi lankyti mokyklą Pabradėje.
Tuo metu G. Mišutis pažymi, jog kol buvo nagrinėjami prašymai, kubiečiai laikyti VSAT padaliniuose, bet teisinis jų statusas buvo „neįleisti į Lietuvą“.
„Įleidimo fakto jų nebuvo. (...) Dabar vykdoma tokia procedūra, kuri gal ne kas dieną būna, bet čia nieko naujo nėra. Jie grąžinami į tą šalį, kadangi čia neįleisti ir prieglobsčio negavę, iš kurios atvyko, t. y. Baltarusiją“, – kalbėjo G. Mišutis.
„Kažko ypatingo čia nėra, tik kad septyni žmonės vienoje vietoje“, – pridūrė jis.
Pasak G. Mišučio, tokių grąžinimo atvejų pasitaiko nedažnai, jie vykdomi sausumos, oro keliais.
Čia praleido mėnesį, lankė mokyklą, bet į Lietuvą neįleisti?
„Sienos grupė“ vadovas Mantautas Šulskus tokius VSAT paaiškinimus vadina „fizinio pasaulio atitrūkimu“ nuo teisinio interpretavimo. Anot jo, negalima teigti, kad migrantai nebuvo įleisti į Lietuvą, kadangi jie čia gyveno mėnesį.
„Anksčiau buvo manoma, kad po to, kai žmonės įleidžiami į šalį, iš jų paimamas prieglobsčio prašymas. (...) Čia iš pasieniečių pusės nauja interpretacija, kad šių žmonių prieglobsčio prašymai buvo svarstomi jų esą neįleidus į šalį.
Bet pastarąjį mėnesį jie gyveno Pabradėje, nėščioji moteris gulėjo ligoninėje, mergaitė Pabradėje lankė mokyklą. Dabar reikia suprasti, kad visa tai vyko jų neįleidus į šalį. Neįleidimo į šalį metafizinis terminas plečiasi. Tie žmonės buvo šalyje“, – LRT.lt sakė M. Šulskus.
Jo teigimu, tai pirmasis toks žinomas atvejis, kuris „Sienos grupės“ savanorius itin nuliūdino. M. Šulskus pabrėžė, kad migrantai į Lietuvą pateko valstybės nurodytu būdu – per pasienio kontrolės punktą, tačiau VSAT vis vien argumentuoja, kad jie nebuvo įleisti į šalį.
„Panašu, kad VSAT šią klaidą ištaisys, jei migrantai grąžinti į Pabradę. Bet niekas neapsaugo jų nuo tokio pačio sprendimo rytoj. Ši situacija lieka neaiški“, – kalbėjo M. Šulskus.
Jis pridūrė, kad toks VSAT sprendimas gali paveikti ir kitus prieglobsčio prašytojus – anot jo, jei iš šalies išsiunčiami žmonės, atėję per pasienio kontrolės punktus ir pateikę prieglobsčio prašymus, prieglobsčio prašytojo statusas tampa nereikšmingas.
„Tada jie gali ir prieglobsčio prašytojus apgręžinėti į Baltarusiją. Tas laviravimas teisiniais statusais atrodo pavojingas“, – LRT.lt komentavo M. Šulskus.
Tuo metu draudžiamose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos VSAT šiemet neleido patekti 193 neteisėtiems migrantams.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja apgręžimo politiką, teigdamos, kad Lietuvos įteisintas migrantų atstūmimas įvestos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu pažeidžia tarptautinę teisę.
