Vilniuje iš antradienio į trečiadienį vykusios komendanto valandos pratybos neapsiejo be incidentų. Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad buvo gyventojų, kurie skambino 112, nes nesuprato, kodėl gatvėmis vaikšto ginkluoti kariai. Teigta, kad iš pradžių norėta perspėti gyventojus pranešimais per mobiliuosius įrenginius, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) to nerekomendavo ir pavadino tai „pertekline priemone“.
V. Benkunskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje komentavo, kad reikėtų stiprinti komunikaciją su gyventojais. Nors informacija apie šias pratybas viešojoje erdvėje buvo išplatinta dar prieš pusantro mėnesio, ne visi susigaudė, kodėl gatvėmis vaikšto ginkluoti kariai.
„Pavyzdžiui, mes turėjome Graičiūno gatvėje [Aukštuosiuose Paneriuose – LRT.lt] įvestą komendanto valandą. Pranešimas buvo išleistas, kad nuo 22 val. įsigalioja komendanto valanda. Žmonės, aišku, pamatė karius su ginklais ir neturėjo visos informacijos. Turėjome daug skambučių į policiją, Bendrąjį pagalbos centrą, 112, klausė, kas vyksta. Iš tikrųjų, tam tikras panikos momentas buvo fiksuotas“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Pasak mero, iš pradžių norėta tų teritorijų gyventojams informaciją paskleisti mobiliuoju ryšiu, tačiau tam paprieštaravo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
„Buvo sprendimas iš NKVC nekelti panikos. Tai matome, kad toks sprendimas buvo klaidingas, panika buvo sukelta dėl to, kad nebuvo tinkamai, lokaliai informuota“, – teigė V. Benkunskas.
Konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas taip pat teigė, kad reikėjo labiau informuoti gyventojus. Anot jo, „kai kurios institucijos pagalvojo, jog tai yra perteklinė informacija.“
„Bet tą išspręsime. Natūralu, kad visa tai išsprendžiama ir nėra didelės problemos“, – sakė ministras.
Pamatyta, kaip įgyvendinami popieriuje esantys planai
Kaip rašė BNS, L. Kasčiūnas pratybas įvardijo kaip „pavykusias“.
„Išmokta pamoka, kad sprendimas stumtelti komendantūrų rengimą jau taikos metu, <...> manau, yra tai, ko mums reikia“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad pratybų rezultatai, susiję su strateginių objektų apsauga, padės identifikuoti, kiek žmonių turėtų sudaryti kuriamas komendantūras.
Meras savo ruožtu tvirtino, kad šios pratybos buvo naudingos tuo, jog pamatyta, kaip realybėje įgyvendinami iki šiol popieriuje buvę komendantūrų planai.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastate buvo įkurta komendantūra, buvo suteiktos visos kitos aprūpinimo patalpos, visas techninis poreikis, kad greitai per kelias valandas komendantūra galėtų aktyvuotis ir pradėti savo darbus. Sakyčiau, kad mums tarpusavyje komunikuoti, bendradarbiauti ir pereiti į kitą pratybų fazę pavyko sklandžiai, imituojant tam tikras situacijas, užduočių vykdymą, pažiūrėti, kaip atrodo mūsų sąveika“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Pasak jo, savivaldybė taip pat gavo kelias užduotis. Viena iš jų – gautas pranešimas apie neva užterštą vandenvietę.
„Reikėjo aktyvuoti mūsų Ekstremalių situacijų centrą ir išspręsti šitą problemą, kaip izoliuoti pačią situaciją, kad nebūtų taršos sklaidos, ką daryti su gyventojais“, – sakė jis.
Vykusios pratybos – tik maža dalis didžiojo paveikslo
LRT.lt primena, kad antradienį 22 val. prasidėjo komendanto valandos pratybos, jos vyko Vilniaus Viršuliškių bei Aukštųjų Panerių rajonuose. Pratybos vyko ir Kaune, Palemono rajone.
Treniruodamiesi, kaip elgtis įvedus komendanto valandą, kariai bei policijos pareigūnai vykdė teritorijos kontrolę, objektų apsaugą, transporto patikrą. Pratybų metu buvo tikrinamas institucijų, įstaigų ir organizacijų pasirengimas vykdyti mobilizaciją ir sąjungininkų priėmimo užduotis, turto rekvizavimą ir komendanto valandos paskelbimą.
Antradienio ir trečiadienio nakties komendanto valandos pratybos buvo tik maža kariuomenės vykdomų vienų didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2024“ dalis.
Šie mokymai truks iki gegužės 10 d. ir apims mažesnes pratybas. „Perkūno griausmo 2024“ pratybos vykdomos siekiant sukoordinuoti kariuomenės, valstybės institucijų, savivaldos ir valstybės gynyboje dalyvaujančių piliečių pastangas ir nukreipti jas tinkama kryptimi.
Mobilizacija, karo prievolininkų šaukimas, karo komendantūrų įkūrimas, Strateginės vadavietės išskleidimas ir kiti pratybose planuojami treniruoti veiksmai veda į vieną tikslą – valstybės mastu pasiruošti valstybės ginkluotai gynybai.
